Stiprieji gėrimai: viskis, konjakas, degtinė

 STIPRIEJI GĖRIMAI: VISKIS, KONJAKAS, DEGTINĖ Tarptautinio protokolo referatas Vilnius, 2006 T U R I N Y S ĮVADAS...................................... .............................................................................................................3 1. ISTORIJA............................ .... ....... .................. ........................... ...................................................4 1.2 Degtinė ............................................................................................................................................5 1.3 Konjakas ...........................................................................................................................................5 2. GAMYBOS BŪDAI.............................................................................................................................6 2.1 Viskis ................................................................................................................................................6 2.2 Degtinė .............................................................................................................................................6 2.3 Konjakas ...........................................................................................................................................6 3. KAIP GERIAMI ŠIE GĖRIMAI?....................................................................................................8 IŠVADOS..................................................................................................................................................9 LITERATŪRA.......................................................................................................................................10 ĮVADAS Ne vienam iš mūsų teko susidurti su alkoholiniais gėrimais. Jų būna beveik kiekviename vakarėlyje, gimtadienyje, pobuvyje ar kokiame kitokiame susibūrime. Kažin ar artimiausiu metu žmonės nustos vartoję alkoholį. Todėl svarbu žinoti, kam, kiek ir ko galima išgerti, stipriai nepakenkiant savo sveikatai. Alkoholinius gėrimus skirstyčiau į tris rūšis: į natūralius, kurių stiprumas nuo 1 iki 16% alkoholio, maišytus, kurių stiprumas nuo 15 iki 80% alkoholio ir distiliuotus (spiritai), kurių stiprumas iki 80% alkoholio . Prie distiliuotų gėrimų priskiriami viskis, degtinė ir konjakas, nors neretai būtų galima priskirti ir daug daugiau, bet šį kartą aptarsiu tik šiuos tris. Pradedant nuo kiekvieno iš šių alkoholinių gėrimų istorinės kilmės iki gamybos būdų ir kaip jie geriami. Darbo tikslas: susipažinti su trimis skirtingais alkoholiniais gėrimais: viskiu, degtine ir konjaku. Išsiaisškinti jų skirtumus bei panašumus. Rašydama šį referatą rėmiausi antriniais informacijos šaltiniais. Pagrinde internete rasta medžiaga, todėl visa informacija yra gana nauja ir paremta šių dienų patirtimi. 1. Istorija 1.1. Viskis Paprastai apie viskį yra sakoma, jog tai alkoholinis gėrimas, kuris išgaunamas iš grūdų. Žodis „whisky“ kilęs iš keltų kalbos „uisce beatha“ ir reiškia gyvybės vandenį. Tikrasis viskis turi būti 40-45% stiprumo. Škotiško viskio pirmtaku galima laikyti viržių skonio alų, kurį darydavo škotų protėviai iš salyklo. IX a. pradžioje airių vienuoliai atvyko į Škotiją tam, kad pakrikštitų savo keltiškas brolijas. Kartu su dievo žodžiu jie atsivežė ir pirmąsias primitivias spirito varyklas ,kurias jie pasiemė žygiuose po kontinentinę Europą skleisdami krikščionybę. Vietiniai gyventojai greitai suprato, kad jie galėtų sukurti alkoholinį gėrimą, kuris būtų gaunamas distiliuojant viržių alų. Paprastos alaus varyklos buvo įkurtos labiausiai apgyvedintuose kaimuose ir taip namų gamybos viskis tapo sudedamąjas galų kultūros dalimi. XIX a. pradžioje kartu su pramonės revoliucijos pradžia verslininkai suskubo statyti naujas prabangias viskio daryklas. XIX a. atnešė daugybę pasikeitimų škotiško viskio gamyboje. Tokios naujovės, kaip stulpelinių distiliatorių 1830-ais atsiradimas, leido išgauti naujos rūšies grūdų viskį – švelnaus skonio alkoholinį gėrimą, kuris buvo gaminamas ne iš salyklinių grūdų, pvz., kukurūzų. Grūdų viskio gamyba lėmė dar vienos viskio rūšies atsiradimą – tai maišytas viskis, kuris pradėtas gaminti 1860-ųjų pabaigoje. Viskio pasaulis yra labai platus ir be galo įvairus. Šis gėrimas gali būti europietiškas (škotiškas ir airiškas) bei amerikietiškas (JAV ir Kanados gamybos). Šios dvi grupės skiriasi ne tik „gimimo“ vieta. Europoje,daugiausiai Škotijoje, viskis daromas iš miežių, o JAV ir Kanadoje – iš kukurūzų, rugių ir kitokių javų. Šiuo metu pasaulyje išskiriamos keturios viskio rūšys: • Airiškas viskis • Burbonas (Kentukio viskis) • Kanadietiškas viskis • Škotiškas viskis Škotiškas viskis išsiskiria savotišku aromatu, kuris atsiranda džiovinant miežių salyklą ir nuo deginamų durpių kvapo. 1999 m. kovas – tai viskio gamybos pradžia Lietuvoje – išleidžiamas viskis ALITA. Viskis ALITA - tai pirmasis Lietuvoje išpilstytas viskis. 1.2 Degtinė Degtinės istorija siekia XIII a. pabaigą, kai pradėta gaminti Lenkijoje. Pirmieji, rašytiniai šaltiniai, kuriuose minima Vodka yra 1405 m. Sandomierz miesto teismo įrašai. Nuo XIV-XV a. degtinė gaminama ir Lietuvoje. Rusijoje degtinė pirmą kartą raštuose paminėta tik 1751 m. imperatorienės Jelizovetos dekrete, skirtame spirito varyklų nacionalizacijai. Nepasiant to, šiuo metu įprastos degtinės kilmė siejama su Rusija, kuri pirmoji ėmė masiškai gaminti šiuos gėrimus iš rektifikuoto spirito. Iki 1885 m. Rusijoje degtinė (išsinešimui) buvo pardavinėjama tik kibirais (12,3 L) Lietuvoje degtinė gaminama nuo XIV-XV a. Senos lietuviškos degtinės gamybos tradicijos davė pradžią samanės ir starkos gamybai. Šiuo metu Lietuvoje gamina degtinė, kaip taisyklė, pasižymi aukšta kokybe, skirtingai nuo daugumos rusiškų ar lenkiškų, daroma iš 100% ruginio spirito. 1.3 Konjakas Konjakas (nuo pranc. Cognac - regionas, kuriame gaminamas konjakas) - spiritinis gėrimas, gaminamas Prancūzijos Cognac regione, laikantis valstybinės organizacijos Bureau National Interprofessionel du Cognac nustatytų reikalavimų: • Gėrimas turi būti pagamintas griežtai apibrėžtame Cognac regione, iš konkrečių rūšių vynuogių. • Vyno spiritas, iš kurio daromas konjakas, turi būti pagamintas dvigubos distiliacijos būdu. • Turi būti išlaikytas (sendintas) tikrose ąžuolo statinėse ne mažiau, nei 2 metus. Kartais, pagal gamybos vietą, išskiriamos Grande Champaigne ir Petite Champaigne konjako rūšys. Populiarios rūšys: • Henessy • Camus • Courvoisier • Kurvuazjė (courvoisier) - mėgstamiausias Napoleono Bonaparto gėrimas. Napoleonas visada šalia savęs vežiojosi pora statinaičių šios konjako rūšies, taip pat pasirūpino, kad ji būtų siunčiama jam į šv. Elenos salą • Otard • Martell 2. Gamybos būdai 2.1 Viskis Viskis yra laikomas dažniausiai ilgai medinėse (dažniausiai ąžuolinėse) statinėse. Taip brandinant viskį statinėse, alkoholio skonis tampa švelnesnis ir suteikia gėrimui aromatingų ir kvapiųjų savybių, o, svarbiausia, suteikia viskiui gintarinę spalvą. Salykilnis (angl. Malt) viskis - tai tradiciniu būdu gamintas viskis iš miežių salyklo. Kadangi daiginti miežiai džiovinami virš degančių durpių, salyklas bei iš jo išvarytas spiritas įgyja specifinį durpių (miško šaltinio) bei dūmų kvapą. Distiliuojamas du arba tris kartus, pasižymi itin stipriu aromatu bei skoniu. Grūdinis (angl. Grain) viskis - silpno kvapo viskis, gaminamas iš miežių bei kitų grūdų. Kaip taisyklė, grynas grūdinis viskis neparduodamas, o naudojamas, maišymui su salykliniais viskiais. Gaminamas iš grūdų raugo, į kurį įpilama šiek tiek salyklo, kaip taisyklė, distiliuojamas tik vieną kartą. Maišytas (angl. Blended) viskis - labiausiai paplitusi viskio rūšis. Gaminama, distiliuojant (kai kada - tiesiog maišant) maždaug 2/3 dalis grūdinio ir 1/3 dalį salyklinio viskio. Maišytas viskis yra švelnesnio skonio, nei salyklinis, jo kaina irgi daug mažesnė. Maišymui dažniausiai naudojamos 20-50 salyklinio bei 3-8 grūdinio viskio rūšys, maišymo būdai ir panaudoti viskiai dažniausiai laikomi paslaptyje. 2.2 Degtinė Degtinė – 40-75 % stiprumo spiritinis gėrimas, gaminamas iš rektifikuoto rugių, bulvių ir pan. spirito, jį skiedžiant vandeniu bei pridedant aromatizuojančių medžagų. Dėl itin gero išvalymo (analogiško kelioms dešimtims pervarymų), rektifikuoti spiritai yra praktiškai bekvapiai, todėl jų gamybai galima naudoti bet kokias, net itin prastas žaliavas (bulves, runkelius ir pan.). Skoniui ir kvapui suteikti į tokias degtines dedami nedideli kiekiai cukraus, aromatizuojančių medžagų. Būtent tokia, iš retifikuoto spirito gamina degtinė, gaminta Rusijoje, davė pradžią šiuolaikinėms degtinėms, pasaulyje žinomoms, kaip vodka. 2.3 Konjakas Konjakas daromas iš vynuogių spirito (pranc. Eaux de Vie - gyvojo vandens), kuris, savo ruožtu, gaminamas iš specialiai paruošto sauso balto vynuogių vyno. Distiliacijos metu gaunamas maždaug 70% stiprumo spiritas, kuris pilstomas į ąžuolo statines ir sendinamas. Senstant, konjake ištirpsta kai kurios ąžuolo medienoje esančios medžiagos (dėl to konjakas įgauja rusvą atspalvį), per ąžuolo poras prasiskverbęs oras sukelia lėtą konjako oksidaciją ir naujų aromatinių junginių susidarymą. Tuo pat metu, dalis alkoholio išgaruoja, ilgainiui gėrimas tampa šiek tiek silpnesniu. Išlaikytas konjakas atskiedžiamas vandeniu, gaunant 40% stiprumo gėrimą, kuris išpilstomas į butelius. Dažnai, išpilstant, maišomos kelios konjakų rūšys, tada bendras amžius nustatomas, remiantis jauniausiu iš konjakų, esančių mišinyje. Paprastai išskiriamos šios amžiaus grupės: • V.S. (Very Special) - 2 arba daugiau metų išlaikytas statinėse. Kartais gamintojai jį dar pagerina net 10 metų brandintu konjaku. • V.S.O.P. (Very Superior Old Pale, kartais - Réserve) - 4 arba daugiau metų išlaikytas statinėse, o vidutinis šio gėrimo amžius – 8 metai. , kad V. S. O. P. konjakas turi būti 12–17 metų. • V. O. (Very Old) – labai senas, išlaikytas ne mažiau nei 15 metų. • X.O. (Extra Old, dar vadinamas Napoleon ir Hors d'Age) - ypač senos kategorijos konjakas maišomas iš ne mažiau nei 6 metus brandintos žaliavos. Ji paprastai būna brandinta gerokai ilgiau – nuo 10 iki 20, o kartais net 50 metų (tačiau daugelio gamintojų teigimu, konjakas, brandinamas ilgiau nei 25 metus, pamažu praranda savo gerąsias savybes). Kartais konjako (arba brendžio) amžius žymimas žvaigždutėmis, tačiau pastarosios skaičiuojamos ne nuo 0, o nuo 1 žvaigždutės, kur 1 reiškia mažiau, kaip metus išlaikytą spiritą, 2 - metus išlaikytą, 3 - du metus išlaikytą ir t.t. Žymėjimas žvaigždutėmis labiau būdingas brendžiams, kurie statinėse dažniausiai laikomi vos kelerius metus. Savo gamybos būdu labai artimi konjakui yra armanjakas, gaminamas Armagnac regione, bei įvairūs brendžiai (panašūs į konjakus gėrimai, gaminami kituose regionuose ir šalyse). Tarybiniais laikais konjakais buvo vadinami visi Tarybų Sąjungoje gaminti brendžiai, žymiausi iš jų buvo gaminami Armėnijoje, Azerbaidžane, Moldavijoje. 3. Kaip geriami šie gėrimai? Viskis dažniausia geriamas po vakarienės. Dažniausiai rūkant cigarą, todėl šį gėrimą labiau mėgsta vyrai. Viskį galima gerti įvairiai. Vieni šio gėrimo mėgėjai geria jį gryną, kiti – su ledo gabaliukais iš kvadratinių stiklinių. Nors Lietuvoje vis dar neįprasta, bet kitur populiaru jį skiesti paprastu ar sodos vandeniu. Taip gėrimas praranda dalį stiprumo ir geriau jaučias jo skonis. Dažnai ginčijamasi koks gėrimo būdas yra geriausias, tačiau turbūt svarbiausia, kad geriant viskį būtų juntamas jo išskirtinis skonis ir aromatas. Nors degtinę įprasta gerti gerokai atšaldytą, tačiau norint pajusti visas skonio savybes, reikėtų gerti normalios – 20 laipsnių temperatūros. Degtinę reikėtų truputį pašildyti delne, pauostyti, lašelį užlašinti ant liežuvio galiuko ir leisti jam nutekėti gerkle. Tik tada pajuntamas visas jos kvapas ir skonis. Vienu mostu susiversti stiklelį ir užkąsti ar užsigerti – tik paprasčiausias būdas apsvaigti nepajutus gėrimo skonio subtilybių. Beje, prekybininkų siūlomi 50 ar 40 gramų stikleliai degtinei pernelyg dideli ir netinka mėgautis šiuo gėrimu. Kur kas tinkamesni indaujose užsilikę senelių naudotieji tarpukarės Lietuvoje – itin maži, ant kojelės. Iš tokių būdavo ragaujama degtinė po sočių šventadienio pietų. Pasak konjako žinovų, vynas yra geriamas, o konjakas degustuojamas. Ypač svarbu pasirinkti konjakui taurę. Didelės pūstos taurės nėra tinkamiausios, nes jų viršus susiaurėjęs – kvapas ir alkoholis pajuntamas vienu metu, taigi užgožiami aromato niuansai. Geriau rinktis tulpės formos taurę. Jos dugnas kiek platesnis nei viršus, taigi geriau atsiskleidžia švelnus gėrimo aromatas. Šiandien gėrimų žinynai nerekomenduoja šildyti konjako, jis paprastai laikomas kambario temperatūroje. Šildant iki aukštesnės nei kambario temperatūros išsiskiria alkoholio garai, nustelbiantys aromatą. Visos konjako rūšys ragaujamos nedideliais kiekiais, kad suteiktų žvalumo – po pietų ar vakarienės. IŠVADOS Lietuvoje daugiausia gėrė, geria ir gers degtinę, seniai tapusią svarbiausiu rusų liaudies gėrimu. Egzistuoja frazė “pataisyti sveikatą”, apibrėžianti degtinės vartojimo prasmę. Tačiau pasirodo, kad degtinė yra pavojingesnė ne tik už vyną (kas ir taip suprantama!), bet ir už tokius stiprius gėrimus, kaip konjakas ir viskis. Pagal apgirtimo lygį šie trys stiprūs alkoholiniai gėrimai mažai skiriasi vienas nuo kito. O pagal svarbiausio alkoholizmo požymio – fizinės priklausomybės nuo alkoholio – atsiradimą, nėra lygių degtinei. Taigi stiprieji gėrimai neturėtų būti tiesiog geriami, juos reikėtų ragauti, uostyti, degustuoti. Ir, žinoma, ne visus iškart. Literatūra ir informaciniai šaltiniai 1. Vikipedija. Laisvoji enciklopedija. [žiūrėta 2006 m. lapkričio 28 d.]. Prieiga per internetą :

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!