Stiklas ir keramika

Stiklas, neorganinis stiklas, trapi kieta amorfinė izotropinė medžiaga. Dauguma stiklų yra skaidrūs. Neturi pastovios lydymosi temperatūros, dėl to kaitinamas minkštėja, kol virsta lydalu. Kietėja paprastai nesikristalizuodamas. Stiklo struktūra yra amorfinė mikrokristalinė arba netaisyklingo struktūrinio tinklelio pavidalo. Tankis 2,2*103 -7,3*103 kg/m3, tamprumo modulis 48–83GPa, stiprumas gniuždant 500–2000MPa, lenkiant 35–85MPa. Kietumas pagal Moso skalę 5-7 (mikrokietumas 3000-9000MPa, ilgėjimo koeficientas 5*10-7 – 150*10-7, šilumos laidumo koeficientas 0,7-1,3W/m*K), šilumos talpumo koeficientas 0,3–1kJ/kg*k, lūžio rodiklis 1,45–2,04, elektrinis laidumas 10-8–10-18 Ω -1* cm-1, dielektrinė skvarba 3,75–16,2.
Stiklo pagrindinė žaliava yra 0,1–0,5mm frakcijos kvarcinis smėlis (99,0–99,8% silicio oksido); dedama rūgštinių (boro, fosforo, titano, germanio), šarminių (natrio, kalio, ličio), bei šarminių žemių ir amfoterinių oksidų (kalcio, magnio, bario, cinko, švino, aliuminio) žaliavų. Oksidų žaliavos lengvina stiklo lydymą, keičia jo savybes; pvz.: natrio ir kalcio oksidai žemina stiklo lydymosi temperatūrą (jų dedama beveik į visus stiklus); švino, bismuto ir bario oksidai didina tankį; magnio, aliuminio, geležies, boro oksidai mažina trapumą; kalcio oksidai didina lūžio rodiklį; kalcio, cinko, fosforo, aliuminio, bario, švino oksidai didina stiprumą. Kiti priedai: skaidrikliai (natrio ir amonio sulfatai, natrio chloridas, arseno oksidai su salietra), spalvą naikinančios medžiagos (selenas, kobalto ir mangano oksidai, cezio, neodimio ir erbio oksidai, arseno oksidas, salietra, stibio oksidas ir fluoridai daro stiklą bespalvį), dažai (kobalto, nikelio, geležies, chromo, mangano, seleno, vario, urano, aukso ir kitų metalų junginiai), drumstikliai (fluoro, stibio, alavo junginiai, fosfatai), greitikliai (fluoro junginiai, amonio druskos, boro ir bario oksidai; spartina lydymą), oksidatoriai (kalio ir natrio salietra; skaidrina ir naikina stiklo spalvą), reduktoriai (koksas, antracitas, medžio anglys, suodžiai ir pjuvenos, alavo drožlės, metalinis stibis, aliuminis, magnis; redukuoja dažniausiai šarminius oksidus ir atitinkamų metalų sulfatų arba suteikia stiklui tam tikra atspalvį).
Gamyba.
Stiklo gamyba apima žaliavos parengimą, lydymą, formavimą, terminą apdirbimą, apdorojimą, puošimą ir degimą. Žaliava smulkinama, džiovinama, malama, sijojama, dozuojama, po to sumaišoma įkrova. Lydoma dažniausiai stiklo lydymo krosnyse trimis etapais. 1 etapas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!