Steigėjo ir verslo subjekto nuosavybės teisės santykis

Nuosavybė leidžia savininkui laisvai savo nuožiūra elgtis su nuosavybės objektu – jį valdyti, juo naudotis bei juo disponuoti. Tuo pačiu nuosavybė reiškia, kad kitas asmuo negali kėsintis į svetimą turtą. Taigi, nuosavybė yra tarsi ribos, atskiriančios vieno žmogaus laisvę nuo kito žmogaus laisvės. Nuosavybė yra neatskiriama nuo kiekvieno žmogaus bei jo veiklos. Atsiranda ir naujų nuosavybės objektų, pvz., įvairiausios intelektinės bei pramoninės nuosavybės formos. Bet kokia nuosavybės forma yra apribojama nuosavybės teisės įstatymais bei kitais teisės aktais. Nuosavybės teisė ne vienodai įtakoja atskirų verslo subjektų veiklą bei santykį tarp steigėjų ir verslo subjektų.
Darbo tikslas: išsiaiškinti steigėjo ir verslo subjekto nuosavybės teisės santykį.
Darbo uždaviniai:
• apžvelgti Lietuvos įmonių padėtį teisės sistemoje;
• aptarti nuosavybės teisę bei atskiras jos rūšis bei formas;
• palyginti steigėjų ir įmonių nuosavybės teisės santykį.
1. LIETUVOS ĮMONĖS – KOMERCINĖS TEISĖS SUBJEKTAI
1.1 Komercinės teisės subjekto samprata
Komercinės ir civilinės teisės subjektiškumo kriterijus – teisės subjekto dalyvavimo civilinėje apyvartoje pobūdis. Naujasis Civilinis kodeksas, 2.4 straipsnyje apibūdindamas fizinį asmenį kaip teisės subjektą, jam suteikė naują kokybę, pažymėdamas, kad fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, laikomas verslininku. Taip kodekse fiziniam asmeniui suteiktas komercinis teisinis verslininko statusas. Be to, straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad visi asmenys, kurie verčiasi verslu, t.y. ir juridiniai asmenys, privalo tvarkyti specialią apskaitą, saugoti dokumentus įstatymų numatyta tvarka [5, p. 43]. Taigi fizinio ir juridinio asmens sampratos nepakanka apibūdinti civilinės apyvartos (verslo) dalyvį. Šiam dalyviui įstatymuose skiriamas specialus dėmesys ir keliami papildomi reikalavimai, palyginti su kitais teisės subjektais. Veiklos pobūdis suteikia galimybę suskirstyti teisės subjektus į komersantus (verslininkus) ir nekomercinius teisės subjektus, kurie gali sudaryti civilines sutartis, neturinčias komercinės sutarties reikšmės. Komercinės teisės subjekto tikslas yra pelno siekimas ir jo dalijimas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi komercinės teisės subjektu yra verslininko (komersanto) statusą turintis teisės subjektas (fizinis ir juridinis asmuo), savininkas arba nuomininkas, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, kuris veiklą vykdo profesiniais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!