Nuosavybės ir patikėjimo teisės verslo teisėje

Visų mūsų kasdieninė veikla remiasi civiline teise. Ji yra labiausiai paplitusi teisės šaka, reguliuojanti turtinius ir neturtinius santykius bei apima visų nuosavybės teisės objektų valdymą, naudojimą ir disponavimą jais.
Nuosavybės teisė kaip ir patikėjimo teisė priklauso tam pačiam civilinės teisės institutui – daiktinei teisei. Savo ruožtu šis institutas reglamentuoja santykius, susijusius su daikto valdymu, naudojimusi bei disponavimu juo.
Šiame kursiniame darbe bandysiu išsiaiškinti ir paanalizuoti nuosavybės ir patikėjimo teisės sąvokas bei turinius. Sužinoti kokios gali būti nuosavybės teisės rūšys. Apžvelgti patikėjimo bei nuosavybės teisių subjektus ir objektus. Taip pat bandysiu išsiaiškinti kokie yra nuosavybės ir patikėjimo teisių įgijimo, praradimo bei apribojimo pagrindai. Dar apžvelgsiu pramoninės nuosavybės kaip nuosavybės teisės objekto pagrindinius bruožus.
„Turtiniai santykiai – tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl materialių vertybių turėjimo, jų naudojimo ir perėjimo iš vienų asmenų kitiems, taip pat dėl paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo.
Neturtiniai santykiai – visuomeniniai santykiai, atsirandantys dėl mokslo, literatūros ar meno kūrinių autorystės, išradimų autorystės, taip pat dėl piliečių ir organizacijų garbės bei orumo.“1
1. Nuosavybės teisė
1.1 Nuosavybės teisės sąvoka ir turinys
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. nuosavybės teisė yra teisė nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias nurodytas teises. D. Vasarienė savo knygoje „ Civilinė teisė“ nuosavybės teisės sąvoką apibrėžia, kaip teisės normų visumą, kurios įtvirtina ir gina tam tikrų daiktų priklausomybę tam tikram asmeniui arba keliems asmenims ir nustato jiems galimybę tuos daiktus valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Dar kiti autoriai nuosavybės teisę aiškina dvejomis prasmėmis – objektyviąja ir subjektyviąja. „Subjektyviąja prasme tai yra savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti daiktą bei juo disponuoti. Objektyviąja prasme – tai visuma teisės normų, reguliuojančių ekonominius santykius dėl daiktų valdymo, naudojimosi jais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!