Statybos darbų technologijos projektas

I. Pagrindiniai duomenys 1. Projektuojamas statinys – maisto bei pramoninių prekių parduotuvė. 2. Statinio tipas – visuomeninis. 3. Statinio matmenys – A-D 18,9m, 1-5 24,0m. 4. Pagrindinės statinio konstrukcijos: 5.1 Pamatai – surenkami, juostiniai. 5.2 Karkaso tipas – mūras. 5.3 Sienos – mūrinės. 5.4 Perdengimai – montuojami. 5.5 Denginio konstrukcijos – sąramos, perdengimo plokštės. 5.6 Stogo dangos tipas – 2sl. “Midos” danga. 5. Statybos vieta – Pramonės bei Uosio gatvių sankirtoje. 6. Objekto statybos teritorija pažymėta raudonomis linijomis situacijos plane. 7. Statybos teritorijoje esantis gruntas – priesmėlis. 8. Kiti duomenys pagal dėstytojo nurodymus – gruntiniai vandenys yra 9-10m gylyje. 9. Objekto statybos pradžia – 2006m balandžio 1d. 10. Duomenys projektavimui – architektūrinis-konstrukcinis projektas. II. Projekto tekstinė - skaičiuojamoji dalis 1. Apskaičiuoti statybos darbų apimtis. 2. Apskaičiuoti statybos darbų mechanizmų ir darbo jėgos sąnaudas, medžiagų poreikį. 3. Parinkti mechanizmus pagrindiniams statybos - montavimo darbams, pateikiant planines arba erdvines schemas, grafikus. 4. Parinkti montavimo įrangą (montavimo prietaisai, prikabinimo lynai, traversos, laikino elementų tvirtinimo, reguliavimo į projektinę padėtį ir sandėliavimo priemonės), nubraižant schemą arba eskizą. Parinkti transporto priemones. 5. Aprašyti visų technologinių procesų atliekamų darbų technologiją, darbininkų darbo organizavimą, saugaus darbo ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimus: 6. Sudaryti stogo įrengimo darbų proceso technologinę kortelę. 7. Parinkti nurodyto proceso alternatyvius sprendimus. 8. Apskaičiuoti projektuojamų procesų techninius ekonominius rodiklius. 9. Atlikti gautų rezultatų analizę ir pagrįsti priimto sprendimo racionalumą. 10. Apskaičiuoti statinio techninius ir ekonominius rodiklius. 11. Pateikti naudotos literatūros sąrašą. III. Grafinė dalis 1. Sudaryti ir nubraižyti technologinę kortelę: stogo įrengimo darbų technologiniam procesui. Braižyti Al formato lape masteliu M 1:200 2. Grafiškai pateikti procesų vertinimo rezultatus ( A2 arba A3 formato lapuose). 3. Tekstinė dalis, joje esančios kortelės, grafikai, schemos bei kursinio projekto viršelis užrašomas ir nubraižomas aiškiai A4 formato lapuose pagal galiojančius reikalavimus. Projekto užduoties įteikimo data.2007-02-01 Projekto užbaigimo data ...2007-04-............ ........................................................................ Projekto užduotį išdavė:doc. R. Miniotaitė Projekto užduotį gavo:stud. ……………… ĮVADAS Kadangi kiekvieną dieną žmogus suiduria su buitimi, buitiniais dalykais, daiktais, neišvengiamaijam reikia tam tikros paskirties prietaisų, priemonių, kurios palegvina žmogaus buitį. Šiam tikslui t.y. norint, šiuos daiktus pateikti žmogui, kad jis juo galėtų pirkti, projektuojamos tam tikros paskirties parduotuvės, mūsų atveju buitinių prekių. Šioje parduotuvėje po vienu stogu žmogus gali rinktis jam reikiamas buitines prekes,taigi jam nereikia važinėti po visą miestą ieškant šios rūšies prekių, taigi žmogui yra patogu. Atsižvelgiant į didėjantį poreikį tokios paskirties parduotuvėms, prekybos centrams, galima teigti jog investicijos į šį projektą atsipirks. Projekto tikslai: Uždaviniai: 2. STATYBOS VYKDYMO SĄLYGOS Vietovė, kurioje bus statoma buitinių prekių parduotuvė bus Kaune, prie Palangos ir uosio gatvių sankryžos. Sklypo plotas 1398,6m2. Šalia projektuojamo pastato yra kiti pramoniniai pastatai, vienas 30m. atstumu, kitas 36,5m. atstumu. Gruntiniai vandenys yra 4-5m. gylyje, gruntas priesmėlis. Aplink pastatą teritorija yra išasfaltuota bei apsodintas veja, medžiais ir krūmais.Pastato teritorija yra neaptverta. Visa teritorija yra apšviesta elektros stulpų pagalba. Šiame pastate numatomos šios patalpos: prekybos salė, sandėlis, taros, maisto prekių sandėlis, personalo rūbinė, skalbinių patalpa, poilsio patalpa, elektros skydinė, šaldytuvo patalpos, šiluminis mazgas, koridorius, dušų patalpos, tualetas. Pastate yra du įėjimai. Pastatas yra nekarkasinis, mūrinis. Pastatas yra vienaukštis, patalpų aukštis aukštis 3,0m. Statinio matmenys 24m x 18,9m. Kadangi pastate yra daug patalpų kur yra didelis žmonių judėjimas, todėl grindų dangai parinktos keraminės plyelės, kurios yra ne tik atsparios trinčiai, bet ir gražiai atrodo. Patalpose kur vyrauja drėgni režimai, grindys yra su hidroizoliacija bei padengtos keraminėmis plytelėmis. Pastato pamatai juostinia, po vidinėmis sienomis su papėdėmis, sienos palengvinto mūro. Stogas lėkštas, sutapdintas su išoriniu vandens nuvedimu, laikanti konstrukcija denginio plokštės. Langai plastikiniai, varstomi į patalpos vidų. Palangė yra plastikinė, įrengta 0,8m aukštyje, iškišama į patalpą 5cm. Visi langai yra 1500mm aukščio, išskyrus vitrinos langus, kurie yra nevarstomi ir 2200mm aukščio. Visos pastate esančios durys yra vienodo aukščio – 2200cm. Šio pastato pamatai yra juostiniai, o vidinių laikančių sienų pamatai su papėdėmis. Naudojami šie pamatų blokai – B24.4.6T, B12.4.6T, B9.4.6T, B24.2.6T, B12.2.6T, bei papėdės – FP8-12. Po prie lauko durų esančia aikštele, pamatai daromi iš 200mm pločio blokelių. Pirmoji eilė dedama ant išlyginto žemės paviršiaus. Pamatų blokai sienų sankirtose ir kampuose perrišami. Jie tarpusavyje jungiami cementiniu skiediniu. Norint apsaugoti pastatą nuo kapiliarinės drėgmės daroma horizontali hidroizoliacija iš dviejų sluoksnių izolo. Denginiui perdengti naudojamos tuštuminės plokštės, kurių markės – PK63.15.8ATVT, PK63.12.8ATVT; jos dedamos ant laikančiųjų sienų ir tvirtinamos inkarais. Denginio plokštės padengiamos išlyginamuoju sluoksniu, vėliau naudojamas smėlis suteikia formą nuolydžiui. Kadangi patalpų režimas yra sausas, stogas yra nevėdinamas. Pastate įvedamas organizuotas vidinis vandens nuvedimas. Stogo nuolydis 7%. Išorinė laikanti mūro siena sudaryta iš: silikatinių tašytų plytų sluoksnio – 1200mm; vėjo izoliacijos; oro tarpo – 20mm; šilumos izoliacijos(akmens vata „Paroc“) – 130mm; keraminių plytų sluoksnio – 250mm; tinkas – 20mm. Pastato pertvaros yra iš plytų, jų storis 120mm. Vidinė laikanti mūro siena sudaryta iš skylėtų keraminių plytų. Angoms perdengti naudojamos sąramos. Pagal laikančiąją galią sąramos skirstomos į: laikančias (MU) ir nelaikančias (M). Naudojami šie sąramų blokai – M12, M16, M28, MU 14, MU20, MU28. Didelėms angoms perdengti panaudotos sijos PT52. Laikančios sąramos atremiamos po 200mm ant sienos į abi puses, o nelaikančios 100mm. Dedant sąramas paliekami tarpeliai, kad nesusidarytų šalčio tiltai, tie tarpeliai užkaišomo akmens vata. Pastatas yra aprūpintas telefono, elektros linijomis. Yra įvestas vandentiekis ir kanalizacija, prijungti prie miesto tinklų. Pastate įvestas centralinis šildymas. Vidaus ir išorės sienos bei pertvaros ištinkuotos ir nudažytos. Denginio plokštės į statybos aikštelę yra atvežamos sunkvežimiais arba vilkikais. Betonas, bei cementiniai skiediniai į statybos aikštelę yra atvežami cementvežiais. Plytos yra atvežamos paketais ant medinių padėklų. Gruntas, skiediniai, inertinės medžiagos į statybos aikštelę yra atvežami autosavivarčiais. Statybinės konstrukcijos, detalės ir medžiagos pakraunamos ir iškraunamos kranais, bei automobiliniais krautuvais, kurie aprūpinti įvairia kėlimo technika: šakėmis, kaušais, griebtuvais. Lengvesnės medžiagos iškraunamos rankomis. Medžiagų padavimas į darbo vietą nėra sudėtingas, kadangi pastatas yra vieno aukšto. Plytos ir sąramos, ir kiti sunkesni gaminiai ar medžiagos paduodamos kranu, visi kiti rankomis. Smulkios statybinės medžiagos sandėliuojamos uždaruose sandėliuose, stambios atvirose sandėliavimo aikštelėse. Sijos i statybvietę pristatomos ta pačia dieną ir sandėliuojamos pastato viduje. Dalis sijų montuojama tiesai nuo transporto priemonės. 3. PARUOŠIAMIEJI DARBAI PRIEŠ STATYBOS DARBŲ PRADŽIĄ Paruošiamieji darbai yra atliekami prieš žemės darbus. Šiuos darbus sudaro: • Leidimo gavimas žemės darbams atlikti; • Teritorijos išvalymas ir išlyginimas; • Geodezinis nužymėjimas; Prieš gaunat leidimą vykdyti žemės darbus, turi būti išsiaiškinamos požeminių komunikacijų zonos. Jas išsiaiškinus turi būti atlikti projekto derinimai su šias komunikacijas eksploatuojančiomis organizacijomis. Kasant virš komunikacijų mechanizuotai iki jų turi būti paliekamas ne mažesnis kai 1 metro tarpas. Teritorijos išvalymo ir išlyginimo etape atliekami tokie darbai: Nugriaunami seni esami pastatai, jeigu jie trukdo statybai, jeigu ne paliekami ir naudojami kaip laikini sandėliai ar buitinės patalpos. Išraunami kelmai, iškertami krūmai, išrenkami akmenys, išpjaunami medžiai. Išpjauti galima tik tuos medžius kurie trukdo statybai, o likusius reikia apsaugoti nuo sužalojimo, aptveriant tvorelėmis ar apsaugant jų kamienus skydais. Nuo statybos aikštelės paviršiaus 20 cm storio sluoksniu nuimamas augalinis sluoksnis, kuris sandėliuojamas nuošalioje statybvietės vietoje ir paliekamas iki statybos pabaigos. Atlikus nuvalymo darbus atliekami geodeziniai nužymėjimai. Sklypo ribos pažymimos mediniais stulpeliais. Vėliau vadovaujantis brėžinyje nurodytais atstumais nuo sklypo ribų pažymimos pagrindinės pastato ašys. Pažymėjus pastato kampus, reikia kelis kartus metaline juosta patikrinti ar juos jungiančios įstrižainės yra vienodo ilgio. Taip pat reikia patikrinti ar atstumai sutinka su brėžinyje nurodytais atstumais. Žemės darbų kiekių skaičiavimas 1 lentelė Darbo Pavadinimas Ir vieta Skaičiavimo schema Skaičiavimas Žemės darbų apimtis m3 kasimas užpylimas mech. rank. mech. rank. 1 2 3 4 5 6 7 Augalinio sluoksnio nukasimas h=0.2 m Vaug=a*b*h=64*58*0.2=742.4 m3 742.4 - - - Tranšėjų kasimas (priesmėlis) 1-1 5-5 l=b+pr.+2*0.1=18.9+0.4+2*0.1=19.5m a=ap+2*0.1=0.4+0.2=0.6 h=A1-A2-0.2=1.80-0.40-0.2=1.2 m Vt =a*h*l=0.6*1.2*19.5=14.04 m3 13.62 0.42 - - Tranšėjų kasimas (priesmėlis) D-D A-A l=b+pr.=23.7+0.4=24.1m a=ap+0.2.=0.4+0.2=0.6 h=A1-A2-0.2=1.80-0.40-0.2=1.2 m Vt = a*h*l=0.6*1.2*24.1=17.35 m3 16.83 0.52 - - 4-4 3-3 l=b+pr.+0.2=18.6+0.2=18.8m a=ap+0.2.=0.4+0.2=0.6 h=A1-A2-0.2=1.80-0.40-0.2=1.2 m Vt = a*h*l=0.6*1.2*18.8=13.54 m3 13.14 0.40 - - Tranšėjų Užpylimas 1-1 5-5 a1=0.1m h=1.2m Vužp1 =0.1*1.2*18.9=2.32 m3 - - 2.25 0.069 D-D A-A a1=0.2m h=1.2m Vužp1 =0.1*1.2*24.0=2.91 m3 - - 2.82 0.087 1-1 l2=17.9m a1=0.1m h=1.2m Vužp2 =0.1*1.2*17.9=2.148m3 - - 2.084 0.064 D-D l2=23.75m a1=0.1m h=1.2m Vužp2 =0.1*1.2*23.75=2.85m3 - - 2.764 0.086 ∑ 43,59 ∑ 1,34 ∑ 9,918 ∑ 0,306 ŽEMĖS DARBŲ SUVESTINĖ 1. Pirmos grupės grunto kasimas atvirkštinio kasimo ekskavatoriumi, kurio kaušo talpa 0,25 m3, pilant gruntą vietoje: Vpyl= Vužp+ Vrank.kasim=10.22 m3 2. Pirmos grupės grunto kasimas atvirkštinio kasimo akskavatoriumi, kurio kaušo talpa 0,25 m3, pakraunant į transporto priemonę: Vtr= Vmech- Vpyl=43.59 – 10.22=33.37 m3 3. II grupės grunto rankinis kasimas Vrank.k=1.34 m3 4. Pirmos grupės grunto užpylimas buldozeriu nustumiant 10 m atstumu: Vmech.užp.=9.918 m3 5. II grupės grunto užpylimas rankiniu būdu: Vrank.užp.=0.306 m3 6. Pirmos grupės grunto tankinimas vibropluktuvais: Vtank= Vmech+ Vrank.užp=9.918+0.306=10.22 m3 7. Augalinio sluoksnio nuėmimas buldozeriu, perstumiant pirmos grupės gruntą iki 30 m atstumu: Vaug.sl.=238 m3 Pamatų montavimo darbų kiekių skaičiavimas 2 lentelė Elemento markė Vieno elemento: Elementų skaičius esant 1-no elem. masei: Visų elementų: masė, t tūris, m3 iki 0,5 t iki 1,0 t iki 1,5 t masė, t tūris, m3 1 2 3 4 5 6 7 8 Papėdės FP8-12 0,056 0,22 22 - - 1,232 4,84 Pamatų blokai B24,4,6T B12,4,6T B9,4,6T B24,2,6T B12,2,6T 1,38 0,65 0,47 0,69 0,34 0,543 0,272 0,195 0,272 0,64 - - 15 - 3 - 20 - 30 - 92 - - - - 126,96 13 7,05 20,7 1,02 49,95 5,44 2,925 8,16 1,92 ∑ =40 ∑=50 ∑=92 ∑=163.9 ∑=73.2 Monolitinių pamatų įrengimas: (0.348+0.55+0.55+0.348+0.15+0.247+0.553+0.553+0.247+0.15+0.247+0.55+0.55+0.24)*1.8*0.4=5.326*1.8*0.4=3.834 m3 Pamatų hidroizoliacijos darbų kiekių skaičiavimas 3 lentelė Darbo vieta Hidroizoliacijos rūšis Matmenys, m Hidroizolicijos plotas, m2 Ilgis, m Plotis, m 1 2 3 4 5 D-D 3-3 C-C 4-4 B-B 1-1 A-A 2-2 4-C 5-5 Horizontali klijuota 2 sl. izolo 24.25 17.7 13.9 17.7 13.9 18.5 24.25 15.3 1.25 13.6 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.2 0.2 0.2 9.7 7.08 5.56 7.08 5.56 7.4 9.7 3.06 0.25 2.72 ∑= 45.47 Surenkamų karkaso elementų montavimo darbų kiekių skaičiavimas 4 lentelė Elemento markė Vieno elemento: Elementų skaičius esant 1-no elemento masei: Visų elementų: Masė, t Tūris, m3 Iki 1,5 t Iki 2,0 t Iki 2,5 t Iki 3,0 t Iki 3,5 t Masė, t Tūris, m3 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Kolonos: K9a-1-2 K10a-1 2,9 3,1 1,2 3,1 - - - - - - 12 - - 12 34,8 37,2 14,4 15,6 ∑=12 ∑=12 ∑=72 ∑=30 Denginio ir perdangos sijos: IB9-1,5T IB8-0,5T IB91,5 IB8-0,5 R2-110-26 3,3 3,2 3,4 3,2 1,2 1,28 1,24 1,29 1,24 0,63 - - - - 14 - - - - - - - - - - - - - - - 4 8 6 14 - 13,2 25,6 20,4 44,8 16,8 5,12 9,92 7,74 17,36 8,82 ∑=14 ∑=32 ∑=120.8 ∑=48.96 Sieninių plokščių montavimo darbų kiekių skaičiavimas 5 lentelė Darbo vieta Sieninės pl. rūšis Vienos plokštės: Plokščių skaičius Montavimo plotas m2 Masė, kg Plotas, m2 Matmenys,m 1 2 3 4 5 6 7 1-1 „Daugiasluoksnė“ tipo plokštė 112,2 6,6 1,1x6,0 22 144 7-7 112,2 6,6 1,1x6,0 22 144 A-A 112,2 6,6 1,1x6,0 26 170 D-D 112,2 6,6 1,1x6,0 29 192 ∑=99 ∑=650 Mūro darbų kiekių skaičiavimas 5 lentelė Darbo vieta Mūro rūšis Sienos matmenys: Angų sienose: Sienos plotas be angų m2 Sienos storis, m Sienos tūris m3 Ilgis, m Aukštis, m Plotas, m2 Markė Vienos angos plotas m2 Angų skaičius Visų angų plotas m2 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Trisluoksnis mūras 0,15 iš keraminių apdailinių plytų.Šilumos izol. 84 3 252 L-1 D-1 D-2 L-2 3,24 3,36 2,31 252 8 1 4 8 58,68 193,32 0,51 98,39 Blokelių mūras 40,2 3 - D-2 D-5 2,31 3,36 2 1 7,98 32,3 0,4 12,89 Σ = 111.28 Pertvarų įrengimo darbų kiekių skaičiavimas 7 lentelė Patalpos nr. Pertvaros rūšis Pervaros: Angų pertvaroje: Pertvaros plotas be angų m2 Ilgis, m Aukštis, m Plotas, m2 markė Vienos angos plotas m2 Angų sk Visų angų plotas m2 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 5 1 14 12 13 11 3 10 9 15 7 17 5 5 6 6 Nearmuotos pusės plytos 11 11,8 6,7 3,7 3,4 6,7 3,03 3,7 3,7 6,46 2,03 2,4 4,7 5 3,6 2 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 33 35,4 20,04 81 10,2 20,04 9,09 11,1 11,1 19,3 6,09 7,2 14,1 15 10,8 6 D-2 D-5 D-2 - - D-2 - - - D-2 - - D-2 - D-2 - 2,3 2,3 2,3 - - 2,3 - - - 2,3 - - 2,3 - 2,3 - 2 2 1 - - 1 - - - 2 - - 1 - 2 - 4,6 2,6 2,3 - - 2,3 - - - 4,6 - - 2,3 - 4,6 - 29,4 32,8 17,7 8,1 10,2 17,7 9,09 11,1 11,1 14,8 6,09 7,2 11,8 15 6,2 6 ∑=214,3 Sąramų montavimo darbų kiekių skaičiavimas 12 lentelė Elemento markė Vieno elemento: Elementų sk. esant vieno el. masei: Visų elementų Masė, t Tūris, m3 Iki 0,3 t Iki 0,7 t Iki 1,0 t Iki 1,5 t Masė, t Tūris, m3 1 2 3 4 5 6 7 8 9 PT52 1.040 0,41 - - - 2 2.08 0,82 M12 0.633 28 - - - 0.924 M16 0.043 1 - - - 0.043 MU20 0.119 12 - - - 1.428 M28 0.157 12 - - - 1.884 MU14 MU22 0.258 8 - - - 2.064 Perdangos plokščių montavimo darbų kiekių skaičiavimas 6 lentelė Elemento markė Vieno elemento: Elementų sk. esant vieno el. plotui: Visų elementų: Masė, t Tūris, m3 Iki 5 m2 Iki 10 m2 Iki 15 m2 Masė, t Tūris, m3 1 2 3 4 5 6 7 8 Denginys PK63.15.8ATVT PK63.12.8ATVT 2.950 2200 2.027 1.599 - - 45 3 - - 132.75 6.6 91.215 4.797 ∑=48 ∑=139.35 ∑=96.012 Monolitinių ruožų įrengimas S - plotas m2 V - tūris m3 h – monolitinio ruožo storis, m S=(1.45*1.2+5.8*0.6+6.2*2.8)*2=45.16 m2 V=S*h=45.16*0.35=15.806 m3 Stogo įrengimo darbų kiekių skaičiavimas 11 lentelė Stogo schema Sluoksnių pavadinimai Sluoksnių storis mm Darbų apimtis Mat. vnt. Kiekis 1.Cemento išlyginamasis sl. 2. ELTETE plėvelė 3. PAROC akmens vata kiet. pl. 4. Betono paruošiamasis sl. 5. MIDA 2sl ruloninė danga 10mm 1sl 150mm 20mm 2sl. m2 m2 m3 m2 m2 39,123 39,123 5,8 5,8 5,8 Durų statymo darbų kiekių skaičiavimas 9 lentelė Durų markė Vienų durų angos plotas m2 Durų skaičius Durų sienose plotas, esant vienos angos plotui, m2 Durų pertvarose plotas , esant vienos angos plotui, m2 Dažymo plotas, m2 sienose pertvarose Iki 2 m2 Iki 3 m2 Daugiau kaip 3 m2 Iki 2 m2 Iki 3 m2 Daugiau kaip 3 m2 Pervedimo koeficientas Dažymo plotas m2 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 D-1 D-2 D-3 D-4 D-5 3.78 2,31 1,89 3.36 2.31 1 4 - - - - 11 2 2 2 - - - - - - 9.24 - - - 3.78 - - - - - - 3.78 - - - 25.41 - - - - - - 6.72 4.62 Durys į objektą atvežamos jau nudažytos ∑=14.7 ∑=5 ∑=17 - ∑=9.24 ∑=3.78 ∑=3.78 ∑=25.41 ∑=11.34 - - Langų statymo darbų kiekių skaičiavimas 10 lentelė Langų markė Vieno lango angos plotas m2 Langų skaičius Visų langų plotas, esant vienos angos plotui, m2 Dažymo plotas m2 Iki 1,0 m2 Iki 2,0 m2 Daugiau 2,0 m2 Pervedimo koeficientas Dažymo plotas m2 1 2 3 4 5 6 7 8 L-1 L-2 3.24 2.52 8 8 - - - - 25.92 20.16 Langai į objektą atvežami jau nudažyti ∑=5.76 ∑=16 - - ∑=46.08 - - Angų sandarinimo darbų kiekų skaičiavimas 10.1Lentelė Sandarinimo rūšis Angos markė Angų matmenys Angų skaičius Sandarinimo ilgis, m Aukštis,m Plotis, m 1 2 3 4 5 6 Makrofleksas D-1 D-2 D-3 D-4 D-5 L-1 L-2 4.2 4.2 4.2 4.2 4.2 3.6 4.2 1.6 1,1 0,9 1,6 1,6 3.6 2,4 1 15 2 1 1 8 8 5.8 79.5 10.2 5.8 5,8 57.6 52.8 ∑=217.5 Angokraščių tinkavimo darbų kiekių skaičiavimas 8 lentelė Tinkavimo rūšis Angos markė Tinkuojamos angos matmenys: Angų skaičius, vnt Tinkavimo plotas, m2 Ilgis, m Plotis, m 1 2 3 4 5 6 Geras tinkas L -1 L -2 7.2 6.6 0,2 0,2 8 8 11.52 10.56 ∑=22.08 Paviršių aptaisymo darbų kiekių skaičiavimas 15 lentelė Patalpos Nr. Apdailos rūšis Patalpos sienų: Angų sienose: Aptaisymo plotas m2 Ilgis m Aukštis m Plotas m2 Markė Vienos angos plotas m2 Visų angų plotas m2 Angų skaičius 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 Dažymas emulsiniais dažais 44,52 3 133,56 L-1 L-2 D-1 D-2 3,24 2,52 3,78 2,31 9,72 20,16 3,78 4,62 3 8 1 2 95,28 2 - " - 29,99 3 89,97 D-5 S-6 3,36 4,5 6,72 4,5 2 1 78,76 3 - " - 12,068 3 36,204 D-2 2,31 2,31 1 33,894 4 - " - 12,668 3 38,004 D-2 2,31 4,62 2 8,048 5 - " - 31,9 3 95,7 D-2 L-1 2,31 3,24 9,24 3,24 4 1 90,66 6 - " - 11 3 34,8 D-2 2,31 9,24 4 25,56 7 - " - 6,8 3 20,4 D-1 L-1 2,31 3,24 5,55 1 1 14,85 8 - " - 6,4 3 19,2 D-3 1,89 1,89 1 17,31 9 - " - 13,2 3 39,6 D-2 2,31 2,31 1 37,29 10 - " - 14 3 42 D-2 2,31 2,31 1 39,69 11 - " - 12 3 36 D-2 2,31 2,31 1 33,69 12 - " - 11,293 3 33,876 D-5 2,31 2,31 1 31,566 13 - " - 13,468 3 40,404 D-2 2,31 4,62 2 35,784 14 - " - 17,492 3 52,476 D-2 2,31 2,31 1 50,166 15 - " - 19,7 3 59,1 D-4 D-2 S-6 D-3 3,361 2,314 4,51 1,892 3,36 9,24 4,5 3,78 1 1 1 1 38,22 16 - " - 7,4 3 22,2 D-2 2,31 2,31 1 18,89 17 - " - 6,4 3 19,2 D-3 1,89 1,89 1 17,34 18 - " - 5,2 3 15,6 D-4 D-2 3,36 2,31 5,67 1 1 9,93 Σ=676.9 m2 Grindų įrengimo darbų kiekių skaičiavimas 16 lentelė Grindų rūšis Grindų konstrukcinė schema Patalpų Nr. Darbų apimtis Matavimo vnt Kiekis Keraminių plytelių danga 1.Keraminų plytelių danga 2. Cementinio skiedinio išlyginamasis sl. 20 mm 3. 1 sl. izolo 4. Cementinio skiedinio išlyginamasis sl. 30 mm 5. Mineralinės vatos plokštės120 6. Betono paruošiamasis sl. 80 mm 7. 1 sl. izolo 8. Sutankintas gruntas 1-18 m2 433 m2 433 m2 36 m3 36,28 m2 433 m3 36,28 m2 36 m2 433 Grindų įrengimo darbų kiekių suvestinė 1.Keraminų plytelių danga 433 m2 2. Cementinio skiedinio išlyginamasis sl. 20 mm 433 m2 3. 1 sl. Izolo 36 m2 4. Cementinio skiedinio išlyginamasis sl. 30 mm 36,28 m3 5. Mineralinės vatos plokštės120 mm 433 m2 6. Cementinio skiedinio išlyginamasis sl. 80 mm 36,28 m3 7. 1 sl. Izolo 36 m2 8. Sutankintas gruntas 433 m2 5 Darbo sąnaudų, mechanizmų ir medžiagų poreikio skaičiavimas Normtyvo šifras Kategorija Darbų aprašymas Darbų apimtis Darbo sąnaudos Mechanizmai Medžiagos Mat vnt kiekis Vie- netui žm. val visam darbui pavadinimas Darbo sąnaudos pavadinimas Mat vnt kiekis žm. val žm. d vie- netui maš. val visam darbui vienetui Visam darbui maš. val maš. pam 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 1.paruosemieji darbai N1-94 1.1. augalinio sl. nukasimas nustumiant gruntą buldozeriu iki 35 m 1000 m3 0.742 - - - Buldozeris 71.2 52.83 6 - - - - 2. Žemės darbai N1-24 3,22 2.1. I gr. grunto kasimas atvirkštiniu kaušu 1000 m3 0,043 7,6 0,326 0,041 ekskavatorius 47 2.021 0,252 - - - - N1-74 3,22 2.2. Kasimas gruntą išvežant 1000 m3 0,033 16,9 0.557 0,069 ekskavatorius 55 1.815 0.226 - - - - N1-300 2,17 2.3. Rankinis kasimas 100 m3 0,013 196 2.548 0,318 - - - - - - - - N1-132 2.4. Užpylimas buldozeriu 1000 m3 0,009 - - - Buldozeris 7,4 0,073 0,009 - - - - N1-308 1,8 2.5. Rankinis užpylimas 100 m3 0,003 100 0.3 0.038 - - - - - - - - N1-381-1 3,4 2.6.Sutankinimas 100 m3 0.1 10,2 1.02 0.127 Vibro plokštė 4,6 0.46 0,058 - - - - 3. Pamatų montavimas ir įrengimas N7-9 3 3.1pamatų blokų,kurių masė iki 0,5t montavimas vnt 18 0,45 8,1 1,01 kranas 0,17 3,06 0,382 Betonas Cementinis skiedinys m3 m3 0,0093 0,07 0,1674 5,07 N7-10 3,11 3.2. pamatinių blokų,kurių masė iki 1,5t vnt 50 0,58 29 3,625 kranas 0,21 10,5 1,312 Betonas Cementinis skiedinys m3 m3 0,002 0,0092 0,0125 0,14 0,46 0,625 N8-7 2,0 3.3.Horizontalios klijuotos 2 sl. hidroizoliacijos iš izolo įrengimas padarant išlyginamąjį sl. 100 m2 0,58 22 12,76 1,595 Termosas karšto bitumo laikymui 2,97 1,722 0,215 Izolas Bitumo mastika Cementinis skiedinys m3 t m3 220 0,378 2,55 127,6 0,2192 1,479 II.ANTŽEMINIŲ DARBŲ CIKLAS 4.Mūro darbai. N8-285 3,4 4.1. Trisluoksnis mūras 0,15iš keraminių apdailinių plytų,šilumos izol.,blokelių mūras. m3 111,28 3,7 411,73 51,46 kranas 0.26 28,93 3,62 Min. vatos Silikatinės plytos Cem. kalkių skiedinys m3 vnt m3 0,13 0,039 0,048 14,46 4,33 5,34 N7-63 3,67 4.2. Denginio plokščių, kurių ilgis iki 6 m ir plotas iki 10 m2 montavimas vnt 48 2,1 100,8 12,6 kranas 0,29 13,92 1,74 Elektrodai Cement. sk Betonas kg m3 m3 0,2 0,0073 0,067 9,6 0,3504 3,216 N7-50-2 3,67 4.3. Sąramų iki 0,7 t montavimas vnt 86 0,89 76,5 9,57 kranas 0,24 20,64 2,58 Cement. sk m3 0,01 0,86 N7-52-1 3,67 4.4. Sąramų iki 1,5 t montavimas vnt 2 1,2 2,4 0,3 kranas 0,32 0,64 0,08 Cement. sk m3 0,021 0,042 5. PERTVARŲ MONTAVIMAS N8-165 3,11 5.1Nearmuotų pusės plytos storio iš keraminių plytų. 100 m2 0,21 117 24,5 3,07 kranas 9,6 2,016 0,252 Keraminės skyl.plytos Cemento kalkių skied. 100vnt m3 3,85 2,4 0,808 0,504 N15-84 3,89 5.2. Angokraščių aptaisymas 100 m2 0,22 105 23,1 2,88 - - - - Medsraigčiai hermetitas gipskartonis kg t m2 3,5 0,012 105 0,77 0,0026 23,1 6. LANGŲ IR DURŲ MONTAVIMAS N10-105 3,67 6.1. Stiklo paketai,suporintų ,įstiklintų ir nudažytų langų blokų statymas į mūro sienas,kai angos plotas iki5 m2 m2 0,46 1,75 0,805 0,100 kranas 0,01 0,0046 0,0005 - - - - N10-125-1 3,8 6.2. Durų blokų įstatymas į sienų angas, kai angos plotas iki 3m2 m2 9,24 1,09 10,07 1,25 - - - - Medsraigčiai Kompl. 2 18,48 N10-127-1 3,9 6.3. Durų blokų įstatymas į pertvaras, kai angos plotas kaip 2 m2 m2 3,78 1,76 6,65 0,83 - - - - Medsraigčiai Mediniai apvadai Kompl. m 3 7,2 11,34 27,21 N10-128-1 3,9 6.4. Durų blokų įstatymas į pertvaras, kai angos plotas daugiau kaip 2 m2 m2 11,34 1,43 16,21 2,03 - - - - Medsraigčiai Mediniai apvadai Kompl. m‘ 2 5,4 22,68 61,23 N7-248-1 4 6.5. Staktų sandūrų su sienomis hermetizavimas makrofleksu 100m‘ 2,175 10 21,75 2,72 - - - - Makrofleksas l 5 10,87 7. STOGO ĮRENGIMAS N12-44-1 2,5 7.1. Garo izoliacijos iš eltetės plėvelės įrengimas 100 m2 0,39 6,5 2,53 0,31 - - - - Eltete plėvelė m2 105 40,95 N12-64 3,33 7.2. Išlyginamojo sl. įrengimas iš cementinio skiedinio 200 mm storio įrengimas 100m2 0,39 26 10,14 1,26 kranas 1,6 0,62 0,078 Cementinis skiedinys m3 2,105 0,82 N12-49 3,11 7.3. Denginio šilumos izoliacija mineralinės vatos pl. m3 5,8 4 23,2 2,9 - - - - Mineralinė vata m3 1,03 5,91 N12-149 3,5 7.4. Pirmojo sl. prilyd. bituminės stogo dangos įrengimas 100 m2 0,39 1,78 0,69 0,08 Dujinė įranga 3,9 1,521 0,190 Propano butano mišinys Prilyd. bitum. danga kg m2 21 115 8,19 44,85 N12-150 3,5 7.5. Papildomo sl. bituminės ritininės stogo dangos įrengimas 100 m2 0,39 9,6 3,74 0,468 Dujinė įranga 3,9 1,521 0,190 Propano butano mišinys Prilyd. bitum. danga kg m2 21 115 8,19 44,85 N12-127 3,44 7.6.Parapeto apskardinimas tvirtinant lietvamzdžiu 100m2 0,39 13,2 5,148 0,64 - - - - Cinkuota skarda Plieninė vata Metaliniai kaltiniai t t kg 0,046 0,00004 11,2 0,0179 0,0000156 4,368 III APDAILOS DARBAI 1.TINKAVIMO DARBAI N15-51 3,44 1.1. Vidaus paviršių tinkavimas paprastu geru tinku 100m2 6,76 78 527,2 65,9 Tinkavimo agregatas 13 87,8 10,98 Tinklas plieninis Vinys Lentos Cemento kalkių skied. Cemento kalkių skied. m2 kg m3 m2 m2 2,64 0,18 0,005 1,87 4,9 17,84 1,2168 0,0338 12,64 1,078 N15-67 3,56 1.2. Angokraščių tinkavimas 100m2 0,22 230 50,6 6,32 Tinkavimo agregatas 7,24 1,592 0,199 2. PAVIRŠIŲ DAŽYMO, APTAISYMO DARBAI N15-128 3,44 2.1. Vidaus paviršių dažymas vandens emulsiniais dažais 100m2 6,76 11,2 75,71 9,46 - - - - Glaistas Emulsiniai dažai t kg 0,003 30,9 0,020 208,8 N15-129 3,44 2.2. Lubų dažymas vandens emulsiniais dažais 100m2 4,33 13,5 58,45 7,306 - - - - Glaistas Emulsiniai dažai t kg 0,0035 36,2 0,0151 156,75 3.GRINDŲ ĮRENGIMAS N11-1 2,17 3.1. Grunto tankinimas mechanizuotu būdu 100m2 0,43 6,2 2,66 0,33 volas buldozeris 0,45 0,66 0,193 0,283 0,024 0,035 žvyras m3 4,08 1,754 N11-7 2,5 3.2. Žvyro pasluoksnio įrengimas ant grunto m3 136,1 3,5 476,3 59,5 - - - - žvyras m3 1,25 170,12 N1-381-1 3,4 3.3. Žvyro pasluoksnio tankinimas vibroplokšte 100m3 1,361 10,2 13,8 1,73 Vibroplokštė 4,6 6,26 0,782 - - - - N11-12 2,5 3.4. Betono pasluoksnio ant grunto įrengimas, paduodant medžiagas siurbliais m3 36,28 1,15 41,72 5,22 Betono siurblys 0,15 5,442 0,680 betonas m3 1,02 37,005 N11-16-1 3,00 3.5. Pirmo klijuotinės hidroizoliacijos sl iš ritininių medž. įregimas, klijuojant bitumine mastika mechanizuotu būdu 100m2 0,36 21,0 7,56 0,945 Autohudro- natorius 4,15 1,494 0,186 Bitumas gruntuoti Bitumo mastika Izolas t t m2 0,08 0,32 112 0,028 0,1152 40,32 N11-18-1 3,0 3.6. Antrojo klijuotinės hidroizoliacijos sl iš ritininių medž. įregimas, klijuojant bitumine mastika mechanizuotu būdu 100m2 0,36 9,5 3,42 0,42 Autohudro- natorius 2,15 0,774 0,096 Bitumas gruntuoti Izolas t m2 0,3 112 0,108 40,32 N11-37 2,83 3.7. Šilumos izolialijos įr.iš mineralinės vatos plokščių 100m2 4,33 20,0 90,6 11,32 - - - - Mineralinė vata m3 45,3 N11-42 3,22 3.7. 20 mm storio iš cementinio skiedinio išlyginamojo sl įrengimas mechanizuotu būdu 100m2 4,33 20,0 86,6 10,82 Betono siurblys 1,3 5,62 0,703 Cementinis skiedinys m2 2,04 8,833 N11-110-1 4,00 3.8. Keraminių plytelių dangos įrengimas m2 433 2,2 952,6 119 - - - - Klijai Glaistas siūlėms užpildyti Gruntavimo emulsija Keraminės plytelės kg kg kg m2 3 0,7 30,9 0,063 1 1299 303,1 395,2 27,28 433 4. APLINKOS TVARKYMO DARBAI N48-5 1,20 4.1.Šiukšlių išvežimas 100m2 4,93 4,00 19,72 2,465 - - - - - - - - N1-234 3,00 4.2. Sampilų išlyginimas perstument I gr gruntą iki 10 m atstumu 1000 m3 0,274 - - - buldozeris 16,1 4,41 0,55 - - - - N27-49 2,67 4.3. 20 cm viensluoksnio pagrindo iš granito skaldos 40-70 mm įrengimas 100m2 5,90 4,10 24,19 3,023 Autogreideris Buldozeriai Savaeigiai plentvolai 0,08 0,24 3,76 4,72 1,416 22,18 0,59 0,177 2,773 Skalda Vanduo m3 m3 26,7 3,0 157,53 17,7 N27-178 3,00 4.4. 4 cm storio dangos iš karštų, tankių A tipo markės asfalto dangos įrengimas 100m2 5,90 3,90 23,01 2,876 Asfalto klotuvas Savaeigiai plentvolai 0,37 1,72 2,183 10,148 0,272 1,268 Asfaltbetonis t 9,78 57,702 N27-272 2,00 4.5.30cm storio pasluoksnio iš smėlio-cemento mišinio įrengimas 100m2 0,81 8,60 6,96 0,87 Vibroplokštė 2,8 2,268 0,283 Cementinis skiedinys m3 3,6 2,916 N27-133-1 4,50 4.6.Betoninių trinkelų grindinio grindimas ant geotekstilės užtais.siūles smėliu 10m2 8,1 9,10 73,7 9,213 Elektrinis pjūklas Autokraut. Vibroplokštė 0,8 0,21 0,26 6,48 1,701 2,106 0,81 0,212 0,263 Geotekstilė Smėlis m2 m3 11 0,244 89,1 1,98 N48-3 2,17 4.7. Sklypo planiravimas rankiniu būdu 100m2 2,73 12,9 35,90 35,2 - - - - - - - - N48-79 2,17 4.8. Sodinimo vietų medžiams ir krūmams paruošimas rankiniu būdu II gr grunte pridedant iki 25% aug. dirvožemio 10vnt 1 9,60 9,60 1,2 Augalinis gruntas m3 0,38 0,38 N48-281 4,0 4.9. Medžių ir krūmų sodinimas 10 vnt 1 6,80 6,8 0,85 - - - - - - - - N48-295 2,83 4.10. Paprastų parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimas rankiniu būdu 100m2 2,74 5,40 14,79 1,84 - - - - Žolių sėklos kg 2,0 5,48 ∑=399.46 ∑=43.14 5.1 Darbo sąnaudų suvestinė Eil. Nr. Ciklai ir procesai Darbų apimtis Darbo sąnaudos žm.d Mechanizmai Mato vnt. Kiekis Pavadinimas Darbo sąnaudos mašinos pamainomis 1 2 3 4 5 6 7 I Paruošiamųjų darbų ciklas: 1.Augalinio sluoksnio nukasimas 1000m3 742 - Buldozeris 6 II Nulinis ciklas: 1.Grunto kasimas 2.Pamatų montavimas ir įrengimas 3.Pamatų hidroizoliacija ir užpylimas m3 vnt m2/ m3 77.3 68 58/10.2 0.428 4.635 1.633 Ekskavatorius Kranas Termosas Buldozeris 0.479 1.694 0.0092 0,215 III Bendrastatybinių darbų ciklas: 1.Karkaso montavimas 2.Mūro darbai 3.Stogo įrengimas 4.Pertvarų įrengimas 5.Langų, durų statymas vnt m3 /vnt m2 m2 m2 /m 48 111.28/88 39 210 24,82/217,5 12.6 61.33 5,658 3,07 6,93 Kranas Kranas Dujinė įranga Kranas Kranas 1.74 6.28 0,38 0,072 0,00058 IV Apdailos darbų ciklas: 1.Tinkavimas 2.Dažymo darbai 3.Plytelių klijavimas 4.Grindų įrengimas m2 m2 m2 m2/ m3 698 698 433 10,01/173,7 72,22 72,22 119 90,28 Tinkavimo agregatas - - Vibroplokštė Betono siurblys Autogudronat. 11,179 - - 0,782 1,383 0,282 V Aplinkos darbų ciklas: 1.Augalinio sluoksnio paskleidimas, planiravimas 2.Įvažiavimo ir aikštelės įrengimas 3.Medžių sodinimas ir vejos apželdinimas 4.Šiukšlių išvalymas m3/m2 m2 vnt./m2 m2 274/273 1342 10/274 493 0,55 15,98 2,69 2,46 - Autokrautuvas Asfalto klotuvas Savaeigiai plentvoliai Vibroplokštė - - - 3,22 0,24 4,87 4,31 - - 399,46 43,14 5.2 Statybinių medžiagų suvestinė Eil. Nr. Medžiagos pavadinimas Matavimo vnt. Kiekis 1 2 3 4 1 Betonas m3 40,85 2 Smėlis statybiniams darbams m3 1,98 3 Cementinis skiedinys m3 15,27 4 Žvyras m3 171,88 5 Izolas m2 167,92 6 Bitumo mastika t 0,44 7 Suvirinimo elektrodai kg 9,6 8 Lentos m3 0,0338 9 Plieninė viela t 0,0000156 10 Metaliniai kaltiniai kg 4,368 11 Cemento-kalkių skiedinys m2 6,922 12 Eltete plėvelė m2 40,95 13 Propanas, butanas kg 16,38 14 Prilydoma bituminė danga m2 89,7 15 Makroflex vnt 10,87 16 Vinys kg 1,2168 17 Bituminė gruntuotė t 0,028 18 Ritininė medžiaga m2 40,32 19 Cinkuota skarda t 0,0179 20 Tinklas plieninis m3 17,84 21 Mediniai apvadai m 88,44 22 Glaistas t 0,0351 23 Klijai kg 1299 24 Keraminės skylėtos plytelės vnt 1,114 25 Emulsiniai dažai kg 365,55 26 Skalda m3 157.53 27 Medsraigčiai kg 53,27 28 Hermetitas t 0,0026 29 Gipskartonis m2 23,1 30 Mineralinė vata m3 65,73 31 Glaistas tarpams užtaisyti kg 303,1 32 Gruntavimo emulsija kg 27.28 33 Keraminės plytelės m2 433 34 Asfaltbetonis t 57.70 35 Vanduo m3 17.7 36 Žolės sėklos kg 5.48 37 Gruntas (augalinis) m3 0.38 38 Geotekstilė m2 89,1 39 Kartys ir basliai m3 0,052 6. Mechanizmų pagrindiniams statybos darbams skaičiavimas ir parinkimas 6.1 Krano surenkamų elementų montavimui skaičiavimas ir parinkimas Sudaroma krano montavimo schema Duomenys : Pastato plotis, m b Aukščiausias montavimo taškas, m Ha Sunkiausios gaminio masė, P Plokštės storis he Sijos ilgis, m l 18,9 3,0 3,4 - 9 Skaičiuojamas reikalingas strėlės ilgis: 1. Skaičiuojamas minimalus strėlės ilgis: αopt – optimalus strėlės polinkio kampas, kuriam esant strėlės ilgis mažiausias hk=Ha-hv=3,0-1,5=1,5m b1=1,0m b2=+b1 =+1=10,45m. b – pastato plotis 2. Reikalingas strėlės siekis apskaičiuojamas sekančiai: C – atstumas nuo krano važiuoklės vidurio iki strėlės įtvirtinimo vietos (m). Priimamas C=1,0 3. Apskaičiuojama krovinio masė (Q), kuri bus keliama kranu, esant apskaičiuotam strėlės siekiui (Lmin): Q = P + P1=3,4+0,274=3,67t. P – sunkiausios plokštės masė t P1 – prikabinimo lynų masė 4. Tikrinama ar parinktas kranas pakels sunkiausią montuojamą elementą ir ar sugebės sumontuoti aukščiausiai statomą konstrukciją. Tam apskaičiuojamas reikalingas didžiausias krano kablio pakėlimo aukštis: Hmin = Ha + h + he + hstr =3,0+1,0+0,20+3,1=7,3m Ha = aukščiausias montavimo taškas, m h – tarpas tarp atramos ir montuojamo elemento apačios he – sijos storis hstr – lyno ilgio projekcija Parenkamas kranas markė KS - 6362 Krano techninė charakteristika Rodiklio pavadinimas Kiekis Keliamoji galia (Q), t Krano judėjimo greitis, km/h Sukamosios dalies didžiausias spindulys, m Priešsvorio apibrėžiamo lanko spindulys, m Kelio leistinas didžiausias nuolydis, laipsniais Krano masė (didžiausia), t Lyginamasis slėgis į gruntą, Mpa, (kg/cm2) Elektros variklių bendras įrengtas galingumas, kW Pagrindinio kablio pakėlimo greitis, m/min 40,00 18,0 0.1-1.00 4,20 15 97,25 1,13-1,75 98,90 0,20-5,0 7. Statybos procesų technologijos, naudojami vykdymo metodai, darbininkų darbo organizavimas, kokybės kontrolė ir saugaus darbo užtikrinimas. 7.1. Žemės darbai. Paruošiamųjų darbų ciklą sudaro augalinio sluoksnio nukasimas ir sustūmimas į sankasas kuris atliekamas Fiat Hitachi D 180 buldozeriu. Šiam procesui atlikti sudaroma 2 žmonių brigada, vienas mašinistas ir pagalbinis. Nulinį ciklą sudaro: a. grunto nukasimas; b. pamatų montavimas; c. pamatų hidroizoliacija ir užpylimas. a. Grunto kasimui pagal reikalingus duomenys (kaušo tūrį, kaušo rėžį, ir tt)parenkamas ekskavatorius. Mūsų atveju kasimas atliekamas ekskavatoriumi Bobcat 442 X-Change. Šiuo mechanizmu kasamos tranšėjos juostiniams pamatams. Šiam darbui atlikti parinkta 3 žmonių brigada, vienas mašinistas ir du pagalbiniai. Kasant gruntą mechanizuotai, gruntas iki projektinio gylio neiškasamas 0,15...0,3m, kad nebūtų suardytas pagrindas. Projektuojant ekskavatoriui perkasas, reikia atsižvelgti į šias rekomendacijas: 2) parinkti tokį perkasos plotį, kad ekskavatorius galėtų dirbti ne didesniu kaip 70o posūkio kampu; 3) kasimo gylis (aukštis) turi būti toks, kad vienu užgriebimu ekskavatoriaus kaušas prisipildytų grunto; 4) perkasos ilgis turi būti toks, kad ekskavatoriui ir transporto priemonei reikėtų kuo mažiau kartų įvažiuoti ir išvažiuoti iš duobės; b. Atlikus tranšėjų kasimo darbus bei išlyginus paviršių ant kurio bus montuojama, pradedami montuoti pamatai. Pamatų montavimo brigadą sudaro 5 žmonės. Vienas kranistas, vienas reguliuotojas, bei du montuotojai ir pagalbinis. Šiam procesui atlikti naudojamas kranas KS - 6362 Montuojant juostinius pamatus yra atliekami tokie pagrindiniai procesai: • Pastato ašių iškasos dugne nužymėjimas; • Pagrindo po pamatais įrengimas; • Pagrindo ir gairinių blokų montavimas, kokybės kontrolė; • Tarpinių blokų montavimas; • Sumontuotų pamatų kokybės tikrinimas. Perkeliant pastato ašis ant iškasos dugno, ant aptvaro ištempiamos tiesyklės ir nuo jų nuleidžiamas svambalas, kurio padėtis nurodo pastato ašies padėtį. Blokų kraštai yra nustatomi ne visiems blokams bet tik kampiniams susikirtimų su sienomis ir kas 10m. išdėstytiems gairiniams blokams. Kraštuose smeigiamos metalinės smeigės ir tarp jų ištempiama tiesyklė pagal kurią montuojamos blokų eilės. Pamatų blokai kabinami prie krano kablio dvišakiu linu, o bloką į projektinę padėtį padeda ir sureguliuoja du montuotojai. Prieš montavimą ant juostinių pamatų turi būti dažais sužymėtos ašys. Pirmiausiai sumontuojami kampiniai susikirtimų su sienomis gairiniai blokai, dedant juos tiksliai į nužymėtas vietas. Sumontavus šiuos blokus teodolitu patikrinamas eilių tiesumas, o nivelyru sumontuotų pamatų altitudės. Jei tikrinimo rezultatai geri pagal ištemptą tiesyklę montuojami likusieji blokai. Antra eilė montuojama ant šviežiai paskleisto cementinio skiedinio sluoksnio perrišant vertikalias siūles. Pamatų blokų padėtys pataisomos montavimo laužtuvais stumiant blokus tik išilgine kryptimi. Skiedinio perteklius nuo siūlės nubraukiamas mentėmis ir sukrečiamas į vertikalę siūlę. Sumontavus pamatų blokus iki projektinės altitudės, šį altitudė patikrinama nivelyru ir išlyginamas pamatų viršus cementinių skiediniu, kadangi yra numatyta pamatų hidroizoliacija. c. pamatų hidroizoliacija ir užpylimas Šiuos darbus atlieka 6 darbininkų grandis. Vienas mašinistas, vienas 2 pagalbiniai ir 3 izoliuotojai. Sumontavus pamatų blokus iki projektinės altitudės, šį altitudė patikrinama nivelyru ir išlyginamas pamatų viršus cementinių skiediniu, kadangi yra numatyta pamatų hidroizoliacija. Horizontaliai hidroizoliacijai naudojami 2 sluoksniai izolo. Pamatų montavime surašomi dengiamųjų darbų aktai. Dengiamieji darbų aktai surašomi šiems darbams: • Pamato įgilinimui; • Pagrindo po pamatais įrengimui; • Pamatų sumontavimo kokybei; • Hidroizoliacijos įrengimui. Surašius šiuos aktus sumontuoti pamatai užpilami. Pamatų užpylimui naudojamas 70% atliekama mechanizuotu būdu, 30% rankiniu būdu. Darbų kokybės kontrolė ir priėmimas. Lyginamos teritorijos nuolydžio nuokrypa nuo projekto 50m. atkarpoje leidžiama tik +-0,001m; nuimant augalinį sluoksnį, +-10cm.; pagrindo po surenkamaisiais juostiniais paviršiaus nuokrypa+-5mm. Darbų kokybė tikrinama geodeziniais prietaisais, matavimo priemonėmis, šablonais, vizualiai. Dirbant mechanizmais žemės darbus, tikslumas užtikrinamas šiais būdais: vizualiniu, autonominiu stabilizavimo, kopijavimo, mišriuoju. Užbaigti darbai priimami pagal projektą, statybinės normas ir taisykles surašomas nustatyta tvarka darbų priėmimo aktas ir dengiamųjų darbų aktas. Saugus darbas: Esamų požeminių komunikacijų zonoje žemės darbus galima vykdyti tik gavus organizacijų, kurioms priklauso šios komunikacijos, raštišką leidimą. Prieš pradedant kasti gruntą, reikia pažymėti žemės paviršiuje požeminių komunikacijų trasas. Šiose vietose žemės darbams privalo vadovauti ir juos prižiūrėti statybos vykdytojas arba meistras, o kai kasamas prie pat elektros kabelių ir dujotiekio linijų, darbuose turi dalyvauti ir šias komunikacijas eksploatuojančių organizacijų atstovas. Žmonių ir transporto eismo zonose iškasos turi būti aptvertos, pastatyti įspėjamieji ženklai, nakčiai – signaliniai žibintai. Darbininkams lipti į iškasas turi būti ne siauresnės kaip 0,6m. lipynės su turėklais. Kasant gruntą ekskavatoriais, darbininkams leidžiama dirbti ne arčiau kaip 5m. nuo ekskavatoriaus kasimo spindulio. Per darbo pertraukas ekskavatorius turi stovėti ne arčiau kaip 2m. nuo iškasos krašto. Neleidžiama ekskavatoriumi važiuoti su grunto pilnu kaušu. Pilant gruntą į transporto priemonę, darbininkams draudžiama stovėti kaušo judėjimo zonoje. 7.2. Surenkamų konstrukcijų montavimas Surenkamų konstrukcijų montavimo darbai pradedami nuo pamatų įrengimo. Pastato pamatai juostiniai, po vidinėmis sienomis su papėdėmis, sienos palengvinto mūro. Įrengus pamatus pradedama mūrinti sienas. Išmūrijus sienas, KS - 6362 krano pagalba sumontuojamos visos sąramos, vėliau ir perdangos plokštės. Denginiui perdengti naudojamos tuštuminės plokštės, kurių markės – PK63.15.8ATVT, PK63.12.8ATVT; jos dedamos ant laikančiųjų sienų ir tvirtinamos inkarais Pagrindinius statybinių konstrukcijų montavimo kokybės reikalavimus nusako statybinės normos ir taisyklės, kurių pagrindu sudarytos statybos ir montavimo darbų vykdymo ir priėmimo techninės sąlygos. Sumontavus karkasą tikrinama darbų kokybė, tikrinama kolonos nenukrypimai nuo vertikalės, santvarų ir rygelių atraminių mazgų altitudžių nuokrypos. Atliekant montavimo darbus montuotojams draudžiama pereiti nuo vienos konstrukcijos ant kitos be tam skirtų kopėčių, draudžiama vaikščioti konstrukcijomis ir jų elementais. Taip pat draudžiama būti po pakeltomis montuojamomis konstrukcijomis ar jų elementais. 1.3. Mūro darbai Šiam procesui parenkama 10 darbininkų brigade, penki mūrininkai ir penki pagalbiniai. Medžiagos į statybos aikštelę atvežamos supakuotos pokais. Pradedama mūrinti nuo kampų, mūrijamas mūras iš skylėtų molio plytų. Visas mūras bus iš palengvinto mūro jo storis 500mm. Ši konstrukcija susideda iš išorinio skeltų plytų ir vidinio skylėtų keraminiųplytų mūro su termoizoliacija tarp jų (akmens vatos). Termoizoliacija glaudziama prie vidinės sienutės. Išorinė laikanti mūro siena sudaryta iš: silikatinių tašytų plytų sluoksnio – 120mm; vėjo izoliacijos; oro tarpo – 20mm; šilumos izoliacijos(akmens vata „Paroc“) – 130mm; keraminių plytų sluoksnio – 250mm; tinkas – 20mm. Pastato pertvaros yra iš plytų, jų storis 120mm. Vidinė laikanti mūro siena sudaryta iš skylėtų keraminių plytų. Mūro darbuose daugiausia pavojų yra perkeliant medžiagas, eksploatuojant klotinius arba pastolius, dirbant pavojingoje zonoje arba nesilaikant taisyklių. Medžiagas į mūrijimo vietą reikia kilnoti standartine patikrinta tara, griebtuvais su aptvarais, kad keliamas krovinys nebyrėtų. Klotiniai ir pastoliai turi būti tvirti ir stabilūs. Pastolius reikia tvirtinti prie sienoje įmūrytų inkarų. Klotinių ir pastolių negalima perkrauti medžiagomis daugiau, negu jiems nustatyta skaičiuojamoki apkrova. Pastolių darbinis paklotas turi būti aptvertas 1,1m aukščio turėklais su 15cm aukščio kraštine lenta. Darbo paklotai turi būti švarūs, o žiemą pabarstyti smėliu. Mūrijant sienas nuo vidinių klotinių, visu pastato perimetro viršum pakloto reikia įrengti 1,5 m pločio vientisus apsauginius stogelius ant gembių. Pirmasis stogelis daromas 6...7 m aukštyje virš žemės ir laikomas iki mūrijimo darbų pabaigos. Antrasis daromas 6...7 m virš pirmojo ir gali būti keliamas aukštyn kas 6...7 m. Stogeliai turi atlaikyti tolygiai paskirstytą sniego apkrovą ir 1600 N koncentruotą jėgą ties tarpuangio viduriu. Stogelių kronšteinai kabina už įmūryti į sieną metalinių kablių. Virš įėjimo į laiptines įrengiamos 2x2 m stoginės. Prieš pradedant mūryti kitą pastato aukštą, turi būti sumontuotos perdangų plokštės, laiptinių konstrukcijos ir balkonai su aptvarais. Visas angas, esančias ties pakloto lygiu ir iki 0,6 m nuo jo paviršiaus, reikia aptverti. 7.4. Pertvarų įrengimas Pertvaros vidinės atitvarinės konstrukcijos dalijančios pastato erdvę į patalpas. Pertvarų įrengimą atlieka 8 žmonių brigada. Jos bus iš nearmuotos pusės plytų, tai specialiai pertvaroms gaminama medžiaga, kuria yra legviau dirbti. Šios plytos turi gerą estetinę išvaizdą, jų galima net netinkuoti, o vėliau ir dažyti.Tačiau objekte higieniniais sumetimais visos sienos tinkuojamos bei dažomos. 7.5. Langų, durų statymas. Šiam procesui parenkama 8 žmonių brigada, keturi dailidės, keturi pagalbiniai darbininkai, langai ir durys į statybvietę atvežami įstiklinti. Atvežtus į statybvietę langus ir duris reikia saugoti nuo kritulių ir saulės spindulių, tikrinti ruošinių matmenis ir kokybę: jų išsikreivinimas neturi būti didesnis kaip0,7mm viename metre. Statomų durų viršus turi būti viename lygyje, o pastatyta durų stakta – vertikali, tvirtinama prie metalinio gipso kartono metalinio karkaso ne mažiau kaip dviejose vietose kiekviename staktos šone. Langų rėmai sienoje statomi vienodame lygyje ir vienoje fasado plokštumoje. Langų bei durų hermetizavimui naudojamas „Makroflex“. Saugus darbas: Stalių ir dailidžių darbo įrankiai turi būti tvarkingi, gerai įtvirtinti, o pjūklai, kirviai, obliai, kaltai – aštrus. Mechaniniais diskais galandant įrankius, darbininkai turi užsidėti saugos akinius. Elektrinių įrankių korpusus dirbant įžeminti arba įnulinti. Langų ir durų blokai laikomi ant medinių intarpų, vienoje eilėje. Blokų padėtis artima vertikaliai padėčiai. 7.6. Apdailos darbai a. tinkavimo darbai; b. dažymo, aptaisymo darbai. a. Tinkavimo darbai. Tinkavimo darbus atlieka 12 žmonių brigada. Septyni tinkuotojai ir penki pagalbiniai. Prieš tinkuojant paviršių reikia paruosti kad skiedinys su juo tvirtai sukibtų. Nuo jo nuvalomos dulkės, purvas. Sienos tinkuojamos geru tinku, kuris sudarytas iš trijų sluoksnių: Paruošiamasis sluoksnis daromas 5...9mm. storio iš skysto skiedinio (60% vandens). Skiedinys patenka į paviršiaus nelygumus ir gerai su juo sukimba. Užkrėsto ant paviršiaus skiedinio lyginti nereikia. Jis dvi – keturias valandas padžiovinamas ir ant jo daromas kitas – išlyginamasis sluoksnis. Išlyginamasis sluoksnis yra pagrindinis paviršių išlyginantis tinko sluoksnis. Daromas 7...9mm storio, iš tešlos pavidalo (35% vandens) skiedinio. Užkrėstą sluoksnį reikia kruopščiai išlyginti. Dengiamasis sluoksnis daromas po to, kai išlyginamasis sukietėja ir apdžiūsta. Jo storis 2mm. Skiedinys maišomas su smulkiu smėliu, išsijotu pro 1,5x1,5mm. akytumo sietą, kad po užtrynimo paviršius būtų lygus. Skiedinys ant paviršiaus užpurškiamas tinkavimo agregatu. Vidiniai angokraščiai tinkuojami tuo pačiu skiediniu kaip ir patalpų sienos. Angokraščių paviršiai daromi šiek tiek nuožulnus link vidaus sienų, kad būtų didesnis šviesos sklidimo kampas. Darbų kokybės kontrolė ir priėmimas: Tinko kokybė tiesiogiai priklauso nuo tinkuojamų paviršių kokybės ir jų paruošimo, naudojamo skiedinio ir jo medžiagų kokybės. Leistini pagal normas nuokrypiai, atsižvelgiant į tinko kokybę, pateikti lentelėje. Paviršiaus tikrinimo eiga Tinko kokybė Labai geras Geras Paprastas (rupusis) Paviršiaus nelygumai, uždėjus 2m. liniuotę 2 nelygumai iki 2mm. gylio 2 nelygumai iki 3mm. gylio 3 nelygumai iki 5mm. gylio Paviršius nukrypęs nuo vertikalios plokštumos per visą patalpos aukštį (mm) 5 10 15 Angokraščių ir kampų nuokrypiai nuo vertikalės (viso elemento) 3 5 10 Angokraščių, piliastrų, stulpų pločio pokytis, palyginus su projektiniu pločiu 2 3 netikrinama b. Dažymo aptaisymo darbai. Patalpų dažymo darbai atliekami tik tada, kai uždengtas stogas, įrengta didžioji dalis vandentiekio ir kanalizacijos, įstiklinti langai, įstatytos durys, nutinkuojami paviršiai. Tinkuoti paviršiai nuvalomi ir išlyginami medine trinkele. Po to užglaistomi plyšiai, įdubos, o glaistui sukietėjus, paviršius gruntuojamas. Glaistoma plieniniu glaistytuvu. Paviršius gruntuodamas pokostu, kad matytųsi nugruntuoti paviršiai, į grunto skiedinį pridedama šiek tiek pigmentų. Išdžiuvus gruntui paviršius glaistomas. Glaistui išdžiuvus paviršius svidinamas. Aliejiniais dažais pradedama dažyti viena, vėliau – jai statmena kryptimi. Sienos paprastai pradedamos dažyti horizontaliai. Tepama plonu sluoksniu teptukais, kad dažų danga būtų vienalytė, blausi, dažais dažytus paviršius galima tapnoti. Truputį padžiuvęs dažų sluoksnis tolygiai tapnojamas šepečiu – tapnokliu. Tapnojant dažai išsilygina nelieka šepečio pėdsakų, tik reikia naudoti truputį tirštesnius dažus. Darbų kokybės kontrolė ir priėmimas. Nudažyti paviršiai turi būti vienodos spalvos, lygūs, be dėmių, matomų ruožų, teptuko šerių, nutekėjusių dažų. Dažytas paviršius turi nesitepti. Teptuko pėdsakai leistini tik po paprasto dažymo, tačiau jie turi būti nepastebimi iš 3m. atstumo. Skirtingų spalvų skiriamoji linija turi būti tiesi. 7.7. Grindų įrengimo darbai. Grindų įrengimui surinkta 12 žmonių brigada. Pastate yra1 rūšies grindys. Jos parinktos pagal tai, jog pastate numatomi dideli žmonių srautai, legva valyti, bus sandėluojamos maisto prekės. Keraminių plytelių grindys pirmiausiai rūšiuojamos pagal matmenys ir spalvą. Prie betono pagrindo jos klijuojamos cemento ir smėlio skiedinio. Betono pagrindas nuvalomas ir sudrėkinamas vandeniu. Ant sienos, pažymėjus grindų paviršiaus lygį, klojami dvimete liniuote su gulsčiuku plytelių žyminiai. Grindys klojamos su nuolydžiu, kad vanduo tekėtų į trapus. Plytelės pradedamos kloti nuo labiausiai nuo durų nutolusio kampo. Cemento smėlio skiedinys skleidžiamas 10...15mm storio, apie 1m. ilgio juosta, 0,2...0,3m. platesnė už plytelių eilę. Suklojus 5 ar 6 plyteles, ant jų viršaus uždedamas lygus tašelis ir per jį stuksenant plaktuku suklotos plytelės išlyginamos. Padengtą plytelėmis paviršių rekomenduojama užberti drėgnomis pjuvenomis. Po 1 ar 2 parų siūlės tarp plytelių užliejamos skystu cemento ir smėlio skiediniu. Skiediniu išteptas grindų paviršius nuvalomas drėgnomis pjuvenomis. Skiediniui sustingus grindys nuvalomos drėgnu audiniu ir nuplaunamos. Gretimų plytelių paviršiai keraminių plytelių grindyse gali nesutapti ne daugiau kaip 1mm. Siūlių tarp plytelių plotis turi būti vienodas. Saugus darbas. Darbo vietai apšviesti elektros lempas reikia kabinti ne žemiau kaip 2,5m. nuo grindų paviršiaus, o elektros įtampa turi būti ne didesnė kaip 36V. Elektrinius įrankius draudžiama įjungti, kai jie yra prispausti prie pjaunamojo ruošinio. Visi elektriniai įrankiai turi būti tinkami ir turėti saugos priemones. Darbo metu įrankio elektros variklio negalima kaitinti iki didesnės kaip 70oC temperatūros. 7.8. Aplinkotvarkos darbai Aplinkos tvarkymo ciklą sudaro: a. šiukšlių išvalymas. b. Augalinio sluoksnio paskleidimas ir kietosios dangos įrengimas; c. žalių plotų įrengimas; Užbaigus statyba pirmiausiai nuo statybos teritorijos surenkami medžiagų likučiai, išmontuojamos laikinos buitinės ir administracinės patalpos, laikini sandėliai, pašiūrės, išardomi laikini keliai, laikini aptvėrimai, laikinos sandėliavimo aikštelės. Atliekant augalinio sluoksnio paskleidimo darbus naudojami tie patys teritorijos lyginimo mechanizmai buldozeris Fiat Hitachi D 180. Šį procesą vykdo 1 žmogus. Kietosios dangos įrengimas: Kelių įrengimas Pagrindo įrengimas. Įrengiant kelių dangas sankasos gruntas pilamas sluoksniais nuo kraštų į vidurį, kad geriau susitankintų. Sankasa įrengiama iš vidutinio stambumo smėlio. Vidutinio stambumo smėlis pilamas ir tankinamas 30cm. storio sluoksniais. Sutankinimo koeficientas 0,98 Asfalto dangos įrengimas: Pagrindai asfalto įrengimui turi būti švarūs, sausi gerai sutankinti. Prieš klojant asfaltbetonio mišinį pagrindas pašlakstomas skystu bitumu. Asfaltbetonio danga tankinama dviem etapais. Pirmiausiai lengvu volu 2km/h. Greičiu važiuojama ta pačia kryptimi 5-6 kartus, o paskui sunkiu volu 5km/h. Sunkiu volu 4-5kartus. Kelio bordiūrai kai sutankinimo koeficientas 0,98, gali būti statomi tiesiog ant pagrindo, ir užpilami gruntu. Jų sujungimu vietose negali būti iškilimų ar pasikeitimų, tarpeliai tarp bordiūrų negali būti didesni kaip 10mm. Atstumas nuo bordiūro viršaus iki asfaltbetonio dangos turi būti 15cm. Krūmai sodinami laikantys projektinių sprendimų, želdinių juostos pakankamai tankios, kad geriau apsaugotų nuo triukšmo, automobilio išmetamųjų dujų. Žaliųjų juostų želdiniai yra greitai augantys, atsparūs išmetamųjų dujų poveikiui ir klimato sąlygoms. Vejos ant jų perimetru sumontavus bordiūrus įrengiamos ant paruošto ir išplakiruoto dirvožemio sluoksnio. Prieš sėjant veją viršutinis dirvožemio sluoksnis išpurenamas 8 – 10 cm. gylyje. Žolių mišinio sėklos įterpiamos 1cm. Gyliu į gruntą ir pravoluojamos lengvu volu. 8. Sutapdinto stogo su „MIDOS“ danga įrengimo technologinė kortelė 8.1 Procese naudojamos medžiagos. Jų techninės charakteristikos Stogo dengimo procese naudojamos šios medžiagos: • Cemento skiedinys • Mineralinės vatos plokštės • Eltete plėvelė • Prilydoma danga • Denginio plokštė 8.2 Konstrukciniai sprendimai Vėdinamo stogo konstrukcija Vėdinami neeksploatuojamieji stogai gali turėti šiuos sluoksnius: • hidroizoliacinę stogo dangą (a), • papildomų hidroizoliacinių (ventiliacinių) sluoksnių (b), • viršutinį paklotą (c, d), • vėdinamą oro tarpą (e), • šilumą izoliuojantį sluoksnį (f), • nuolydžio suformavimo sluoksnį, • stogo pagrindą (k). Parapeto vaizdas iš šono: 5 pav. 2-jų sluoksnių stogo dangos įrengimas ties parapetu 1denginio plokštė; 2nuolydį formuojantis sluoksnis; 3garo izoliacija; 4šiluminė izoliacija; 5išlyginamasis sluoksnis; 6apatinis dangos sluoksnis; 7viršutinis dangos sluoksnis; 8apatinis papildomos dangos sluoksnis; 9viršutinis papildomos dangos sluoksnis; 10sena stogo danga; 11parapetas; 12parapeto apskardinimas; 13metalinis laikyklis; 14laikyklių ir papildomų dangos sluoksnių tvirtinimo elementai. 8.3 Procese naudojami mechanizmai Stogo dengimo procese naudojamas vienas mechanizmas – kranas. Jis parinktas pagal sekančiai pateikta parametrų skaičiavimą. 8.4.1 Krano parametrų skaičiavimas: Ha = 3,0 m; hv = 1,5..2,0 m; hk = Ha – hv = 3,0 – 1,5 = 1,5 m; b1 = 1.0 m; b2 = b/2 + b1 = 18,9/2+1 = 10.45 m; Skaičiuojamas minimalus strėlės siekis: Skaičiuojamas minimalus pakėlimo aukštis: Skaičiuojama sunkiausia keliama konstrukcija: Pagal gautus parametrus iš kranų žinyno parenkame KS - 6362 markės kraną, kurio charakteristikos sekančios: Krano KS – 6362 techninė charakteristika Rodiklio pavadinimas Kiekis Keliamoji galia (Q), t Krano judėjimo greitis, km/h Sukamosios dalies didžiausias spindulys, m Priešsvorio apibrėžiamo lanko spindulys, m Kelio leistinas didžiausias nuolydis, laipsniais Krano masė (didžiausia), t Lyginamasis slėgis į gruntą, Mpa, (kg/cm2) Elektros variklių bendras įrengtas galingumas, kW Pagrindinio kablio pakėlimo greitis, m/min 40,00 18,0 0.1-1.00 4,20 15 97,25 1,13-1,75 98,90 0,20-5,0 8.4. Stogo dengimo proceso darbų vykdymo metodai, technologija Stogą dengia 5 žmonių brigada. Vidinė vandens nuvedimo sistema, naujos progresyvios konstrukcinės, izoliacinės bei stoginės medžiagos gerokai praplatino sutapdintų stogų panaudojimo sritį. Šiuo metu priklausomai nuo paskirties sutapdinti stogai daromi neeksploatuojami ir eksploatuojami, kai virš jų įrengiamos terasos, gėlynai ir net baseinai. Konstruktyviai stogai gali būti apšiltinti ir neapšiltinti, vėdinamieji ir nevėdinamieji. Nežiūrint tokios įvairovės, sutapdintų stogų pagrindiniai elementai lieka tie patys: laikančioji konstrukcija ( viršutinio aukšto denginys ), garo izoliacija, šiluminė izoliacija su vėdinamuoju oro tarpu arba be jo, išlyginamasis sluoksnis, viršutinė stogo danga, apsauginis stogo dangos sluoksnis. Nuolydžio formavimas Reikiamas stogo nuolydis gali būti užtikrinamas sekančiais būdais: • kintamu birios šiluminės izoliacijos sluoksniu, arba tiesiog sauso smėlio sluoksniu, kuris pilamas virš gelžbetoninio denginio po pagrindiniu šiluminės izoliacijos sluoksniu. Pastarasis šiuo atveju naudojamas visame plote vienodo storio; • naudojant šiluminei izoliacijai kintamo storio plokštes. Šiuo atveju supaprastinama darbų technologija, bet išauga stogo kaina. Toks sprendimas būdingas stogams su laikančiu metaliniu paklotu, kai nuolydžio formavimui negalima panaudoti birių medžiagų; • montuojant su reikiamu nuolydžiu denginio konstrukcijas, kaip taisyklė metalinį paklotą arba gelžbetoninius denginio elementus, virš kurių klojamas vienodo storio šiluminės izoliacijos sluoksnis. Šiuo atveju dėl medžiagų taupymo atpinga stogo kaina, bet gali atsirasti problemos su viršutinio aukšto patalpų interjeru. Garo izoliacija. Apsaugo šiluminės izoliacijos sluoksnį nuo šilto ir drėgno oro iš pastato vidinių patalpų prasiskverbimo eksploatavimo metu. Patekusi su šiltu oru drėgmė kondensuojasi šiluminės izoliacijos sluoksnyje, didinant jo šilumos laidumą ir bloginant kitas fizines mechanines savybes. Šiltu metų laikotarpiu jo padidinta drėgmė tampa pagrindine stogo dangos pūslių formavimosi priežastimi. Garo izoliacijos efektyvumą užtikrina dvi pagrindinės sąlygos: • tinkamos medžiagos garo-izoliaciniam sluoksniui parinkimas; • teisingas šio sluoksnio įrengimas. Medžiagų garo izoliacijos rūšį ir savybes nustato projektuotojai atsižvelgiant į vidaus ir lauko oro temperatūrų skirtumą ir pastato vidaus patalpų oro santykinio drėgnio reikalavimus. Įvairias medžiagas galima išdėstyti pagal jų garinės varžos vertę sekančiu eiliškumu: 1prilydomoji bituminė juosta, mažiausiai 4 mm storio, padengta aliuminio folija ar armuota stiklo audiniu; 2tas pats, tik armuota stiklo pluoštu; 3plona bituminė juosta, padengta aliuminio folija ar armuota stiklo pluoštu; 4aliuminio folija su bitumo sluoksniu; 5prilydomoji bituminė polimerinė juosta 4...5 mm storio, armuota stiklo pluoštu arba poliesterio pluoštu; 6polietileno plėvelė. Garo izoliacijos funkcijas dalinai atlieka g/b denginio konstrukcijos. Todėl visos jų sandūros turi būti kruopščiai užtaisytos. Pagrindas po garo izoliacija turi būti lygus, stiprus ir sausas. Esant reikalui jo paviršius užtrinamas arba virš jo įrengiamas cemento-smėlio išlyginamasis sluoksnis. Klojant garo izoliaciją ant medinių ar medžio pakaitalų pagrindų tvirtinamų vinimis reikalingas skiriamasis sluoksnis tarp pagrindo ir garo izoliacijos. Klojant garo izoliaciją ant trapecinių metalinių profilių prilydant, būtina saugotis, kad liepsna nepažeistų profilių antikorozinės dangos. Garo izoliaciją galima kloti laisvai, klijuojant atskirais taškais, juostomis arba ištisai užklijuojant ant viso pagrindo. Garo izoliacijai galima naudoti tik tokius klijavimo būdus ir klijuojančias medžiagas, kokias rekomenduoja dangos gamintojas. Klojant nearmuotą aliuminio folijos juostą ant betoninių paviršių pirma reikia pakloti stiklūno sluoksnį arba įrengti bituminės ritininės dangos sluoksnį. Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų bei stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų, vamzdžių ir pan.) garinės izoliacijos sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus. Stogo šiluminė izoliacija. Yra svarbi pastato atitvarinių konstrukcijų dalis. Jos užduotis yra: mažinti šilumos nuostolius ir temperatūrų svyravimų poveikį; mažinti temperatūrų kaitos sukeliamas deformacijas, tempimąsi ir plyšių atsiradimą stogo konstrukcijoje; taupyti energiją ir užtikrinti malonų patalpų klimatą. Neeksploatuojamose sutapdintuose stoguose šilumines izoliacijas (tais atvejais, kai šilumą izoliuojantis sluoksnis neapkraunamas) leidžiama naudoti nesuslūgstančias ir tūrio nekeičiančias šilumą izoliuojančias medžiagas. Jos gali būti klojamos laisvai, arba, esant reikalui, tvirtinamos, kad nenuslinktų. Šiluminės izoliacijos sluoksnis turi būti pakankamai atsparus temperatūrai, išlaikantis formą ir matmenis, nepūvantis ir kaip pagrindas tinkamas vaikščiojimui. Paklotams įrengti naudojamos šilumą izoliuojančios plokštės ir ruloninės juostos gali būti klijuojamos ant viso paviršiaus ar jo dalių, tvirtinamos mechaniškai arba klojamos laisvai, priklausomai nuo medžiagų gamintojo nuorodų. Bet kuriuo atveju tvirtinimo konstrukciniai sprendimai turi būti pagrįsti skaičiavimais, įvertinant stogą veikiančias vėjo bei kitas apkrovas. Šių gaminių sujungimai vieni kitų atžvilgiu turi būti perslinkti. Jei klojami keli šilumą izoliuojančių gaminių sluoksniai, jų sujungimai gretimų sluoksnių atžvilgiu turi nesutapti. “Kryžmiški” šilumą izoliuojančių gaminių sujungimai neleidžiami. Jei šiluminei izoliacijai naudojamos mineralinės vatos arba putplasčių plokštės klojamos keliais sluoksniais, jų mechaninį tvirtinimą galima vykdyti smeigėmis, kurių viršutinė dalis prispaudžia viršutinį izoliacijos sluoksnį, o apačia ankeruojama stogo laikančiose konstrukcijose. Jei naudojamos stiklo putų plokštės, jas prie pagrindo reikia klijuoti bitumu arba kitais projekte nurodytais klijais. Šilumos izoliacija turi būti įrengiama pagal gaisrinės saugos reikalavimus. Stogo dangos pagrindas. Bet kokia stogo danga yra plona, todėl jos kokybė labai priklauso nuo pagrindo, ant kurio ji įrengta. Stogo dangos pagrindu gali būti šilumą izoliuojančių plokščių viršutinis paviršius, cemento smėlio arba betono išlyginamasis sluoksnis, surenkamos gelžbetoninės plokštės, medinis paklotas ir t.t. Įrengimo metu pagrindo paviršius skaidomas deformacinėmis siūlėmis į kvadratus.(2 pav.) Kvadrato kraštinių ilgis priklauso nuo pagrindo medžiagos. Betone, keramzitbetonyje ir mediniuose paklotuose jis turi būti ne didesnis kaip 10 m, šilumą izoliuojančių medžiagų paklotuosepagal gamintojų nurodymus, bet ne didesnis kaip 30 m. Be to, deformacines siūles reikia rengti tarp skirtingų lygių stogo dalių ir statybinių detalių vietose. Jos turi būti sutapdinamos su temperatūrinėmis siūlėmis. Pagrindas turi būti lygus. Leidžiami pagrindo paviršiaus nuokrypiai: išilgai nuolydžiui ir horizontaliuose paviršiuose 5 mm, statmenai nuolydžiui ir pagal vertikalumą 10 mm. Nuožulnių, ne didesnių kaip 150 mm skersmens nelygumų, 4m2 paviršiaus plote neturi būti daugiau kaip 2 vnt. Tikrinant matuojama ne mažiau kaip 5 vietose kiekvienam 70-100 m2 paviršiaus. Jei paviršiaus plotas yra mažesnis, tikrinama vizualiai nustatytose vietose. Pagrindas turi būti stiprus. Išlyginamojo sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 30 mm. Esant didesnėms apkrovoms jis gali būti papildomai armuojamas. Paklotams įrengti naudojamų šilumą izoliuojančių medžiagų atsparumas gniuždymui, esant 10 suspaudimo deformacijai (LST EN 826) turi būti ne mažesnis už 80 kPa. Pagrindo paviršius, ant kurio klijuojama arba prilydoma stogo danga, turi būti reikiamai paruoštas. Išlyginamojo sluoksnio arba surenkamo gelžbetonio paviršiai turi būti nugruntuoti. Kietos polistireninio putplasčio plokštės, ant kurių klijuojamas ar prilydomas pirmasis hidroizoliacijos sluoksnis, turi būti laminuotos su užleidimais viršuje. Jei šilumą izoliuojančio sluoksnio paklotui naudojamos plokštės, turinčios dideles linijines deformacijas dėl temperatūros pokyčių, tarp šiluminės izoliacijos ir stogo dangos įrengiamas skiriamasis sluoksnis. a) pagrindas – betono išlyginamasis sluoksnis; b) pagrindas – šilumą izoliuojančios plokštė 2 pav. Pagrindo deformacinių siūlių konstrukcija. 1 – pagrindinė stogo danga; 2 – sausai paklota ritininės medžiagos 200 mm pločio juosta; 3 – 5...10 mm pločio siūlė su tampria tarpine; 4 – betono išlyginamasis sluoksnis; 5 – šiluminė izoliacija; 6 – garo izoliacija; 7 – denginio plokštės; 8 – kietų akmens vatos plokščių sandūra; 9 – kietos akmens vatos sluoksnis; 10 – pusiau kietos akmens vatos sluoksnis. Kartu su nuolydžio formavimo ir šiluminės izoliacijos sluoksniais pagrindas formuoja stogo paviršiaus geometriją: šlaitus, stoglovius, vandens surinkimo plotus ir jos judėjimo kryptis. (3 pav.) 3 pav. Sutapdinto stogo su vidine vandens surinkimo sistema pagrindo geometrija 1-stogo šlaitai; 2-stogloviai; 3-vandens surinkimo įlajos; 4-parapetai; 5-stogo pagrindas; 6-lietaus kanalizacija. Svarbu, kad ant stogo nebūtų vietų, kur galėtų užsilaikyti atmosferinis vanduo, arba susiformuoti atvirkštinis (nuo įlajų) nuolydis. Prie dūmtraukių, ventiliacijos šachtų ir kitų konstrukcijų, orientuotų statmenai vandens nutekėjimo kryptimis, įrengiami trikampio formos pakeliami, kaip parodyta 4 pav. 4 pav. Pagrindo įrengimas prie dūmtraukių ir ventiliacijos šachtų: 1 – ventiliacijos šachta; 2 – pagrindas; 3 – trikampio formos pakėlimas. Stogo danga. Tai plonas, nuo kelių milimetrų iki centimetro storio bitumo sluoksnis, armuotas keliais sluoksniais specialios medžiagos (stiklūnas, poliesterio pluoštas, stiklo audinys ir pan.), kurie saugoja bitumą nuo sutrūkinėjimo eksploatacijos metu. Pastaruoju metu vietoje bitumo vis dažniau naudojamos polimerinės bituminės kompozicijos, arba vien polimerinės plėvelės. Priklausomai nuo naudojamų medžiagų bei įrengimo technologijos stogo dangos būna įvairių tipų. Stogo danga iš ritininių medžiagų įrengiama daugiasluoksnė. Sluoksnių skaičius parenkamas priklausomai nuo stogo nuolydžio ir naudojamų ritininių medžiagų storio. Kuo mažesnis nuolydis tuo griežtesni reikalavimai keliami hidroizoliacinei stogo dangai, tuo ji daroma storesnė. Tam klojama daugiau sluoksnių, arba naudojamos ritininės medžiagos padidinto storio. Šiuo metu stogo dangai įrengti naudojamas ruberoidas, prilydomasis ruberoidas ir pastorintos bituminės polimerinės medžiagos. Ruberoidas – tai oksiduoto bitumo apie 1,5 mm storio plėvelė, visu plotu armuota plaušinės nepūnančios medžiagos sluoksniu (stiklūnas, polisteris ir pan.), kuris apsaugoja bitumą nuo sutrūkinėjimo eksploatavimo metu. Prie pagrindo ir apatinių sluoksinių ruberoido juostos klijuojamos karšta arba šalta bitumine mastika. Prilydomas ruberoidas turi analogišką struktūrą, bet yra beveik milimetru storesnis ir klijuojamas pašildant apatinį paviršių klojimo metu. Toliau didinti jo storį negalima, nes storas oksiduoto bitumo sluoksnis lenkiant medžiagą pradeda trūkinėti net prie teigiamų temperatūrų. Bituminės polimerinės medžiagos gaminamos iš bitumo, sumaišyto su specialiais polimeriniais priedais – plastifikatoriais (SBS, APP ir kt.), kurių įvedama apie 15% nuo bitumo masės. Tai ne tik leidžia gaminti ritinines medžiagas iki 5mm storio, bet ir ženkliai pagerina jų pagrindines eksploatacines savybes – nelaidumą vandeniui, lankstumą, atsparumą karščiui ir kt. To dėka stogo dangos iš bituminių polimerinių medžiagų pasižymi itin geromis eksploatacinėmis savybėmis ir gali būti įrengiamos iš mažesnio sluoksnių skaičiaus. Kiekvienas stogo dangos sluoksnis formuojamas iš nuosekliai klojamų ritininės medžiagos juostų, jas užleidžiant viena ant kitos. Prie pagrindo arba apatinio dangos sluoksnio juostos gali būti pritvirtinamos sekančiais būdais: • klijuojant karšta arba šalta mastika; • prilydant, kai jungiami paviršiai plastifikuojami juos pašildant arba apdorojant skiedikliais; • tvirtinant pirmą sluoksnį mechaniškai metalinėmis arba plastmasinėmis smeigėmis su plačia galvute, kurie įleidžiami į pagrindą arba šiluminės izoliacijos sluoksnį. Tarpusavyje sluoksniai klijuojami mastika arba prilydant. Nuo tvirtinimo būdo priklauso galutinė stogo dangos struktūra (6 pav.). Naudojant sluoksnių klijavimą mastikomis bendras dangos storis visada būna didesnis už suminį medžiagų sluoksnių storį (6 pav., a). Kai jie prilydomi pašildant paviršius, galutinis stogo dangos storis priklauso nuo priimto klijavimo metu temperatūrinio režimo – ir būna žymiai mažesnis, nei suma pradinių medžiagų storių (10.6 pav., b). Į tai reikia atsižvelgti parenkant konkrečiai stogo dangai sluoksnių skaičių, ritininės medžiagos rūšį bei jos klojimo technologiją. 6 pav. Ritininės stogo dangos struktūros formavimas. a – prilydant juostas; b – klijuojant juostas mastika. 1 – apatinis dangos sluoksnis; 2 – klijuojama juosta (viršutinis sluoksnis); 3 – bituminė mastika; 4 – degikliai; 5 – ritininės medžiagos armuojantis pagrindas. db – bitumo sluoksnis tarp gretutinių armuojančių pagrindų po juostų suklijavimo. Siekiant padidinti stogo dangos atsparumą atmosferos poveikiams, virš jos turi būti įrengiamas apsauginis sluoksnis. Jei stogo nuolydis 0....2,5%, danga padengiama karštos mastikos sluoksniu (ne plonesniu kaip 2mm), į kurį įspaudžiamas iki 900 C pašildytas smulkiagrūdis žvyras arba stambiagrūdis smėlis. Kai stogo nuolydis didesnis, viršutiniam dangos sluoksniui naudojamos ritininės medžiagos, kurių viršutinis paviršius yra padengtas stambiagrūdžiu pabarstu. Pagrindo ruošimas. Pagrindas po stogo danga turi būti lygus ir sausas, nuvalytas nuo šiukšlių ir dulkių. Esant reikalui pagrindas džiovinamas karštu oru, vakuuminiais įrenginiais ir agregatais. Betono ir cemento smėlio pagrindai gruntuojami šaltosiomis bituminėmis gruntuotėmis, mediniai ir kietos mineralinės vatos – karštąja bitumine mastika. Gruntuotėmis dengiama rankiniu būdu, arba mechanizuotai, naudojant pneumatinius įrengimus arba autogruntatorius. Vienam m2 paviršiaus sunaudojama 0,5 – 0,7 kg gruntuotės. Išlyginamasis sluoksnis gali būti gruntuojamas jam visiškai išdžiūvus, bet efektyviau yra gruntuoti ką tik suklotą (po 3... 4h), kai stingsta cementas, nes tada nebereikia uždengti ir drėkinti šviežiai padaryto išlyginamojo sluoksnio, gruntuotė geriau įsigeria į pagrindą, o ritininę dangą galima pradėti klijuoti ne po 7...8, bet po 2..3 dienų. Ritininės stogo dangos įrengimas. Iki 15% nuolydžio stogai dengiami klojant ritininių medžiagų juostas statmenai stogo šlaito nuolydžiui, o didesnio kaip 15% - lygiagrečiai jam, užleidžiant juostas už kraigo į kitą šlaito pusę ne mažiau kaip 25 cm, arba mechaniškai tvirtinant juostų galus prie pagrindo. Dengiant stogą statmenai šlaito nuolydžiui juostas pradedama kloti nuo pačių žemiausių stogo vietų – vandens surinkimo latakų ir įlajų, karnizinių nuosvyrų. Juostos klojamos jas užleidžiant viena ant kitos ne mažiau kaip 70mm apatiniuose sluoksniuose ir ne mažiau kaip 100 mm – viršutiniame (7 pav.). Esant stogo nuolydžiui mažesniam kaip 3% užleidimas visuose sluoksniuose turi būti ne mažesnis kaip 100mm. Išilgine kryptimi juostos užleidžiamos 100 mm (juostų sudūrimas). Šie užleidimai išdėstomi, atsižvelgiant į vandens tekėjimo ir vyraujančių vėjų kryptis. 10.7. pav.Stogo dangos juostų klojimo nuoseklumas 1 – ritininė medžiaga; 2 – pagrindas (išlyginamasis sluoksnis); 3 – šiluminė izoliacija; 4 – garo izoliacija; 5 – denginio plokštės; 6 – vandens surinkimo įlaja; 7 – stoglovis; 8 – stogo šlaito nuolydis. Stogas dengiamas pasluoksniui: iš pradžių visame darbo baro plote klojamas pirmasis sluoksnis, jį patikrinus – antrasis sluoksnis ir t.t. Kiekvieno sekančio sluoksnio juostų užleidimai ir sandūros perstumiamos 0,2...0,5 m, kad išvengti vietinių stogo dangos pastorėjimų, kurie galėtų sutrukdyti normaliam vandens nutekėjimui. Pirmiausia ant paruošto pagrindo kreida pažymimos linijos, pagal kurias bus klojamos pirmosios juostos. Paskui išvyniojamas 2/3 ilgio pirmas rulonas ir orientuojamas pagal kreidos liniją. Jo galas 50...70 cm ilgio atlenkiamas ir nepajudinus visos juostos, priklijuojamas prie pagrindo. Po to juosta vėl suvyniojama iki priklijuotos dalies ir prasideda visos juostos klijavimas. Kitos juostos klijuojamos analogiškai tik ne braižomos linijos, o išvyniojus ruloną patikslinamas juostų užleidimo plotis. Ritininių stogų dengimas organizuojamas darbo barais. Už barą priimamas vienos įlajos vandens surinkimo plotas, kai pastate priimtas vidinis vandens nutekėjimas, ir vienas stogo šlaitas kai pastate išorinė vandens pašalinimo sistema. Stogo danga pradedama įrengti nuo barų, labiausiai nutolusių nuo vietų, per kurias vyksta medžiagų ant stogo tiekimas, kad išvengti intensyvaus judėjimo virš jau įrengtos dangos. Stogo detalių įrengimas. Kaip rodo ilgametė sutapdintų stogų eksploatavimo patirtis daugiausia pratekėjimų atsiranda dėl neteisingo stogų detalių įrengimo. Todėl joms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Stogo detalės tai – vandens surinkimo įlajos, stogloviai, karnizinės nuosvyros, dangos prijungimai prie parapetų, lifto šachtų ir kitų konstrukcijų, vamzdžių pro stogą praėjimo vietos. Vandens surinkimo įlajos. (8.) Jungiasi su lietaus kanalizacijos vamzdžiais, jie yra pagrindiniai vidaus vandens nuvedimo sistemos elementai. Įlajos išdėstomos žemiausiuose stogo vietose, kur standžiai tvirtinamos prie stogo dangos pagrindo. Viena įlaja surenka atmosferinį vandenį nuo 100...150 m2, daugiausiai nuo 300 m2 stogo ploto. 8. pav. 1 - surenkamos gelžbetoninės perdangos plokštės; 2 - garo izoliacija; 3 - šiluminė izoliacija; 4 - viršutinis hidroizoliacinis sluoksnis; 5 - papildomas hidroizoliacinės dangos sluoksnis; 6 - apatinis sluoksnis pagrindinės hidroizoliacinės dangos; 7 - apatinis papildomas hidroizoliacinis sluoksnis; 8 - įlajos apatinė dalis; 9 – veržlė; 10 - prispaudžiamasis žiedas; 11 - apsauginė grotelė; 11 - aptaisymas tampria medžiaga; 12 - lietaus kanalizacijos stovas. Ant vieno stogo turi būti ne mažiau dviejų įlajų. Jei stogas mažas ir antra įlaja nepageidautina, turi būti įrengtas avarinis vandens nutekėjimo vamzdis, kuris apsaugotų pastatą nuo užpylimo užsikimšus įlajai. Atstumus tarp gretutinių įlajų geriausiai daryti 12...15 m, nors normose leidžiama iki 25 m. Įlajos pastatymo vieta įrengiama kaip įdubimas maždaug 50 cm spinduliu, kur nuolydis įlajos link padidinamas iki 10%. Dėl to viršutinis įlajos kraštas yra 4...5 cm žemiau stogo paviršiaus. Dangos prijungimas prie įlajos sustiprinamas mažiausiai vienu papildomu ritininės medžiagos sluoksniu (apie 1 m2). Pati danga užleidžiama ant įlajos flanšo ir papildomai pritvirtinama mechaniškai. Tam naudojamos specialus žiedas, prisukamas prie flanšo keliais varžtais. Stogloviai. (9 pav.). Užtikrina nutekančio vandens srauto nuvedimą į įlajas. Priklausomai nuo įrengimo būdo jie gali būti plokštiejitrapecinės formos ir įgilintilatako pavidalo. a) plokštieji trapecinės formos b) įgilinti lovio tipo 9 pav. Vidinės vandens nutekėjimo sistemos stogloviai Pirmieji leidžia išvengti staigių stogo plokštumos perlenkimų. Jie užtikrina palankesnes sąlygas klojant stogo dangas ir yra saugesni pratekėjimų atžvilgiu eksploatavimo metu. Įgilinti stogloviai įrengiami tik sudėtingos formos stoguose, kur kitaip organizuoti vandens nutekėjimą į įlajos neįmanoma. Nuo jų ir nuo įlajų prasideda pirmų dangos juostų klojimas. Stogloviai per visą savo ilgį ir plotį sustiprinami 1...2 ritininės medžiagos sluoksniais. Stoglovio dengimas prasideda nuo įlajų ir vykdomas į abi puses prieš vandens loviuose tekėjimo kryptį. Pirma klojami papildomi sluoksniai, po to – pagrindinė stogo danga. Prijungimai prie parapetų (10 pav.). Įrengiami įvairiuose stogo darbų etapuose. Ruošiant stogo dangos pagrindą status kampas prie parapeto užapvalinamas, arba formuojamas trikampio formos nuožulnumas. Mūrinio parapeto vidinis paviršius tinkuojamas per visą parapeto aukštį cemento smėlio skiediniu ir gruntuojamas. Pagrindinė stogo danga klijuojama iki viršutinio nuožulnumo krašto (100...150 mm aukščiau stogo paviršiaus). Po to klijuojama papildoma danga, kuri uždengia parapetą iš viršaus, kur mechaniškai tvirtinasi prie sienos. Pirmas papildomas dangos sluoksnis užleidžiamas ant pagrindinės dangos ne mažiau 150 mm, kiekvienas sekantis – dar 50 mm. 10 pav. Stogo dangos prijungimas prie parapeto 1 - surenkamos gelžbetoninės perdangos plokštės, 2 - nuolydį formuojantis sluoksnis; 3 - garo izoliacija; 4 - šiluminė izoliacija; 5 - išlyginamasis sluoksnis; 6 - pagrindinės stogo dangos sluoksniai; 7 - papildomos stogo dangos sluoksniai; 8 – nuožula; 9 – parapetas; 10 – apskardinimas; 11 - laikikliai skardai; 12 - tvirtinimo elementai. Sluoksnių skaičius papildomoje dangoje priimamas toks pats kaip ir pagrindinėje, bet ne mažiau dviejų. Pabaigai parapeto viršus padengiamas cinkuota skarda, kuri tvirtinasi prie anksčiau įstatytų metalinių laikiklių. Visos metalinės detalės turi būti cinkuotos, arba kitaip apsaugotos nuo korozijos. Jeigu parapeto aukštis didesnis kaip 0,5 m, stogo danga prijungiama prie jo kaip prie vertikalios sienos. 8.6 Brigadų parinkimas stogo dengimo darbams Stogo dengimo procesas trunka aštuones darbo dienas. Visi šie darbai vyksta viena pamaina. Visur dirba standartinė stogdengiu brigada: keturi stogdengiai ir keturi pagalbiniai. Papildomiems darbams dirba KS - 6362 markės kranas. 8.7. Stogo dengimo darbų kokybės reikalavimai ir leistinos nuokrypos Tikrinant stogo dengimo darbų kokybę, laikomasi statybos normų ir taisyklių. Medžiagos stogams dengti turi atitikti standartus, gamybos technines sąlygas. Įrengiant ruloninės ir mastikinės stogo dangas, tikrinama koky­bė ir priimami užbaigti elementai: garo ir šilumos izoliacija, išlyginamasis sluoksnis, gruntas ir t. t. Stogų dangos iš surenkamų arta pavienių medžiagų priimamos tik galutinai užbaigus visus darbus. Kontroliuojant pagrindo kokybę, tikrinama, ar atitinka projektą nau­dotos medžiagos, nuolydis, vandens surinkimo Šulinėliai. Ruloninių arba mastikinių dangų pagrindo nelygumas tikrinamas trijų metrų ilgio liniuote. Jis gali būti ne didesnis kaip 5 mm išilgai ir 10mm skersai šlaito, o vietinių medžiagų-—ne didesnis kaip 5 mm abiem kryptimis. Tikrinant ruloninės medžiagos priklijavimo stiprumą, lėtai plėšiamas vienas sluoksnis nuo kito. Plyšti turi per pačią medžiagą, ruloninė medžiaga neturi atšokti nuo pagrindo. Ruloninių ir mastikinių medžiagų stogo danga turi būti be įdubų, oro tarpų ir pramušimų. Kontroliuojant mastikines stogo dangos kokybę, tikrinama hidroizoliacinio sluoksnio storis ir dangos su pagrindu sukibimo stiprumas: nuo projekte nurodytų reikalavimų gali skirtis ne daugiau kaip 10%. Pavienių medžiagų stogo danga turi glaudžiai priglusti prie grebėstų. Asbestcemenčio lakštai, plokštelės arba kitos medžiagos turi būti nesuskilusios, vienodų geometrinių formų. Užbaigtų dangų nuolydžio nuokrypos, palyginus su projektu, neturi būti didesnės kaip 1.. .2% lėkštų ir 5% —kitokių stogų. Ar stogo danga nepraleidžia vandens ir kaip jis nuteka, tikrinama po lietaus arba ilgų atodrėkių metu. Stogų, kurių nuolydis iki 3%, nelaidumas gali būti tikrinamas užliejant juos vandeniu. įrengiant rulonines dangas, atliekamas visų elementų tarpinis tikrinimas bei jų priėmimas. Surašomas užbaigto stogo dangos priėmimo aktas. Izoliavimo mastika ir ruloninėmis medžiagomis kokybės kontro­lė panaši j ruloninių stogo dangų kokybės kontrole. Įrengiant surenkamąją izoliaciją, tikrinamas suvirintų siūlių stiprumas ir hermetiškumas. Izoliuoti paviršiai turi būti lygūs ir nesusisluoksniavę. Tikrinama kiekvienos izoliavimo darbų operacijos atlikimo kokybė. Paruošti izoliavimui paviršiai bei kiekvienas izoliacijos sluoks­nis priimamas atskirai, surašomas aktas. 8.8. Saugaus darbo reikalavimai atliekant stogo dengimo darbus Atliekant hidroizoliacijos ir šilumos izoliacijos darbus, paprastai tenka dirbti su nuodingomis, degiomis ir sprogiomis medžiagomis, todėl darbininkai turi būti apsaugoti nuo kenksmingo jų poveikio ir galimų nudegimų. Ypač svarbu laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Dirbant su akmens anglies dervomis ir deguto mastikomis, reikia vadovautis specialiomis sanitarinėmis normomis. Bitumo mastikas į darbo vietą reikia paduoti vamzdžiais arba specialiais nupjauto kūgio formos bakeliais, plačiąja savo dalimi nukreiptais žemyn, sandariai uždarytais dangčiais. Dangčiai turi būti su užraktais, kurie neleistų atsitiktinai nukritus bakeliui atsidaryti. Pernešti mastiką atvira tara ir dirbti su karštesne kaip 180 °C bitumo mastika draudžiama. Katilai bitumo mastikoms virinti ir šildyti turi būti tvarkingi, su sandariai uždaromais dangčiais, įtaisytu termometru. Užpildyti katilus leidžiama ne daugiau kaip 3/4 jų tūrio. į katilą dedamas užpildas turi būti sausas, neturi patekti ledo arba sniego. Prie bitumo mastikų šildymo katilų turi būti gaisro gesinimo įrankių komplektas. Šildant bitumo mastikas patalpose, draudžiama naudoti prietaisus su atvira ugnimi. .Ruošiant gruntuotes iš bitumo ir skie­diklių, reikia skystę bitumą pilti į skiedikli. Skiediklius pilti į bi­tumą draudžiama. Atliekant izoliavimo darbus uždarose patalpose, turi būti įrengta ventiliacija. Šviestuvai gali būti ne aukštesnės kaip 12 V įtampos, kad nesukeltų sprogimo pavojaus. Prieš pradedant dirbti aparatais arba uždarose talpose, visus elektros variklius reikia atjungti nuo darbo mechanizmų, užsukti technologinius vamzdynus ir atitinkamose vietose iškabinti plakatus, įspėjančius, jog aparatais dirba­ma. Jeigu su karštomis bitumo mastikomis dirba keletas grandžių, tai atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 10 m. Mineralinė vata j darbo vietą paduodama konteineriais arba paketais, kad ji nesibarstytų. Reikia saugoti, kad mineralinės vatos trupinių nepatektų ant nuogo kūno. Dirbant uždarose patalpose arba su nuodingomis bei sprogiomis medžiagomis, periodiškai daromos pertraukos. Jų trukmė nustatyta atitinkamais normatyvais. Be to, prie įėjimo j patalpą turi būti ne mažiau kaip du budėtojai. Tarp dirbančių patalpoje ir budinčių nuolatos palaikomas ryšys (garso, šviesos ar kt). Budintieji turi turėti tokias pačias individualias saugos priemones, kaip ir dirbantieji. Pastebėjus bet kokius technologinio proceso pažeidimus, sugedus ventiliacijai, darbai nutraukiami, o darbininkai iš pavojingos zonos privalo pasišalinti. Ant stogo dirbti galima leisti tik po to, kai meistras kartu su brigadininku apžiūri stogo konstrukcijas ir įsitikina jų patikimumu. Dirbantys ant stogo, statesnio kaip 20°, turi prisirišti diržais, kurių tvirtinimo vietas nurodo meistras arba darbų vykdytojas. Jeigu stogo nuolydis didesnis kaip 20° arba jo danga neapskaičiuota atlaikyti darbininkų svorį, vaikščioti ant stogo turi būti įrengtos ne siauresnės kaip 30 cm lipynės, patikimai pritvirtintos prie stogo konstrukcijų. Ant stogo medžiagas išdėstyti leidžiama tik darbų vykdymo projekte numatytose vietose ir taip, kad darbo metu medžiagos ir įran­kiai nuo stogo nenukristų arba jų nenupūstų vėjas. Baigus pamainą ir darbo pertraukų metu visos medžiagos, prietaisai ir įrankiai nuo stogo turi būti nuimti arba gerai pritvirtinti. Stogo elementai ir detalės, nuolajos, lietvamzdžių sekcijos į darbo vietas paduodamos tik užbaigtos. Negalima šių elementų gaminti ant stogo. Dengti stogą draudžiama lijundros, rūko, perkūnijos metu, pučiant 15 m/s ir stipresniam vėjui. 9. Sutapdinto stogo su “Daugiasluoknių”plokščių danga įrengimo proceso alternatyvaus sprendimo technologija 9.1 Naudojamos medžiagos, jų techninės charakteristikos Stogo dengimo procese naudojamos šios medžiagos: • Ilginiai • Daugiasluoksnės stogo plokštės 9.2 Konstrukciniai sprendimai Stogas dengiamas dviem brigadom. Stogo plokštės Isotherm DW 140 pasižymi gera šilumine izoliacija, leidžiančia jas naudoti kaip stogo perdengimo virš patalpų bendrojo naudojimo ir pramonės pastatuose su šildomomis patalpomis, kurių 80 C

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!