Kursiniai darbai

Statybos darbų organizavimas įmonėje

9.6   (2 atsiliepimai)
Statybos darbų organizavimas įmonėje 1 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 2 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 3 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 4 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 5 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 6 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 7 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 8 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 9 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 10 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 11 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 12 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 13 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 14 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 15 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 16 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 17 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 18 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 19 puslapis
Statybos darbų organizavimas įmonėje 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

ĮVADAS Statyba yra viena svarbiausių ūkio šakų. Statybos plėtotę charakterizuojantys rodikliai atspindi ir bendrą šalies ekonomikos lygį. Natūralu, kad statant pastatus, tiltus ir kitokius objektus plėtojasi ir kitos ūkio šakos, gėrėja visos šalies ekonomika. Statybos procesas susideda iš daugelio etapų: nuo investicijų formavimo iki skirtingų pastatų tipų statybos darbų technologijos ir organizavimo metodų parinkimo. Įvairiuose etapuose dirba daug žmonių, sprendžiami sudėtingi ir įvairūs klausimai. Visos šio proceso dalys yra labai svarbios, todėl blogai atlikta kuri nors šio sudėtingo proceso dalis gali turėti neigiamos įtakos kitiems etapams. Todėl visi statybos proceso organizatoriai ir vykdytojai privalo derinti veiksmus ir dirbti sutardami, kad galutinis rezultatas – statybos objektas – būtų greitai ir gerai pastatytas. Darbo tikslas – atskleisti darbų organizavimo ypatumus statybos įmonėje. Darbo uždaviniai: 1. Statybos darbų technologinio projekto vykdomų statybos darbų technologijos aptarimas. 2. Aptarti statybos kalendorinį planavimą. 3. Aptarti statybvietės planą. 4. Aptarti produkcijos kokybės valdymą. 5. Aptarti aplinkos apsaugą. 1. STATYBOS DARBŲ ORGANIZAVIMO SAMPRATA 1.1. Statybos projektas Statybos projektas - tai planas nustatytam tikslui pasiekti kuo mažesniais ištekliais ir per tam tikrą laiką (jo pradžia ir pabaiga fiksuota). Priemonės projektui įgyvendinti ir statybos procesai iš dalies priklauso vieni nuo kitų. Kitoks yra nenutrūkstamos konvejerinės gamybos procesas, kurio negalima vadinti projektu, nes jis neturi statybos projektui būdingos pradžios ir pabaigos bei nustatytos trukmės. Statybos projektų išskirtinės savybės: jie yra kompleksiniai, labai sudėtingi, sudaryti iš skirtingų dalių, kurias reikia derinti, įgyvendinami per palyginti ilgą laiką. Konkrečiam statybos projektui paprastai būdingos kelios minėtos savybės. Taip kuriami ne tik naujų, bet ir pristatomų ar rekonstruojamų bei mo­dernizuojamų statinių statybos projektai. Statybos projekto įgyvendinimu rūpinasi užsakovas. Projektas paprastai skirstomas į specialias dalis. Šių dalių vykdymą reikia planuoti (projektuoti), skelbti jų vykdymo viešąjį konkursą, pavesti vykdyti ir koordinuoti vykdymą. Todėl statybos projekto įgyvendinimas užtrunka ilgiau ir jam reikia daugiau sąnaudų negu pavienio užsakymo vykdymui. Statybos projekto planavimo ir projektavimo schema nuo projekto idėjos iki statybos baigimo ir galutinio atsiskaitymo parodyta 1.1 pav., o svarbiausios tokio projekto stadijos - 1.1 lentelėje. Dažnai trys pirmosios statybos projekto stadijos užtrunka ilgiau negu ketvirtoji. Todėl projektą galima patikimai realizuoti, jei veiksmai suplanuojami jau pra­dinėje stadijoje. Tai vadinama projektavimo planavimu. Rangovo požiūriu statybos projektas prilygsta užsakymui, o projekto valdymas -užsakymo vykdymui. Projekto valdymo esmę ir svarbiausius etapus galima pavaizduoti tam tikra schema (1.2 pav.). Nuolat analizuojama projekto planinė ir esamoji padėtis, kaupiami duomenys, būtini tolesnio projekto vykdymo valdymui. Projekto įgyvendinimo sėkmę lemia ne tik suplanuotų terminų vykdymas, bet ir kruopščiai bei novatoriškai atliekami visi kiti veiksmai (parengiamieji darbai, planinių sąnaudų skaičiavimas, papildoma kalkuliacija ir kt.). Paprastai nė vienas projektas nėra taip tiksliai vykdomas, kaip numato projektuotojas. Taip atsitinka, todėl, kad sukaupiama naujų žinių arba atsiranda trukdžių, pokyčių, kuriuos būtina įvertinti, ir pratęsti terminus arba kitaip koreguoti projektą. Vykdymo trukdžiai skirstomi į tikėtinus (lietus, šaltis, potvynis pagal statistinę tikimybę) ir nelauktus (mašinų gedimas, nelauktas susirgimas, tiekimo sutrikimai ir kt.). Tikėtinus trukdžius galima įvertinti skaičiuojant laiką, o dėl nelauktų trukdžių gali tekti koreguoti projektą. Įvertinus trukdžius dažnai padidėja sąnaudos ir pailgėja statybos trukmė. Dėl to kartais gali kilti ginčų dėl sutarties laikymosi. 1.2. Projekto valdymas Kiekvienas didesnis projektas turi du biudžetus: laiko ir pinigų. Kai projektas įgyvendinamas per numatytą laiką, planinės lėšos neviršijamos. Paprastai bet koks laiko gaišimas savaime pabrangina projektą. Projektas brangsta dėl kainų didėjimo, pavėluotos darbų pradžios arba papildomų rangovų reikalavimų. Jei projekto sąnaudos nuolat sumuojamos ir vaizduojamos laiko grafiku, tai gaunama nuožulni S formos sąnaudų sumos linija (1.3 pav.). 1.3 pav. Kairioji sumos linija rodo pagal planą numatytas išlaidas (planinę padėtį), dešinioji - tikrąją (sutrikdytąją) statybos eigą. Jei laiko biudžetas viršijamas, paprastai nepavyksta išlaikyti nustatytų sąnaudų - jos taip pat didėja. Priežastis - delsimas pradėti statybą bei per lėti statybos tempai. Tikrosios padėties linija iš pradžių kyla lėčiau, po to staigiau, palyginti su planine linija: ilgėjant laikui nuolat reikia daugiau pinigų. Todėl statybos projekto vadovai turi kiek įmanoma laikytis laiko biudžeto. Geriausia priemonė - statybos eigos, arba darbų, planavimas taikant tinklinio planavimo ir valdymo sistemą. Be to, projekto eiga turėtų būti traktuojama kaip laiko, lėšų ir darbo prie­monių naudojimas. Užsakovo ir rangovo interesai šiuo požiūriu paprastai skiriasi: • užsakovas dažniausiai nustato tvirtas kainas ir paprastai nori, kad jo statybvietėje būtų naudojama kuo daugiau darbo priemonių; • rangovas, vykdydamas užsakymą, norėtų naudoti savo darbo priemones (mašinas, mechanizmus), darbininkus ir - kuo ilgiau arba koordinuoti darbo priemonių naudojimą atsižvelgdamas į užsakymus. Rangovas kiekvienu atveju rizikuoja: jei darbo priemonių trūksta, nebus laiku įvykdyta sutartis, jei jų bus naudojama per daug, gali atsirasti trukdžių ir dėl to padidėtų sąnaudos. Toks įvairiapusis projekto traktavimas, apimantis išteklių dimensionavimą ir pateikimą, rangovo požiūriu, gali būti net naudingas, ypač jei lokių pačių darbo priemonių reikia ir kitoje statybvietėje. Taigi, norint valdyti projekto eigą, reikia nuolat atsižvelgti į svarbius pokyčius, turinčius įtakos projekto tikslo įgyvendinimui. Nustatytais laiko tarpais būtina kontroliuoti statybos eigą. Pirmasis etapas – planinės išankstinės užduotys planuojant terminus pagal numatytus tikslus. Antrasis etapas – rezultatų arba ataskaitų laukimas. Trečiasis etapas – kontrolė ( ar atliktos planinės užduotys). 1.3. Optimali projektų organizacija Projekto organizacija yra specialiai suderinta su projekto poreikiais ir projektą užbaigus vėl paleidžiama. Atsižvelgiant į statybos užduoties dydį projekto orga­nizacija sudaroma kaip esamos organizacijos komanda, o kai projektas didelis -kaip naujos statybos padalinys arba naujos statybos įmonė (pvz., naujos automobilių magistralės tiesimui, naujo oro uosto statybai, slėnio užtvankos projektui, kanalo kasimui). Projekto organizacija turi būti pakankamai kompeten­tinga, kad pati galėtų atlikti užduotį. Projekto organizacijos vadovybės uždaviniai: • aiškiai skirti užduotis ir nustatyti kompetenciją, ypač bendradarbiaujant centro statybos organizacijoms su periferinėmis speciali/uolomis statybos organizacijomis; užduočių ir atsakomybės ribas nustato specialiai sudaryta organigrama (1.5 pav.); • iš anksto suplanuoti ir patvirtinti visus svarbius klausimus; 1.5 pav. • tikslingai ir racionaliai dirbti, kad priimti sprendiniai padėtų kuo palankiau nustatyti išlaidų ir naudos santykį; • garantuoti nuolatinę informaciją (taip pat ir informaciją iš kontrolės tarnybų), kad daroma projekto korekcija būtų efektyvi; • koordinuoti projekto eigą vengiant konfliktų ir kiek galima anksčiau įvertinti ir spręsti problemas. Projekto organizacijos užduotis statybos aikštelėje iš dalies yra prieštaringa: viena vertus, turi stiprinti dalyvių iniciatyvą, kita vertus, privalo įgyvendinti planavimo rezultatus. Tokia, projekto organizaciją paprastai sudaro komanda-branduolys, kurią įgyvendinant projektą, jei reikia, papildo nauji darbuotojai. Pageidautina, kad projekto organizacija būtų stabili, tačiau lanksti. 1.4. Statytojo pareigos ir teisės Statybos įstatymas apibrėžia ir reglamentuoja statytojo (užsakovo) funkcijas investuojant kapitalą į statybas, projektuojant, statant bei naudojant statinius. Statytojai gali būti Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir juridiniai asmenys. Statytojai privalo turėti: • teisėtai įsigytą ir įformintą sklypą; • parengtą ir suderintą statinio projektą; • leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti ar atlikti nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo darbus. Statytojo darbą reglamentuoja tam tikros pareigos ir teisės. Statytojas gali pasirinkti projektavimo ir statybos būdą. Projektas gali būti užsakytas projektuotojui arba rangovui. Statoma rangos arba ūkio būdu. Projektavimo metu statytojas nustato projekto rengimo stadijas, detalumą ir projektavimo laiką. Siūlytojas organizuoja statinio statybos techninę priežiūrą ir skiria arba samdo specialistą, šiai veiklai turintį kvalifikacijos atestatą. Projektavimo etapo pradžioje skiriamas (samdomas) stalinio vadovas. Leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ypač svarbius statinius išduoda apskritys arba savivaldybės. 2. STATYBOS DARBŲ PROCESŲ VALDYMAS PAGAL KALENDORINĮ GRAFIKĄ 2.1. Tinklinis grafikas Tinklinius grafikus pirmiausia imta naudoti JAV. 1958 m. mokslininkų grupė sukūrė vadinamąjį planų vertinimo ir peržiūrėjimo metodą - Program Evoluation and Review Technique (PERT). Jo paskirtis - organizuoti ir valdyti "Poliario" raketos kūrimo darbus. Minėtas grafikas primena tinklą, todėl iš čia ir kilo jo pavadinimas (2.1 pav). Iš kalendorinio grafiko galima gauti tinklinį grafiką. Daroma taip: • kiekvieno darbo pradžia ir pabaiga fiksuojama vadinamuoju įvykiu (skrituliu); • darbas vaizduojamas tiese ir nurodoma jos kryptis; • darbai jungiami pagal griežtą technologinę ir organizacinę priklausomybę. 2.3 pav. 2.2. Srautinis grafikas 2.2 pav 3. STATYBOS TECHNOLOGIJOS IR ORGANIZAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS 3.1. Bendrosios nuostatos Šiuolaikinė statyba yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja įvairios įmonės, firmos. Sutelkti visų statybos grandžių organizacines, technines ir technologines pajėgas bendram ir sėkmingam darbui, kad gerai ir sutartu laiku būtų pastatytas statinys, yra pagrindinis statybos organizavimo tikslas. Organizuojant statybą būtina laikytis tam tikrų taisyklių: • įvertinti vietos sąlygas ir numatyti priemones statybvietei paruošti; • paruošti statybvietę; • organizuoti darbus pagal iš anksto numatytą eiliškumą ir technologiją; • garantuoti reikiamą statybos darbų finansavimą; • laiku aprūpinti statybą geros kokybės medžiagomis, gaminiais ir kitais ištekliais; • atlikti darbus srautiniu būdu, kiek įmanoma juos mechanizuoti, pasirūpinti saugiomis darbo sąlygomis, gamtosauga ir apsauga nuo gaisro; • ekonomiškai pagrįsti visas būtinas statybos priemones. Visi su statyba susiję klausimai iš anksto visapusiškai išanalizuojami ir nusprendžiama, kokiomis techninėmis priemonėmis ir kaip organizuoti statybos darbus. Pagal anksčiau galiojusias statybos normas ir taisykles objektų statybos organizavimo ir darbų vykdymo technologijos sprendiniai buvo pateikiami statybos organizavimo projekte ir statybos darbų vykdymo projekte. Statybos organizavimo projektą rengdavo statybos projektą rengusi projektavimo organizacija, o statybos darbų vykdymo projektus - rangovai arba jų užsakymu kitos projektavimo įmonės. Be šių dokumentų pradėti statybos darbus buvo draudžiama. Buvusios Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 05 08 patvirtintame Statinio projekto sudėties reglamente nustatyta, kad į rengiamą techninį projektą turi būti įtraukti statybos paruošimo ir organizavimo sprendiniai. Pakeistame Statybos įstatyme (2000 09 19) numatyta, kad rangovas svarbiems statiniams (juos nustato Aplinkos ministerija) privalo parengti statybos darbų technologijos projektą ir pagal jį vykdyti statybos darbus. Projekte įvertinamos vietos sąlygos, numatoma, kaip pasirengti statybai ir ją organizuoti, sudaromas statybvietės planas. Be šio plano techninės priežiūros institucijos neregistruoja jokių statyboje naudojamų kranų. Be to, jei statyboje, kuriai neparengtas statybos darbų technologijos projektas, įvyksta nelaimingas atsitikimas, pagrindine jo priežastimi laikomas darbų vykdymo projekto nebuvimas. Statybos darbų technologijos projektas yra būtinas norint kokybiškai ir laiku atlikti numatytus statybos darbus bei pastatyti objektą. 3.2. Statybos paruošiamieji ir organizavimo sprendiniai Statybos paruošiamieji ir organizavimo sprendiniai yra techninio projekto, kurį rengia projektuotojai, dalis. Jie apima visus projekte numatytus statybos darbus. Statant didelius objektus dalimis statybos pirmosios dalies projekte įvertinami viso objekto statybos klausimai. Sudarant statybos paruošiamuosius ir organizavimo sprendinius atsižvelgiama į: • statybvietės ypatumus; • planinę, erdvinę ir konstrukcinę statomo objekto sandarą; • inžinerinių tyrinėjimų rezultatus; • statybos trukmę nustatančius norminius dokumentus ir užsakovo sutartį; • medžiagų, konstrukcijų, įrenginių techninius nurodymus (specifikacijas); • aplinkos apsaugos reikalavimus. Statybos paruošiamuosiuose ir organizavimo sprendiniuose nurodomos statybos vietos sąlygos, statybos darbų eiliškumas, parengiami ypatingi statybos darbų organizavimo atvejai, kurių privaloma laikytis, kad būtų įvykdyti projekto ir techninių nurodymų (specifikacijų) reikalavimai. Jei rengiant techninį projektą žinomas rangovas, su juo derinamos projekte numatytos konstrukcijos, medžiagos, statybos ir montavimo darbų mechanizavimo priemonės, įvertinamos rangovo realios galimybės (jo turimi darbininkai, transportas, gamybinė bazė, laikinieji statiniai ir kt.). Rekomenduojama pateikti tokius dokumentus: • statybos kalendorinį planą su investicijų paskirstymu; • paruošiamojo (jei reikia) ir pagrindinio statybos periodo statybvietės planą; • ypatingųjų statybos darbų organizavimo ir technologijos atvejų sprendinius; • pagrindinių statybinių medžiagų, gaminių ir konstrukcijų poreikio grafiką; • tam tikrų specialybių statybos darbininkų poreikio grafiką; • pagrindinių statybos mašinų ir transporto priemonių poreikio grafiką; • aiškinamąjį raštą. Statybos kalendorinis planas, pagrindinių, statybinių medžiagų, gaminių ir konstrukcijų, statybos mechanizmų, transporto priemonių ir statybininkų poreikio grafikai sudaromi įvertinus atskirų statinių, technologinių kompleksų ir etapų poreikius bei statybos periodus (metais, ketvirčiais, mėnesiais). Šiuos dokumentus geriausia pateikti lentelėmis. Statybvietės plane turi būti nurodyti esami ir projektuojami, griautini bei laikinieji pastatai ir statiniai, pastovūs bei laikinieji keliai, inžineriniai tinklai, pagrindinių keliamųjų mechanizmų įrengimo vietos ir pan. Tinkamiausias statybvietės plano mastelis 1:500 - 1:1000. Jei projektuojamo objekto statybai reikia papildomų objektų už pagrindinės statybvietės ribų (karjerų, gamybinės bazės, gyvenviečių ir kt.), pateikiamas jų planas bei ryšys su statomu objektu (keliai, komunikacijos). Aiškinamajame rašte nurodomos statybos sąlygos, aplinkos apsaugos ir darbų saugos priemonės, pateikiami visi statybos poreikius atitinkančių energetinių, vandens išteklių, sandėlių ir buitinių patalpų plotu skaičiavimai (pagal sustambintus normatyvus arba analogiškus projektus), pagrindžiami priimti organizaciniai ir technologiniai sprendiniai, pateikiami techniniai ir ekonominiai rodikliai. Svarbiausi šių rodiklių: • bendrosios statybos trukmės išskiriant paruošiamųjų darbų laiką (mėn.); • didžiausio darbininkų poreikio; • darbo sąnaudų numatytiems darbams (žmogaus darbo dienomis); • mechanizacijos išlaidų (Lt). Jei rengiami keli statybos paruošiamųjų ir organizavimo sprendinių variantai, palyginami jų rodikliai ir priimamas racionaliausias. Kiek ir kokių statybos paruošiamųjų ir organizavimo sprendinių rengti, nustato projektuotojas kartu su statytoju. 3.3. Statybos darbų technologijos projektai 3.3.1 Statybos darbų technologijos projektų sudėtis Šiuo metu statybos darbų vykdymo projektai yra vadinami statybos darbų technologijos projektais. Jų tikslas - numatyti konkrečias priemones ir būtinus darbus statybvietei paruošti, statomame objekte garantuoti atliekamų darbų technologiškumą, gerą kokybę, saugias darbo ir reikiamas darbo higienos sąlygas, gamtosaugos, apsaugos nuo gaisro, saugaus eismo reikalavimus. Pagal statomo objekto didumą ir darbų sudėtingumą statybos darbų technologijos projektai sudaromi visam objektui, atskiram statiniui arba jo daliai (požeminei ar antžeminei daliai, sekcijai, angai ir pan.), sudėtingiems, specialiesiems ar paruošiamiesiems darbams atlikti. Rekomenduojama statybos darbų technologijos projektą baigti dviem mėnesiais anksčiau, negu prasidės objekto statyba. Sudarant statybos darbų technologijos projektą remiamasi statybos paruošimo organizavimo sprendiniais, techniniu projektu ar darbo brėžiniais, sąmatomis. Statybos darbų technologijos projektų išvados grindžiamos galimų darbų vykdymo būdų palyginimu rekomenduojant našesnius, mažesnės savikainos, taip pat objekto sutartine ar normine statybos trukme. Statiniams, kurių konstrukcijos ir statybos metodai ypač sudėtingi (montuojami pastatai iš didelių blokų, naudojami specialūs klojiniai, būtinas gilusis gruntinio vandens šalinimas ir grunto stiprinimas, atliekami specialieji žemės darbai, statomi požeminiai staliniai ir pan.), projektuotojai rengia darbo dokumentus su technologiniais darbų vykdymo sprendiniais, reikalinga įranga ir jos brėžiniais. Statybos darbų technologijos projektų sudėtis ir jų detalizavimas priklauso nuo rangos įmonės specifikos ir nuo atliekamų darbų apimties. Statybos darbų technologijos projektą sudaro tokie dokumentai (3.1pav.): 1) kalendoriniai ir tinkliniai darbų vykdymo grafikai arba ciklogramos, sudalytos laikantis atliekamų darbų eiliškumo ir galimo jų gretinimo (etapais ar komp­leksais); 2) darbininkų, mechanizmų, pagrindinių medžiagų, konstrukcijų poreikio grafikai, sudaryti atsižvelgiant į atliekamų darbų grafiką; 3) technologinės kortelės (schemos) svarbiausiems darbams; 4) statybvietės planas; 5) aiškinamasis raštas. 3.1 pav Aiškinamajame rašte pateikiama: • statybos darbų vykdymo organizacinis ir technologinis pagrindimas, įvertinami žiemos periodo darbų ypatumai; • statybvietės paruošiamųjų darbų aprašymas; • energetinių išteklių ir vandens poreikio skaičiavimai ir būdai, kaip tuos poreikius patenkinti; • laikinųjų pastatų poreikio pagrindimas; • reikalingų sandėlių ir laikymo aikštelių ploto skaičiavimai; • materialinių vertybių apsaugos, darbų saugos, apsaugos nuo gaisro bei aplinkos apsaugos priemonės; • mobiliųjų (inventorinių) pastatų sąrašas; • geodezijos darbų atlikimo būdai, jų tikslumas bei geodeziniai taškai. Statybos darbų technologijos projekto aiškinamąjį raštą galima parengti greičiau ir paprasčiau, jei naudojamasi iš anksto paruoštu tipiniu aiškinamojo rašto maketu, kurį reikia tik užpildyti. Statant arba remontuojant nedidelės apimties objektus, kai nenaudojami savaeigiai kranai ir darbai atliekami neužstatytose teritorijose, statybos darbų technologijos projektai, jei rangovas to pageidauja, gali būti mažesnės apimties. 3.3.2. Statybvietės planas Statybvietės planas yra labai svarbi statybos darbų technologijos projekto dalis. Jame pateikiami esminiai statybos organizavimo, darbų saugos ir apsaugos nuo gaisro reikalavimai. Pagal objekto ir atliekamų darbų sudėtingumą statybvietės planai gali būti sudaromi atskiriems statybos etapams (inžinerinio statybvietės ruošimo, požeminės, antžeminės dalies ir pan.). Dažniausiai jis sudaromas pagrindiniam pastato konstrukcijų statybos etapui. Statybvietės planas turi būti pritaikytas konkrečioms statybos aikštelės sąlygoms ir atitikti technines rangovo įmonės galimybes. Statybvietės planą sudaro skaičiavimais pagrįstos išvados ir grafinė dalis (planas, reikšmingi pjūviai). Statybos darbų technologijos projekto statybvietės planas, atsižvelgiant į objekto didumą, sudaromas masteliu 1:200 arba 1:500. Jame parodomos statybos aikštelės ribos, esami ir projektuojami statiniai, keliai, komunikacijos, laikinieji įrenginiai (keliai, komunikacijos, statiniai, aptvarai, stogeliai, mechanizmų keliai ir jų stovėjimo vietos, apšvietimo įrenginiai), apsaugos nuo gaisro priemonės, pvz., hidrantai, rezervuarai ir pan., geodeziniai statybos žymėjimo ženklai. Statybvietės plane turi būti numatyta: • pagal nuliniu mechanizmų darbo vietos ir judėjimo keliai; • sandėlių ir laikymo aikštelių išdėstymas; • laikinojo elektros tiekimo, vandentiekio, kanalizacijos, šilumos ir ryšių schemos; • gaisrinių hidrantų, vandens rezervuarų ir pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymas; • apsauginės ir pavojingos zonos; • teritorijos ir pavojingų zonų aptvarai, apsauginiai stogeliai ir pan.; • laikinieji, privažiavimo keliai ir perėjos; • laikinųjų pastatų ir buitinių patalpų išdėstymas. Sudarant statybvietės planą numatomas kuo racionalesnis statybvietės naudojimas, kad mažiausiomis lėšomis ir darbo sąnaudomis būtų pasiektas didžiausias statybos efektyvumas, o darbininkai dirbtų kuo saugiau. Tai galima pasiekti tokiu būdu: pritaikyti esamus statinius, komunikacijas, kelius arba pastatyti ir statybos reikmėms pritaikyti projekte numatytus pastatus, įrenginius ir inžinerinius tinklus. Projektuojant statybvietės planą galimi įvairūs variantai; optimalusis variantas atrenkamas pagal šiuos kriterijus: • trumpiausias statybinių medžiagų, konstrukcijų pervežimo statybvietėje maršrutas, mažiausias krovimo darbų skaičius; • mažiausias laikinųjų inžinerinių komunikacijų, kelių, elektros linijų ilgis ir jų susikirtimų skaičius; • mažiausia laikinųjų darbų statybvietėje vertė ir trukmė; • galimybė pritaikyti pažangius statybos metodus (srautinę statybą, sustambintas konstrukcijas, kompleksinį mechanizavimą ir pan.); • darbo sąlygos turi atitikti darbų saugos ir apsaugos nuo gaisro reikalavimus. Norint greičiau rasti optimalųjį variantą rekomenduojama statybvietės planą projektuati tokia seka (3.2 pav.). 3.2 pav. 3.3.3. Laikinieji ir privažiavimo keliai Automobilių keliai Laikinaisiais keliais statybvietėje tiekiamos statybinės medžiagos, konstrukcijos, detalės. Jie tiesiami nuo esamų arba statomų nuolatinių kelių, kad būtų galima privažiuoti prie sandėlių, darbo vietų, mechanizmų, pagalbinių pastatų. Projektuojant statybvietėje automobilių transporto judėjimo schemas stengiamasi kuo geriau panaudoti esamus arba projektuojamus kelius. Rekomenduojama statybvietės kelius projektuoti žiedinius, ypač jei transporto eismas vienpusis. Akligaliuose daromos mašinų apsisukimo aikštelės. Jei statomo pastato plotis yra didesnis kaip 18 m, tai privažiavimo kelias tiesiamas iš abiejų pusių, jei daugiau kaip 100 m - iš visų keturių. Jei statybvietės plotas yra didesnis kaip 5 ha, apsaugos nuo gaisro sumetimais į statybvietę įrengiami keli įvažiavimo keliai. Laikinųjų kelių važiuojamosios juostos plotis, jei eismas vienpusis - 3,5 m, jei dvipusis - 6 m. Žemės sankasos plotis atitinkamai 5,5-6 m ir 8-8,5 m. Jei dviem kryptimis važinėja sunkiosios transporto priemonės (25-30 t ir sunkesnės), važiuojamoji dalis platinama iki 8 m. Jei eismas vienpusis, mašinoms prasilenkti ne rečiau kaip kas 100 m, taip pat prie sandėlių, krano darbo zonoje, važiuojamosios dalies 8-18 m ilgio atkarpa paplatinama iki 6 m. Pagrindiniai keliai projektuojami ir tiesiami paprastai už pagrindiniu mechanizmų pavojingos zonos, o krovinių iškrovimo aikštelės bei laikinieji keliai, nutiesti konstrukcijoms montuoti - kranų darbo zonoje. Statybvietės keliai, patekę į pavojingą zoną, turi būti pažymėti specialiais ženklais, o eismas kontroliuojamas. Mažiausias atstumas nuo kelio iki medžiagų laikymo aikštelės - 1 m, iki statybos aikštelės aptvaro - 1,5 m, iki plačiojo geležinkelio ašies - 3,75 m, iki siaurojo geležinkelio ašies - 3 m. Jei kelias tiesiamas šalia iškasos, mažiausias atstumas nuo važiuojamosios dalies iki iškasos šlaito pado (8.1 lentelė) priklauso nuo iškasos gylio ir natūralaus grunto šlaito koeficiento. Mažiausias laikinųjų kelių posūkio spindulys Rmin>12 m, o vežant ilgus (> 12 m) krovinius - R> 30 m. Kelias posūkyje platinamas iki 5 m (3.4 pav.). Mažiausias matomumas išilgai vienpusio eismo kelio - 50 m, skersai kelio (sankryžose) - 35 m. Iškasos gylis Gruntas (nesupiltas) Smėlis ir žvyras priesmėlis priemolis molis 1 1,5 1,25 1 1 2 3 2,4 2 1,5 3 4 3,6 2,25 1,75 4 5 4,4 4 3 5 6 5,3 4,75 3,5 3.1 lentelė. 3.4 pav Geležinkeliai Statybos reikalams tiesiami geležinkeliai skirstomi į privažiavimo, jungiančius statybvietę su bendraisiais geležinkeliais, ir statybvietės kelius, tiesiamus statybos teritorijoje kroviniams vežti. Geležinkelį sudaro apatinis statinys (žemės sankasa ir inžineriniai įrenginiai -tiltai, viadukai) ir viršutinis statinys (balastas, pabėgiai, bėgiai). Žemės sankasa perima visas apkrovas ir tolygiai paskirsto jas pagrindo gruntui. Sankasos būna trapecinės formos, supilamos iš vietinio grunto (be augalinio ir durpių sluoksnio). Kad nuo sankasos gerai nutekėtų vanduo, ji daroma su nuolydžiu: skersai - 1-4%, išilgai - 2%. Lietuvos geležinkelių sankasų parametrai (pav.): plačiųjų (tarp bėgių ašių 1520 mm) - b=2,3 m, h=0,15 m, d=0,35-0,5 m, B=4,6-5,5 m; siaurųjų (tarp bėgių ašių 700 mm) - b = 1,2 m, h=0,06 m, d=0,18-0,25 m, B=2,7-3,4 m. Tokių pat parametrų sankasa įrengiama ir iškasoje. Balastui naudojama skalda, žvyras, stambus smėlis, šlakas (atsižvelgiant į transporto intensyvumą). Balasto prizmės nuolydis nustatomas pagal medžiagos natūralaus byrėjimo kampą. Pabėgiai statybvietėje dažniausiai naudojami mediniai, apdoroti antiseptiniu kreozotu (laiko 3-12 m), o kilnojamuosiuose keliuose - metaliniai. Bėgiai prie pabėgių tvirtinami per padėklus bėgvinėmis. Bėgių ilgis 12,5- 25 m. Traukiniams pervesti naudojami iešmai. Statybvietėje, kur greitis nedidelis, geležinkeliams naudojami 1/9, 1/7, 1/5 markės, siauriesiems - 1/3 markės iešmai (markė rodo iešmo ašies kampo tangentą(3.5 pav)). 3.5 pav 3.3.4. Laikinieji pastatai Laikinieji pastatai būna gamybiniai, sandėlių, pagalbiniai, gyvenamieji ir visuomeniniai. Gamybiniai pastatai - tai statybinės technologinės dirbtuvės (remonto ir mechanikos, įrankių, elektrotechnikos, santechnikos, stalių ir dailidžių, armatūros, apdailos medžiagų ruošimo ir kt.), statybos mašinų ir automobilių transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros bazės, laboratorijos, betono ir skiedinio ruošimo mazgai, katilinės, elektros stotys, transformatorinės ir kt. Pagalbiniai pastatai - tai tarnybinės patalpos (kontoros, dispečerinės), sanitarinės buitinės (drabužinės, darbininkų poilsio kambariai, prausyklos, dušai, drabužių džiovyklos, tualetai), maitinimo (bufetai, valgyklos su atvežamu maistu, valgyklos su maisto ruošimo cechu), medicinos punktai. Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai - gyvenamieji namai (vienbučiai ir daugiabučiai), bendrabučiai, vaikų darželiai, mokyklos, poliklinikos, parduotuvės, pirtys, kultūros namai ir kt. Gamybiniai ir gyvenamieji bei bendrojo naudojimo statiniai dažniausiai projektuojami ir statomi tada, kai skiriamos centralizuotos lėšos stambių pramoninių kompleksų nuolatinių statinių (gamyklų, bazių, gyvenamųjų mikrorajonų) statybai. Kai kuriose statybvietėse įrengiami mobilieji skiedinio ir betono ruošimo mazgai. Todėl toliau nagrinėjami tik pagalbiniai pastatai ir patalpos medžiagoms laikyti. Paprastai jie yra inventoriniai ir gali būti naudojami daug kartų. Statybvietėje esantys griautini pastatai gali būti naudojami kaip laikinieji, jei jiems įrengti nereikia daug lėšų ir jie netrukdo statybai. Pagalbinių pastatų nomenklatūra ir plotas priklauso nuo objektų didumo bei dirbančiųjų skaičiaus. Paprastai statomi tokie pagalbiniai pastatai: • meistro kontora (jei dirbančiųjų ne daugiau kaip 50); • darbų vykdytojo - statybos vadovo kontora (jei dirbančiųjų iki 200); • dispečerinė-tabelinė; • kontrolinė; • persirengimo kambarys (vyrų ir moterų); • prausykla; • dušai (vyrų ir moterų); • tualetai (vyrų ir moterų); • valgykla; • darbo drabužių džiovykla; • patalpa sušilti žiemą. Jei objekte dirbančiųjų daugiau kaip 200, dar gali būti įrengta masinių ir visuomeninių renginių patalpa bei medicinos punktas. Jei objekte dirba mažiau negu 25 žmonės, jame būna tokios pagalbinės patalpos: meistro kontora, persirengimo patalpa, džiovykla, prausykla, tualetas, patalpa sušilti žiemą. Pagalbinės patalpos numatomos pagal kalendoriniame grafike pažymėtą didžiausią visų pamainos dirbančiųjų skaičių. Reikiamas pagalbinių patalpų plotas m2 apskaičiuojamas pagal formulę: F=D*Np; čia D - didžiausias dirbančiųjų skaičius per pamainą (darbininkų - iš kalendorinio grafiko, inžinerijos ir technikos darbuotojų - pagal būtinybę), Np - pagalbinių patalpų norma (iš žinynų). Pagalbinių pastatų statymo vietos numatomos statybvietės plane. Paprastai jie statomi prie įvažos, už pavojingos pagrindinių kranų zonos atsižvelgiant į vyraujančių vėjų kryptį. Atstumas nuo statomų objektų iki valgyklų, persirengimo ir sušilimo patalpų, tualetų, dušų ir prausyklų turi būti ne didesnis kaip 150 m, iki geriamojo vandens fontanėlio - ne didesnis kaip 75 m, iki statomo objekto - ne mažesnis kaip 25 m. Svarbu, kad pagalbinių laikinųjų pastatų ir jų grupių įrengimo kainos būtų kuo mažesnės. Objektų sandėliai - tai dengti šildomi ir nešildomi pastatai, pastogės, atvirosios aikštelės. Juose laikomos medžiagos, konstrukcijos, įrankiai. Projektuojami atsižvelgiant į statybvietėje būtinas medžiagų atsargas, jų atvežimo atstumą bei transporto rūšį. Mažiausių atsargų (montuojant surenkamąsias konstrukcijas) turi pakakti 3-5 parų nepertraukiamam darbui. Didžiausias medžiagų kiekis nustatomas pagal kalendorinius grafikus (ciklogramas), o sandėlių ir aikštelių plotas - pagal medžiagų laikymo normas. Mažiausios reikiamų medžiagų, konstrukcijų atsargos q, būtinos, kad nesutriktų darbų eiga, apskaičiuojamos pagal tokią formulę: q= Qmax * k1* k2* rt čia Qmax - didžiausias paros išteklių poreikis (iš kalendorinio grafiko vienetais), rt - išteklių atsargų norma sandėlyje dienomis, nustatoma įvertinant transporto rūšį bei atvežimo atstumą (iš žinynų), k1 - koeficientas, įvertinantis medžiagų gabenimo netolygumus (geležinkeliu - 1,1, vandens transportu - 1,2, automobiliais 1,3), k2 - išteklių naudojimo netolygumas (k2=l,3). Reikalingas sandėlio ar laikymo aikštelės naudingasis plotas Fn apskaičiuojamas taip: Fn = q/ Ns čia Ns - medžiagų, konstrukcijų kiekis, telpantis sandėlio 1 m2 (iš žinynų). Bendrasis sandėlio ar laikymo aikštelių plotas (įvertinant reikalingas perėjai, įvažas): Fn = Fn / k3 čia k3 - koeficientas, įvertinantis sandėlio ploto panaudojimo lygį. Uždariems sandėliams k3=0,6-0,7, pastogėms k3=0,5-0,6, atvirosioms konstrukcijų laikymo aikštelėms k3=0,4-0,5, atvirosioms nerūdinių medžiagų laikymo aikštelėms k3= 0,6 0,7. Pagal apskaičiuotą bendrąjį plotą parenkami tipiniai sandėliai. Sandėlių ir laikymo aikštelių išdėstymas statybvietėje turi būti toks, kad būtų patogu privažiuoti statybos mašinoms, mechanizmams ir darbininkams tektų kuo mažiau judėti, o krovimo darbų būtų kuo mažiau. Atvirose aikštelėse laikomi gaminiai ir konstrukcijos, kurioms nekenkia temperatūros svyravimas ir drėgmė (gelžbetonio ir betono gaminiai, plytos ir pan.), pastogėse medienos gaminiai, ruloninės medžiagos, asbestcementiniai lakštai, armatūra ir pan. Uždaruose apšildomuose sandėliuose - chemikalai, lakai, dažai ir pan., neapšildomuose - stiklas, skania, izoliacinės medžiagos, elektros, santechnikos gaminiai, prietaisai ir pan. Išdėstant sandėlius statybvietės plane būtina numatyti, kad uždari sandėliai ir pastogės būtų už pavojingos krano zonos, projektuojami keliai ties sandėliais būtų paplatinti, o pastogės masyvioms ir sunkioms medžiagoms (įrenginiams) būtų krano darbo zonoje arba netoli, kad nereikėtų šių medžiagų (įrenginių) perkrovinėti. Projektuojant atvirąsias medžiagų, konstrukcijų laikymo aikšteles būtina palikti 1 m tarpą nuo kelio ir ne mažiau kaip 2 m tarpą nuo artimiausio geležinkelio bėgio. Tarp medžiagų ir konstrukcijų dviejų gretimų rietuvių turi būti paliktas 1 m tarpas, o gretimos rietuvės kraunamos su 0,2 m tarpu. Kas 100 m tiesiami įvažiavimo keliai, 2 m platesni už transporto priemonės plotį. Degiųjų medžiagų (ruberoido, medienos gaminių ir pan.) atvirosios laikymo aikštelės plotas neturi viršyti 100 m2. Tarpai tarp tokių aikštelių ir statomų pastatų negali būti mažesni kaip 24 m. Tarpuose laikyti degiąsias medžiagas draudžiama, o laikant juose nedegiąsias medžiagas turi būti palikta ne mažesnė kaip 5 m zona gaisrinėms mašinoms manevruoti. 3.3.5. Laikinasis aprūpinimas elektros energija Statybvietės aprūpinamos 380/220 V įtampos kintamąja elektros energija ( 380 V elektros varikliams ir kitiems elektros jėgos įrenginiams, 220 V - apšvietimui, elektriniams įrankiams). Laikinieji tinklai projektuojami taip, kad aprūpintų visus vartotojus elektros energija, garantuotų pastovų jos tiekimą, o jos nuostoliai u įrengimo išlaidos būtų kuo mažesnės. . Elektros energijos poreikis (kilovatais) apskaičiuojamas dvejopai: pagal santykinį elektros energijos poreikį ir pagal instaliuotąją vartotojų galią. Skaičiuojant pirmuoju būdu elektros energijos poreikis nustatomas pagal sustambintus statybos produkcijos rodiklius: E= LE;V Tma;cos

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 9174 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • ĮVADAS. 3
  • 1. STATYBOS DARBŲ ORGANIZAVIMO SAMPRATA.. 4
  • 1.1. Statybos projektas. 4
  • 1.2. Projektų valdymas 5
  • 1.3. Optimali projektų organizacija.. 6
  • 1.4. Statytojo pareigos ir teisės 7
  • 2. STATYBOS DARBŲ PROCESŲ VALDYMAS PAGAL KALENDORINĮ GRAFIKĄ..8
  • 2.1 Tinklinis grafikas.8
  • 2.2 Srautinis grafikas.8
  • 3. STATYBOS TECHNOLOGIJOS IR ORGANIZAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS..8
  • 3.1. Bendrosios nuostatos.9
  • 3.2. Statybos paruošiamieji ir organizavimo sprendiniai10
  • 3.3. Statybos darbų technologijos projektai..11
  • 3.3.1. Statybos darbų technologijos projektų sudėtis11
  • 3.3.2. Statybvietės planas13
  • 3.3.3. Laikinieji ir privažiavimo keliai.15
  • 3.3.4. Laikinieji pastatai..17
  • 3.3.5. Laikinasis aprūpinimas elektros energija..20
  • 3.3.6. Laikinasis vandentiekis..21
  • 3.3.7. Laikinieji kanalizacijos įrenginiai.23
  • 3.3.8. Laikinasis šilumos tiekimas.23
  • 3.3.9. Laikinosios ryšių ir silpnųjų srovių sistemos..24
  • 4. STATYBOS PRODUKCIJOS KOKYBĖS VALDYMAS.24
  • 4.1. Kokybės valdymo samprata.24
  • 4.2. Norminiai dokumentai25
  • 4.3. Statybos produkcijos kokybės kontrolės būdai ir metodai..26
  • 4.4 Statinių pripažinimas tinkamais naudoti.27
  • 4.4.1. STR 1.11.01:2002.29
  • 5. APLINKOS APSAUGOS UŽTIKRINIMAS.33
  • IŠVADOS..36
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS37

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
37 psl., (9174 ž.)
Darbo duomenys
  • Statybos kursinis darbas
  • 37 psl., (9174 ž.)
  • Word failas 810 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį kursinį darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt