Statybos technologija ir organizavimas

1. STATYBOS DARBŲ APIMTYS 1.1 Paruošiamieji darbai prieš statybos darbų pradžią Paruošiamieji darbai prieš statybos darbų pradžią, tai: • statybos leidimo gavimas; • teritorijos išvalymas, esamo augalinio ir kietos dangos sluoksnio nukasimas, teritorijos išlyginimas; • geodezinių tinklų nužymėjimas. Prieš gaunant statybos leidimą išmatuojami, įvertinami ir parodomi toponuotraukoje: dabartiniai paviršiaus lygiai, vamzdynų, laidų būklė. Statybos darbų metu reikia numatyti apsaugą, kad nebūtų pažeisti esami vamzdžiai (pvz. vandentiekio), kabeliai, laidai ar įranga, esanti statybos zonoje ir josaplinkoje. Teritorijos išvalymas. Nugriaunami statiniai, kurie galėtų trukdyti statybai arba turi būti pašalinti pagal projektą. Išpjaunami medžiai, išraunami kelmai, iškertami krūmai, išrenkami akmenys. Medžiai, kurių pjauti nereikia turi būti apsaugoti nuo sužalojimų. Esamas augalinis ir kietos dangos sluoksnio nukasimas (15 cm storio). Atliekos, šiukšlės bei bet kuris paviršinis gruntas ir iškasta medžiaga, kuri netinkama užpylimui pastato statybos aikštelėje, turi būti išvežta į vietos valdžios paskirtą sąvartyną. Geodeziniai nužymėjimai. Sklypo ribos pažymimos mediniais stulpeliais ir pagal brėžinius pažymimos pagrindinės pastato ašys. Pažymėjus pastato kampus, metaline juosta reikia patikrinti ar juos jungiančios įstrižainės yra vienodo ilgio. Taip pat reikia patikrinti ar atstumai atitinka brėžinius. 1.2. Žemės darbų kiekių skaičiavimas 1.2.1 lentelė Darbo pavadinimas ir vieta Skaičiavimo schema Skaičiavimas Žemės darbų apimtis, m3 kasimas užpylimas Mech. Rank. Mech. Rank. 1 2 3 4 5 6 7 Augalinio sluoksnio nukasimas Nukasamo augalinio sluoksnio storis h = 0,15 m; V = a ∙ b ∙ h = 92,50 ∙ 75,50 ∙ 0,15 = 1047,56 m3 1047,56 - - - Pamatų duobių kasimas (priesmėlis) A1; A13; A5-A9; B1; B13; B5-B9; E1-H1; E13-H13; M1; M13; M5-M9; N1; N13; N5-N9; Duobės tūris: V1 = He∙ [a ∙ b + ( a + b ) ∙ c + 4/3 ∙ c2] = = 1,05 ∙ [2,4 ∙ 2,4 + ( 2,4 + 2,4 ) ∙ 0,26 + 4/3 ∙ 0,262] = 7,45 m3; Pamatų duobių skaičius n1 = 36, visoms duobėms: Vmech =V1 ∙ n1 = 7,45 ∙ 36 = 536,40 m3; Vrank= 1,8 ∙ 1,8 ∙ 0,1 ∙ 36 = 11,66 m3; 268,20 11,66 - - Pamatų duobių kasimas (priesmėlis) C1(D1)-C13(D13); K1(L1)-K13(L13); Duobės tūris: V2 = He∙ [a ∙ b + ( a + b ) ∙ c + 4/3 ∙ c2] = = 1,05 ∙ [2,4 ∙ 3,3 + ( 2,4 + 3,3 ) ∙ 0,26 + 4/3 ∙ 0.262] = 9,49 m3; Pamatų duobių skaičius n2 = 26, visoms duobėms: Vmech = V2 ∙ n2 = 9,49 ∙ 26 = 246,74 m3; Vrank= 1,8 ∙ 2,7 ∙ 0,1 ∙ 26 = 12,64 m3; 246,74 12,64 - - Pamatų duobių kasimas (priesmėlis) (A2-B2)-(A4-B4); (A10-B10)-( A12-B12); (M2-N2)-(M4-B4); (A10-B10)-( A12-B12); Duobės tūris: V3 = He∙ [a ∙ b + ( a + b ) ∙ c + 4/3 ∙ c2] = = 1,05 ∙ [2,4 ∙ 8,2 + ( 2,4 + 8,2 ) ∙ 0,26 + 4/3 ∙ 0.262] = 23,65 m3; Pamatų duobių skaičius n3 = 12, visoms duobėms: Vmech = V3 ∙ n3 = 23,65 ∙ 12 = 283,8 m3; Vrank= 3 ∙ 1,8 ∙ 1,8 ∙ 0,1 ∙ 12 = 11,66 m3; 283,80 11,66 - - Tranšėjų kasimas vartų pamatams (priesmėlis) C3; C4; C10; C11; L1; L3; L4; L10; L11; L13; D1; D13; M1; M13; K1; K13; N6; N7; 2x(E1;E13); 2x(F1;F13); 2x(G1;G13); 2x(H1;H13); Duobės tūris: Vvar = (d ∙ He + m ∙ He2) ∙ l = (1,1 ∙ 1,05 + 0,25 ∙ 1,052) ∙ 0,7 = = 1,00 m3; Tranšėjų skaičius nvar = 34, visoms duobėms: Vmech = Vvar ∙ nvar = 1,00 ∙ 34 = 34,00 m3; Vrank= 0,4 ∙ 0,4 ∙ 0,1 ∙ 34 = 0,54 m3; 34,00 0,54 - - Duobių kasimas pamatinei sijai (priesmėlis) A1 – A2; A12 – A13; N1 – N2; N12 – N13; Duobės tūris: Vps,1 = He∙ d ∙ l = 0,18 ∙ 0,4 ∙ 2,58 = 0,186 m3; Duobių pamatinėm sijoms skaičius nps,1 = 4, visoms duobėms: Vrank = Vps,1 ∙ nps,1 ∙ 0,03 = 0,186 ∙ 4 ∙ 0,03 = 0,02 m3; Vmech= Vps,1 ∙ nps,1 ∙ 0,97 = 0,186 ∙ 4 ∙ 0,97 = 0,72 m3. 0,72 0,02 - - Duobių kasimas pamatinei sijai (priesmėlis) (A2-A3)-(A11-A12); (N2-N3)-(N5-N6); (N7-N8)-(N11-N12); Duobės tūris: Vps,2 = He∙ d ∙ l = 0,18 ∙ 0,4 ∙ 3,08 = 0,22 m3; Duobių pamatinėm sijoms skaičius nps,2 = 19, visoms duobėms: Vrank = Vps,2 ∙ n ps,2 ∙ 0,03 = 0,22 ∙ 19 ∙ 0,03 = 0,13 m3; Vmech= Vps,2 ∙ nps,2 ∙ 0,97 = 0,22 ∙ 19 ∙ 0,97 = 4,05 m3. 4,05 0,13 - - Duobių kasimas pamatinei sijai (priesmėlis) A1-B1; A13-B13; M1-N1; M13-N13; Duobės tūris: Vps,3 = He∙ d ∙ l = 0,18 ∙ 0,4 ∙ 2,98 = 0,21 m3; Duobių pamatinėm sijoms skaičius nps,3 = 6, visoms duobėms: Vrank = Vps,3 ∙ nps,3 ∙ 0,03 = 0,21 ∙ 6 ∙ 0,03 = 0,04 m3; Vmech= Vps,3 ∙ nps,3 ∙ 0,97 = 0,21 ∙ 6 ∙ 0,97 = 1,22 m3. 1,22 0,04 - - Duobių kasimas pamatinei sijai (priesmėlis) B1-C1; B13-C13; Duobės tūris: Vps,4 = He∙ d ∙ l = 0,18 ∙ 0,4 ∙ 3,12 = 0,22 m3; Duobių pamatinėm sijoms skaičius nps,4 = 2, visoms duobėms: Vrank = Vps,4 ∙ nps,4 ∙ 0,03 = 0,22 ∙ 2 ∙ 0,03 = 0,01 m3; Vmech= Vps,4 ∙ nps,4 ∙ 0,97 = 0,21 ∙ 2 ∙ 0,97 = 0,41 m3. 0,41 0,01 - - Pamatų duobių užpylimas (priesmėlis) A1; A13; A5-A9; B1; B13; B5-B9; E1-H1; E13-H13; M1; M13; M5-M9; N1; N13; N5-N9; Pamato tūris: Vpam,1 = 1,6 ∙ 1,6 ∙ 0,3 + 1,0 ∙ 1,0 ∙ 0,85 = 1,62 m3; Bendras pamatų tūris (n1 = 36): Σ Vpam,1 = 1,62 ∙ 36 = 58,32 m3; Bendras iškasų tūris: Σ Višk,1 = 268,20 + 11,66 = 279,86 m3 Reikiamas priesmėlio tūris pamatų užpylimui: Vu= (Višk,1 – Vpam,1) ∙ kp = (279,86 – 58,32) ∙ 1,10 = 243,69 m3; Vrank = Vu ∙ 0,1 = 243,69 ∙ 0,1 = 24,37 m3; Vmech= Vu ∙ 0,9 = 243,69 ∙ 0,9 = 219,32 m3. - - 219,32 24,37 Pamatų duobių užpylimas (priesmėlis) C1(D1)-C13(D13); K1(L1)-K13(L13); Pamato tūris: Vpam,2 = 2,5 ∙ 1,60,3 + 1,9 ∙ 1,0 ∙ 0,85 = 2,82 m3; Bendras pamatų tūris (n2 = 26): Σ Vpam,2 = 2,82 ∙ 26 = 73,32 m3; Bendras iškasų tūris: Σ Višk,2 = 246,74 + 12,64 = 259,38 m3 Reikiamas priesmėlio tūris pamatų užpylimui: Vu= (Višk,2 – Vpam,2) ∙ kp = (259,38 – 73,32) ∙ 1,10 = 204,67 m3; Vrank = Vu ∙ 0,1 = 204,67 ∙ 0,1 = 20,47 m3; Vmech= Vu ∙ 0,9 = 204,67 ∙ 0,9 = 184,20 m3. - - 184,20 20,47 Pamatų duobių užpylimas (priesmėlis) (A2-B2)-(A4-B4); (A10-B10)-( A12-B12); Pamato tūris: Vpam,3 = 1,62 ∙ 3 = 4,86 m3; Bendras pamatų tūris (n2 = 6): Σ Vpam,3 = 4,86 ∙ 6 = 29,16 m3; Bendras iškasų tūris: Σ Višk,3 = (283,80 + 11,66) / 2 = 129,73 m3 Reikiamas priesmėlio tūris pamatų užpylimui: Vu= (Višk,3 – Vpam,3) ∙ kp = (129,73– 29,16) ∙ 1,10 = = 142,70 m3; Vrank = Vu ∙ 0,1 = 142,70 ∙ 0,1 = 14,27 m3; Vmech= Vu ∙ 0,9 = 142,70 ∙ 0,9 = 128,43 m3. - - 128,43 14,27 Pamatų duobių užpylimas (priesmėlis) (M2-N2)-(M4-B4); (A10-B10)-( A12-B12); Pamato tūris: Vpam,4 = 1,62 ∙ 3 = 4,86 m3; Bendras pamatų tūris (n2 = 6): Σ Vpam,4 = 4,86 ∙ 6 = 29,16 m3; Bendras iškasų tūris: Σ Višk,4 = (283,80 + 11,66) / 2 = 129,73 m3 Reikiamas priesmėlio tūris pamatų užpylimui: Vu= (Višk,4 – Vpam,4) ∙ kp = (129,73 – 29,16) ∙ 1,10 = = 142,70 m3; Vrank = Vu ∙ 0,1 = 142,70 ∙ 0,1 = 14,27 m3; Vmech= Vu ∙ 0,9 = 142,70 ∙ 0,9 = 128,43 m3. - - 128,43 14,27 Pamatinės sijos tranšėjų užpylimas (priesmėlis) A1 – A2; A12 – A13; N1 – N2; N12 – N13; Pamatinės sijos užpilamos dalies tūris: Vps,1 = (0,2 + 0,22) / 2 ∙ 0,18 ∙ 2,58 = 0,098 m3; Bendras pamatinių sijų tūris nps,1 = 4 ΣVps,1 = Vps,1 ∙ nps,1 = 0,098 ∙ 4 = 0,392 m3; Bendras iškasų tūris: ΣVišk = 0,72 + 0,02 = 0,74 m3; Reikiamas priesmėlio tūris tranšėjų užpylimui: Vu = (Višk – Vps,1) ∙ kp = (0,74 – 0,392) ∙ 1,10 = 0,383 m3; Vrank = Vu ∙ 0,1 = 0,383 ∙ 0,1 = 0,038 m3; Vmech= Vu ∙ 0,9 = 0,383 ∙ 0,9 = 0,345 m3. - - 0,345 0,038 Pamatinės sijos tranšėjų užpylimas (priesmėlis) (A2-A3)-(A11-A12); (N2-N3)-(N5-N6); (N7-N8)-(N11-N12); Pamatinės sijos užpilamos dalies tūris: Vps,2 = (0,2 + 0,22) / 2 ∙ 0,18 ∙ 3,08 = 0,116 m3; Bendras pamatinių sijų tūris nps,2 = 19 ΣVps,2 = Vps,2 ∙ nps,2 = 0,116 ∙ 19 = 2,204 m3; Bendras iškasų tūris: ΣVišk= 4,05 + 0,13 = 4,18 m3; Reikiamas priesmėlio tūris tranšėjų užpylimui: Vu= (Višk – Vps,2) ∙ kp = (4,18 – 2,204) ∙ 1,10 = 2,174 m3; Vrank = Vu ∙ 0,1 = 2,174 ∙ 0,1 = 0,217 m3; Vmech= Vu ∙ 0,9 = 2,174 ∙ 0,9 = 1,957 m3. - - 1,957 0,217 Pamatinės sijos tranšėjų užpylimas (priesmėlis) (A2-A3)-(A11-A12); (N2-N3)-(N5-N6); (N7-N8)-(N11-N12); Pamatinės sijos užpilamos dalies tūris: Vps,3 = (0,2 + 0,22) / 2 ∙ 0,18 ∙ 2,98 = 0,113 m3; Bendras pamatinių sijų tūris nps,3 = 6 ΣVps,3 = Vps,3 ∙ nps,3 = 0,113 ∙ 6 = 0,678 m3; Bendras iškasų tūris: ΣVišk= 1,22 + 0,04 = 1,26 m3; Reikiamas priesmėlio tūris tranšėjų užpylimui: Vu= (Višk – Vps,3) ∙ kp = (1,26 – 0,678) ∙ 1,10 = 0,640 m3; Vrank = Vu ∙ 0,1 = 0,640 ∙ 0,1 = 0,064 m3; Vmech= Vu ∙ 0,9 = 0,640 ∙ 0,9 = 0,576 m3. - - 0,576 0,064 Pamatinės sijos tranšėjų užpylimas (priesmėlis) B1-C1; B13-C13; Pamatinės sijos užpilamos dalies tūris: Vps,4 = (0,2 + 0,22) / 2 ∙ 0,18 ∙ 3,12 = 0,118 m3; Bendras pamatinių sijų tūris nps,4 = 2 ΣVps,4 = Vps,4 ∙ nps,4 = 0,118 ∙ 2 = 0,236 m3; Bendras iškasų tūris: ΣVišk= 0,41 + 0,01 = 0,42 m3; Reikiamas priesmėlio tūris tranšėjų užpylimui: Vu= (Višk – Vps,4) ∙ kp = (0,42 – 0,236) ∙ 1,10 = 0,202 m3; Vrank = Vu ∙ 0,1 = 0,202 ∙ 0,1 = 0,020 m3; Vmech= Vu ∙ 0,9 = 0,202 ∙ 0,9 = 0,182 m3. - - 0,182 0,020 Tranšėjų vartų pamatams užpylimas E1; E13; L1; L13; D1; D13; K1; K13; Užpilamų vartų pamatų tūris (nvar = 34): ΣVpam= a ∙ b ∙ h ∙ n = 0,3 ∙ 0,3 ∙ 1,15 ∙ 34 = 3,52 m3; Bendras iškasų tūris: ΣVišk= Vvar ∙ n = 1 ∙ 34 = 34 m3; Reikiamas priesmėlio tūris pamatų užpylimui: Vu= (Višk – Vpam) ∙ kp = (34 – 3,52) ∙ 1,10 = 33,53 m3; Vrank = Vu ∙ 0,1 = 33,53 ∙ 0,1 = 3,35 m3; Vmech= Vu ∙ 0,9 = 33,53 ∙ 0,9 = 30,18 m3. - - 30,18 3,35 Užpylimas pastato viduje (priesmėlis) Pastato plotas: Spast= L ∙ B = 72,5 ∙ 55,5 = 4023,8 m2; Pamatų blokų užimamas plotas: Sblok= S1 ∙ n1 + S2 ∙ n2 = (1,0 ∙ 1,0) ∙ 72 + (1,9 ∙ 1,0) ∙ 26 =121,4 m2; Užpilamas tūris: Vu= (Spast– Sblok.) ∙ h ∙ kp = (4023,8 – 121,4) ∙ 0,15 ∙ 1,10 = 643,90 m3. - - 643,90 - Σ = 1886,70 36,70 1337,52 77,07 1.3 Žemės darbų suvestinė 1.3.1 lentelė Darbų pavadinimas Mato vnt. Darbų apimtis Augalinio sluoksnio nukasimas m3 1047,56 Pamatų duobių ir tranšėjųkasimas mechanizuotu būdu 839,14 Pamatų duobių ir tranšėjų kasimas rankiniu būdu 36,70 Grunto išvežimas 1047,56 Grunto atvežimas 575,45 Pamatų duobių ir tranšėjųužpylimui reikalingas grunto tūris 770,69 Pamatų duobių ir tranšėjųužpylimas mechanizuotu būdu 693,62 Pamatų duobių ir tranšėjų užpylimas rankiniu būdu 77,07 Užpilto grunto tankinimas mechanizuotu būdu 1414,59 1.4 Pamatų montavimo darbų apimčių skaičiavimas 1.4.1 lentelė Pamato tipas Pamato eskizas ir matmenys Vieno pamato Pamatų kiekis, vnt. Visų pamatų tūris, m3 masė, t tūris, m3 masė, t 1 2 3 4 5 6 7 P-1 1,52 3,80 72 109,44 273,60 P-2 2,76 6,90 26 71,76 179,40 PS-1 0,47 1,17 4 1,88 4,68 PS-2 0,52 1,29 19 9,88 24,51 PS-3 0,65 1,63 4 2,6 6,52 PS-4 0,65 1,62 2 1,30 3,24 PS-5 0,19 0,48 6 1,14 2,88 PS-6 0,144 0,36 2 0,29 0,72 PS-7 0,103 0,259 14 1,44 3,63 PS-8 0,093 0,233 4 0,37 0,93 P-3 0,108 0,270 34 3,672 9,18 1.5 Pamatų hidroizoliacijos darbų kiekių skaičiavimas 1.5.1 lentelė Darbo vieta Hidroizoliacijos rūšis Matmenys, m Hidroizoliacijos plotas, m2 ilgis plotis 1 2 3 4 5 A-A Horizontalidviem sluoksniais klijuota hidroizoliacija 72,0 0,26 18,72 M-M 69,0 0,26 17,94 1-1 37,6 0,26 9,78 13-13 37,6 0,26 9,78 Σ = 56,22 1.6 Surenkamųjų karkaso elementų montavimo darbų kiekių skaičiavimas 1.6.1 lentelė Elemento pavadinimas Tipas Matmenys, m Elementų skaičius Vieno elemento Bendras L B H Masė, t Tūris, m3 Masė, t Tūris, m3 Kolona K – stačiakampio skerspjūvio kolonos 11,70 0,40 0,40 45 4,68 1,872 210,60 84,24 10,50 0,40 0,40 34 4,20 1,680 142,80 57,12 9,30 0,40 0,40 8 3,72 1,488 29,76 11,90 6,90 0,40 0,40 26 2,76 1,104 71,76 28,70 5,20 0,40 0,40 11 2,08 0,832 22,88 9,15 Σ = 124 28,22 6,976 477,80 191,11 Sija Dvišlaitė 6,00 0,30 0,65 26 1,85 0,74 48,10 19,24 Denginio 12,00 0,20 1,64 13 5,10 2,04 66,30 26,52 Segmentinė 30,00 0,30 3,60 13 17,40 6,96 226,20 90,48 Σ = 52 24,35 9,74 340,60 136,24 G/b plokštės HCS 40 5,98 1,49 0,40 168 3,70 1,48 621,60 248,64 HCS 40 5,98 0,74 0,40 48 1,85 0,74 88,80 35,52 PG - 4 ATVT 5,98 2,98 0,30 216 2,68 1,07 578,88 231,12 Σ = 432 8,23 3,29 1289,28 515,28 Rygeliai RDR 6.56 5,66 0,30 0,40 52 4,9 1,96 254,80 101,92 Σ = 52 4,9 1,96 254,80 101,92 1.7 Sieninių plokščių montavimo darbų kiekių skaičiavimas 1.7.1 lentelė Sieninės plokštės rūšis Vienos plokštės Plokščių skaičius, vnt Montavimo plotas, m2 Angų sienoje plotas, m2 Masė, kg Plotas, m2 Matmenys, m „Ruukki SPA E“ daugiasluoksnės plokštės išorinėms sienoms 331,2 12 1,0 × 12,0 51 606 126,9 331,2 12 1,0 × 12,0 80 1325 106,2 331,2 12 1,0 × 12,0 51 606 126,9 331,2 12 1,0 × 12,0 80 1131 115,2 1.8 Stogo įrengimo darbų kiekių skaičiavimas 1.8.1 lentelė Stogo konstrukcinė schema Sluoksnio pavadinimas Sluoksnio storis, mm Darbų apimtis tarp ašių Mato, vnt Kiekis Hidroizoliacija 2 m2 4181,80 Termoizoliacija Paroc ROB 80 20 m3 82,94 Termoizoliacija Paroc ROS 30 160 m3 663,55 Garo izoliacija 1 m2 4181,80 Termoizoliacija Paroc ROB 80 20 m3 82,94 1.9 Pertvarų įrengimo darbų kiekių skaičiavimas 1.9.1 lentelė Pertvaros rūšys Pertvaros Angų pertvaroje Pertvaros plotas be angų, m2 Ilgis, m Aukštis, m Plotas, m2 Markė Vienos angos plotas, m2 Angų sk. Visų angų plotas, m2 Silikatinės plytos 144,0 7,92 1140,5 D1 2,10 9,00 4 4 8,40 36,00 1095,7 73,6 6,10 449,0 D1 2,10 4,20 4 4 8,40 16,80 422,6 73,6 4,30 316,5 D1 2,10 4,20 4 4 8,40 16,80 290,1 Σ = 24 94,80 1808,4 1.10. Langų statymo darbų kiekių skaičiavimas 1.10.1 lentelė Lango žymuo Vieno lango angos plotas, m2 Langų skaičius Visų langų plotas, esant vienos angos plotui, m2 iki 1,0 m2 iki 2,0 m2 daugiau 2,0 m2 L1 12,0 2 - - 24,0 L2 9,0 10 - - 90,0 L3 8,4 2 - - 16,8 L4 6,3 12 - - 75,6 L5 6,0 4 - - 24,0 L6 4,5 10 - - 45,0 L7 4,2 4 - - 16,8 Σ = 44 Σ = 292,2 m2 1.11. Durų ir vartų statymo darbų kiekių skaičiavimas 1.11.1 lentelė Durų žymuo Durų angos plotas, m2 Durų skaičius Durų sienose plotas, esant vienos angos plotui, m2 Durų pertvarose plotas, esant vienos angos plotui, m2 sienose pertvaroe iki 2 m2 iki 3 m2 daugiau kaip 3 m2 iki 2 m2 iki 3 m2 daugiau kaip 3 m2 dD1 2,1 4 8 - 8,4 - - 16,8 - DD2 4,2 4 4 - - 16,8 - - 16,8 DV1 9,0 17 - - - 153,0 - - - Σ = 25 12 - 8,4 169,8 - 16,8 16,8 1.12. Angų sandarinimo darbų kiekių skaičiavimas 1.12.1 lentelė Sandarinimo rūšis Angos žymuo Angų matmenys Angų skaičius Sandarinimo ilgis, m Aukštis, m Plotis, m 1 2 3 4 5 6 Sandarinimo putos „Makroflex“ D1 2,1 1,0 12 74,4 D2 4,2 2,0 8 99,2 V1 9,0 3,0 17 408,0 L1 3,0 4,0 2 28,0 L2 3,0 3,0 10 120,0 L3 2,1 4,0 2 24,4 L4 2,1 3,0 12 122,4 L5 2,0 3,0 4 40,0 L6 1,5 3,0 10 90,0 L7 2,1 2,0 4 32,8 Σ = 81 1039,2 1.13. Laiptų ir laiptatakių montavimo darbų kiekių skaičiavimas 1.13.1. lentelė Elemento markė Vieno elemento Elementų sk. Visų elementų Masė, t Tūris, m3 Masė, t Tūris, m3 1 2 3 4 5 6 Laiptatakis: LMP57.11.18-5 2,4 0,95 8 19,2 7,6 Laiptų aikštelė: LPB 28-12 2,1 0,85 4 8,4 3,4 1.14. Grindų įrengimo darbų kiekių skaičiavimas 1.15.1 lentelė Grindų konstrukcinė schema Sluoksnio pavadinimas Sluoksnio storis, mm Darbų apimtis tarp ašių Mato vnt. Kiekis Armuotas išlyginamasis sluoksnis 50 m2 3960.0 Skiriamasis sluoksnis 1 m2 3960,0 Termoizoliacija PAROC GRS 20 100 m3 24,6 Skalda 150 m3 594,0 2. MAŠINŲ KOMPLEKSO DARBAMS ATLIKTI PARINKIMAS 2.1.Buldozerio parinkimas 2.1.1. lentelė Charakteristika JOHN DEERE 6068T 700J LT NEW HOLLAND D180 Variklio galia, kW 92 145 Greitis pjaunant ir perstumiant gruntą vi, km/h 2,38 4,3 Greitis atbuline pavara vg, km/h 8,9 10,9 Verstuvo aukštis Hv, m 0,998 1,425 Verstuvo ilgis Bv, m 3,353 3,46 Verstuvo pakėlimo aukštis Hmax.p, m 0,909 0,85 Verstuvo nuleidimo aukštis Hmax.įg, m 0,13 0,16 Valandų skaičius darbo pamainoje, h 8 8 Darbo laiko panaudojimo koeficientas kp 0,85 0,85 JOHN DEERE 6068T 700JLT: Buldozerio verstuvu stumiamos grunto prizmės kasimo kelio pabaigoje tūris () apskaičiuojamas pagal formulę: – koeficientas, įvertinantis grunto nuostolius jį stumiant, skaičiuojamas pagal formulę: – grunto transportavimo (stūmimo) atstumas m, ; – kasimo juostos ilgis m (iki užsipildo prizmė), apskaičiuojamas pagal formulę: – kasimo gylis (kasamo grunto juostos storis kol prisipildo prizmė) m, skaičiuojamas pirmai grunto kategorijai: – kasimo (iki prizmė užsipildo gruntu prieš verstuvą) trukmė s, nustatoma pagal formulę: – grunto transportavimo (jį stumiant) iš kasimo vietos į išpylimo vietą trukmė s, apskaičiuojama pagal formulę: – buldozerio verstuvu perstumto grunto prizmės išlyginamosios juostos ilgis m, skaičiuojamas taip: – perstumto grunto prizmės išlyginimo juostos aukštis m, skaičiuojamas pirmai grunto kategorijai: – buldozerio verstuvu perstumto grunto prizmės išlyginimo trukmė s, apskaičiuojama pagal formulę: – buldozerio grįžimo iš grunto išlyginimo vietos į kasimo vietą atstumas m, apskaičiuojamas pagal formulę: – buldozerio grįžimo iš grunto išlyginimo (išpylimo) vietos į kasimo vietą trukmė s, apskaičiuojama pagal formulę: Buldozerio vieno darbo ciklo trukmė apskaičiuojama pagal formulę: – pagalbinių operacijų (verstuvo pakėlimas ir nuleidimas, posūkiai ir kt.) trukmė, s (priimame ); Buldozerio eksploatacinis pamainos našumas apskaičiuojamas pagal formulę: Šiuo buldozeriu nustumti visą augalinį sluoksnį prireiks: NEW HOLLAND D180: Buldozerio verstuvu stumiamos grunto prizmės kasimo kelio pabaigoje tūris () apskaičiuojamas pagal formulę: – koeficientas, įvertinantis grunto nuostolius jį stumiant, skaičiuojamas pagal formulę: – grunto transportavimo (stūmimo) atstumas m, ; – kasimo juostos ilgis m (iki užsipildo prizmė), apskaičiuojamas pagal formulę: – kasimo gylis (kasamo grunto juostos storis kol prisipildo prizmė) m, skaičiuojamas pirmai grunto kategorijai: – kasimo (iki prizmė užsipildo gruntu prieš verstuvą) trukmė s, nustatoma pagal formulę: – grunto transportavimo (jį stumiant) iš kasimo vietos į išpylimo vietą trukmė s, apskaičiuojama pagal formulę: – buldozerio verstuvu perstumto grunto prizmės išlyginamosios juostos ilgis m, skaičiuojamas taip: – perstumto grunto prizmės išlyginimo juostos aukštis m, skaičiuojamas pirmai grunto kategorijai: – buldozerio verstuvu perstumto grunto prizmės išlyginimo trukmė s, apskaičiuojama pagal formulę: – buldozerio grįžimo iš grunto išlyginimo vietos į kasimo vietą atstumas m, apskaičiuojamas pagal formulę: – buldozerio grįžimo iš grunto išlyginimo (išpylimo) vietos į kasimo vietą trukmė s, apskaičiuojama pagal formulę: Buldozerio vieno darbo ciklo trukmė apskaičiuojama pagal formulę: – pagalbinių operacijų (verstuvo pakėlimas ir nuleidimas, posūkiai ir kt.) trukmė, s (priimame ); Buldozerio eksploatacinis pamainos našumas apskaičiuojamas pagal formulę: Šiuo buldozeriu nustumti visą augalinį sluoksnį prireiks: ainos. Išvada. Parenkamas NEW HOLLAND D180 buldozeris, šiuo buldozeriu žemės nustumdymo darbas bus atliktas per mažiau nei dvi pamainas. 2.2. Ekskavatoriaus parinkimas 2.2.1. lentelė Charakteristika VOLVO EC210 CAT M315D Kaušo talpa qe, m3 0,5 0,38 Maksimalus kasimo gylis hgmax, m 5,1 6,09 Maksimalus kasimo spindulys Rmax, m 8,0 9,38 Mažiausias kasimo spindulys Rmin , m 1,9 3,0 Valandų skaičius darbo pamainoje, h 8,0 8,0 Darbo laiko panaudojimo koeficientas kt 0,68 0,68 Kaušo užpildymo koeficientasku 0,9 0,9 Grunto išpurenimo koeficientas ki 1,25 1,25 Ekskavatoriaus VOLVO EC210 pamainos eksploatacinis našumas: Ekskavatoriaus CAT M315D pamainos eksploatacinis našumas: Išvada. Parenkamas ekskavatorius VOLVO EC210, grunto kasimo darbus pamatų duobėms ir pamatinėms sijoms jis atliks per: 2.3. Savivarčio parinkimas 2.3.1. lentelė Charakteristika VOLVO FL MAN TGS 3200 Krovumas (savivarčio keliamoji galia) Q, t 14,6 20 Pakrauto savivarčio masė, t 28,0 44 Savivarčio svoris, t 24,0 26 Manevruojamojo iškrovimo trukmė, s 100 100 Grunto tūrio masė ρ, t/m3 1,8 1,8 Savivarčio VOLVO FLreikiamų duomenų apskaičiavimas: Ekskavatoriaus kaušų pakraunamų į savivartį skaičius: p – į savivartį kraunamo grunto masė, t apskaičiuojama pagal šią formulę: I– leidžiamas keliamosios galios nepanaudojimas yra iki 10%, o perkrovimas – iki 5%; P – valandinis ekskavatoriaus našumas, m3/h; Transporto priemonės pakrovimo trukmė: Transportavimo trukmė: Transporto priemonės pilna darbo ciklo trukmė, min: Reikalingas savivarčių skaičius s apskaičiuojamas pagal formulę: Visų kraunamų kaušų skaičius . apskaičiuojamas pagal formulę: Apskaičiuojama grunto iškasimo trukmė ,h: Savivarčio ciklų skaičius . nustatomas pagal formulę: Apskaičiuojama grunto išvežimo trukmė, h pagal formulę: Savivarčio MAN TGS 3200 reikiamų duomenų apskaičiavimas: Ekskavatoriaus kaušų pakraunamų į savivartį skaičius: p – į savivartį kraunamo grunto masė, t apskaičiuojama pagal šią formulę: I – leidžiamas keliamosios galios nepanaudojimas yra iki 10%, o perkrovimas – iki 5%; P – valandinis ekskavatoriaus našumas, m3/h; Transporto priemonės pakrovimo trukmė: Transportavimo trukmė: Transporto priemonės pilna darbo ciklo trukmė, min: Reikalingas savivarčių skaičius s apskaičiuojamas pagal formulę: Visų kraunamų kaušų skaičius . apskaičiuojamas pagal formulę: Apskaičiuojama grunto iškasimo trukmė , h: Savivarčio ciklų skaičius . nustatomas pagal formulę: Apskaičiuojama grunto išvežimo trukmė, h pagal formulę: Išvada. Parenkamas savivartis VOLVO FL. Reikiamą išvežti grunto tūrį () 3 savivarčiai išveš per: 2.4 Karkaso montavimo priemonių parinkimas Kabinimo priemonės parenkamos pagal montuojamų elementų specifikacijas. Duomenys surašomi į lentelę. 2.4.1 lentelė Kabinėjimo priemonės pavadinimas Eskizas Kabinėjimo priemonių Pritaikymo sritis Keliamoji galia, t Masė, t Skaičiuojamasis aukštis, m Stropas 4 SK-8,0 5m lynai 5,0 0,146 4,87 Pamatams 4,33 Rygeliams,Perdangosplokštėms Griebtuvas ZKK-6.3 6,3 0,14 1,5 Kolonoms Traversa TS-20.0 20 0,36 1,8 Sijoms Santvaroms Griebtuvas Tiger 2,5 0,168 - Pamatų sijoms Stropas 2SK-1.0 5 m lynai 1 0,07 3,0 Sienų plokštėms 2.5 Krano parinkimas Pagal techninius rodiklius kranai parenkami remiantis montuojamųjų elementų specifikacija, kai žinomos elementų masės, jų montavimo aukštis ir atstumas nuo krano. Skaičiuojami reikiami krano parametrai. Sudaroma krano montavimo schema: Keliamosios galios skaičiavimas: Didžiausia reikalinga krano keliamoji galia, kai reikia pakelti g/b santvarą: čia: Q1 – keliamosios konstrukcijos masė, t; Q2 – kabinimo prie strėlės priemonės masė, t. Reikalingas krano kablio pakėlimo aukštis: Maksimalus reikalingas kablio pakėlimo aukštis, kai reikia pakelti sienos plokštę: ; čia: h1 – aukštis nuo krano stovėjimo plokštumos iki atramos, ant kurios remiasi montuojamas elementas, m; h2 – laisvas tarpas virš atramos iki montuojamo elemento, m; h3 – montuojamo elemento aukštis, m; h4 – kabinimo priemonės aukštis, m; Reikalingas strėlinio krano strėlės siekis, sienos plokšteipakelti: čia: h5 – sutrauktų krano skrysčių aukštis (h5 = 1 m); h – strėlės lanksto aukštis nuo krano stovėjimo lygio (h= 1,5m); a – mažiausias leidžiamas atstumas nuo krano strėlės ašies iki sumontuotos konstrukcijos (a = 1,5m); b – atstumas m, nuo arčiausiai sumontuotos konstrukcijos artimiausio taško iki krano kablio projekcijos į horizontaliąją plokštumą, montuojant labiausiai nuo krano nutolusį elementą; c – atstumas m, nuo krano sukimosi ašies iki strėlės lanksto projekcijos. Reikiami krano parametrai: Keliamoji jėga: Qreik= 17,76 t; Strėlės siekis: Lreik,= 37,92m; Kablio pakėlimo aukštis: Hreik=17,35m; Parenkamas kranas TADANO FAUN ATF 90-4: Keliamoji galia: Q = 90 t; Maksimalus strėlės siekis: L = 48,0m; Kablio pakėlimo aukštis: H = 51,2m. Pateikiamas krano strėlės siekio grafikas: 3. DARBO SĄNAUDŲ, MECHANIZMŲ IR MEDŽIAGŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS 3.1. Darbo ir mašinų darbo sąnaudų skaičiavimas 3.1.1. lentelė Kategorija Technologinio proceso (darbo) pavadinimas Darbų apimtis Darbo sąnaudos, žm. h Mechanizmai darbo mato vnt. Kiekis Norma darbo mato vienetui Visam darbui Pavadinimas darbo sąnaudos žm. val. žm. d. Vienetui maš. val. Visam darbui maš. val. maš. pam. 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12   I. NULINIS CIKLAS                     1.Paruošiamieji darbai:                   - 1.1. I gr. grunto augalinio sluoksnio nukasimas perstumiant gruntą 75,5m buldozeriu 1000 m3 1,048 - - - Buldozeris 9,39 9,84 1,23   2. Žemės darbai:                   3.22 2.1. Igr. grunto kasimas atvirkštiniu 0,5 m3 kaušo talpos ekskavatoriumi, pakraunant gruntą į autosavivarčius 1000 m3 0,840 16,90 14,20 1,78 Ekskavatorius 55,00 46,20 5,78 2.17 2.2. Igr. grunto kasimas rankiniu būdu 100 m3 0,367 134,00 49,18 6,15 - - - - - 2.3. IIgr. grunto užpylimas mechanizuotu būdu iš sankasos 1000 m3 0,694 - - - Buldozeris 44,72 31,04 3,88 1.80 2.4. IIgr. grunto užpylimas rankiniu būdu 100 m3 0,771 100,00 77,10 9,64 - - - - 3.11 2.5. Užpilto grunto tankinimas mechanizuotu būdu 100 m3 7,707 15,40 118,19 14,84 Elektroplūktuvas 12,90 99,42 12,43   3. Pamatų montavimas ir įrengimas:                   2.67 3.1. Tarpsluoksnio iš skiedinio po pamatų padais padarymas 100 m2 5,53 2,90 16,04 2,00 Kranas 0,35 1,94 0,24 3.22 3.2. Pamatų, kurių masė daugiau kaip 3,5t montavimas vnt. 98 2,90 284,20 35,53 Kranas 1,41 138,18 17,27 3.11 3.3. Pamatų blokų montavimas, kai konstrukcijos masė iki 0,5 t vnt. 34 0,63 21,42 2,68 Kranas 0,23 7,82 0,98 3.50 3.4. Atraminių stulpelių pamatinėms sijoms betonavimas m3 6,87 1,70 11,68 1,46 Betono siurblys 0,14 0,96 0,12 3.67 3.5. Pamatinių sijų montavimas vnt. 55 4,90 269,50 33,69 Kranas 0,47 20,68 2,59 2.00 3.6. Horizontalios klijuotos 2 sl. hidroizoliacijos iš izolo, įrengimas padarant išlyginamąjį sl. 100 m2 0,56 22,00 12,32 1,54 Termosas karšto bitumo laikymui 2,97 1,66 0,21 3.2. Materialinių ir techninių išteklių poreikio skaičiavimas 3.2.1. lentelė Normatyvų šifras Technologinio proceso (darbo) pavadinimas Darbo mato vienetas Darbo apimtis Konstrukcijų, detalių, medžiagų, pusgaminių poreikis Pavadinimas Mato vnt. Norma darbo mato vienetui Visam darbui 1 2 3 4 5 6 7 8   I. Nulinis ciklas               1. Pamatų montavimas ir įrengimas             N7-8 1.1.Tarpsluoksnio iš skiedinio po pamatų padais padarymas 100 m2 5,53 Cementinis skiedinys m3 2,16 11,94 N7-6 1.2. Pamatų po kolonomis montavimas, kai konstrukcijos masė didesnė kaip 3,5t vnt. 98 Surenkamos g/b konstrukcijos vnt. 1,00 98 N7-1 1.3. Pamatų blokų montavimas, kai konstrukcijos masė iki 0,5 t vnt. 34 Surenkamos g/b konstrukcijos vnt. 1,00 34 N6P-0303 1.4. Atraminių stulpelių pamatinėms sijoms betonavimas m3 6,87 Betonas C12/15 m3 1,015 6,973 N7-7 1.5. Pamatinių sijųmontavimas vnt. 55 Surenkamos g/b konstrukcijos vnt. 1,00 55 Cemento skiedinys m3 0,0047 0,220 Betonas C12/15 m3 0,03 1,380 N8-7 1.4. Horizontalios klijuotos 2 sl. hidroizoliacijos iš izolo įrengimas padarant išlyginamąjį sl. 100 m2 0,56 Tolis m2 51, 123,200 Bitumo mastika t 0,378 0,212 Cemento skiedinys m3 2,55 1,428 3.3. Darbo sąnaudų suvestinė 3.3.1. lentelė Eil. Nr. Ciklai ir procesai Darbų apimtis Darbo sąnaudos žm. d Mechanizmai Mato vnt. Kiekis Pavadinimas Darbo sąnaudos mašinos paimainoms 1 2 3 4 5 6 7   Paruošiamieji darbai           I 1.Augalinio sluoksnio nukasimas 1000m3 1,048 - Buldozeris 1,23   Nulinis ciklas         II 1.Žemės darbai 1000 m3 2,671 44,80 Ekskavatorius 5,78 Buldozeris 3,88 Elektroplūtuvas 22,81 2.Pamatų montavimas ir įrengimas vnt. 187 75,36 Kranas 21,08 m3 6,87 Betono siurblys 0,12 3.Pamatų hidroizoliacija 100 m2 0,56 1,54 Termosas karšto bitumo laikymui 0,21 Σ = 121,70 Σ = 55,11 3.4. Statybinių medžiagų suvestinė 3.4.1. lentelė Eil.nr. Medžiagos pavadinimas Matavimo vnt. Kiekis 1 2 3 4 1 Surenkamos g/b konstrukcijos vnt. 187 2 Betonas C12/15 m3 8,353 3 Cemento skiedinys m3 13,588 4 Tolis m2 123,200 5 Bitumo mastika t 0,212 4. STATYBOS PROCESO TECHNOLOGINĖS KORTELĖS SUDARYMAS 4.1. Pamatų montavimo procesui naudojamos medžiagos Statomo objekto pamatų montavimui reikiami konstrukciniai elementai: • Pamatųblokai (pamatopadasirpamatolizdas); • Pamatinėssijos. Pamatų montavimui naudojamos šio medžiagos: • Cementoskiedinys; • Betonas; • Lentos (klojiniams). 4.2. Pamatų montavimas Pamatų montavimo pagrindinės operacijos: • Pagrindoparuošimas; • Pamatų blokų montavimo vietų žymėjimas ant pagrindo (pastato sekcijoje arba darbo bare).Pamatų blokų vietos ant paruošto pagrindo sužymimos tokia tvarka: ◦ Nužymimos ir patikrinamos pastato ašys; ◦ Nuo per pastato ašį ištemptos vielos svambalu nužymimas pamato bloko centro taškas, o nuo šio taško metaline liniuote nužymimi pamatų blokų kraštai. • Ašių žymėjimas ant pamato bloko, bloko stropavimasir montavimas projektinėje padėtyje; • Pastatyto pamato bloko padėties tikrinimas, reguliavimas pastačius į projektinę padėtį ir kobinio atkabinimas; • Montavimo kilpų nupjaustymas ir užlankstymas. Kolonų pamatų padėtis ant pagrindo pažymima teodolitu, pastatytu atitinkamoje pamatų ašyje. Montuojamasis blokas orientuojamas taip, kad žiūrint pro teodolito žiūroną, kiekvieno bloko išilginės ašies žymės sutaptų su vertikaliu žiūrono siūleliu. Pamatųkonstrukciniai elementai įrengiami naudojant TADANO FAUN ATF 90-4 kraną. Kranas pakankamai galingas, nes parinktas pagal sunkiausių konstrukcijų montavimą – 17,76 t gelžbetonines santvaras, kad visi pamatų elementai būtų sumontuojami iš dviejų pozicijų: • Ant 4 ašies tarp F – G ašių; • Ant 10ašies tarp F – G ašių. Montuojama nuosekliuoju metodu, pradedant montuoti nuo A1-A7 blokų ir kylant nuosekliai link N1-N7 blokų. Pirmiausia montuojami pamatų padiniai blokai, o po to – aukštesniosios blokų eilės. Montuojant nuosekliuoju metodu, lengviau pastatyti blokus į projektinę padėtį, tačiau kranas sugaišta daugiau darbo laiko, nei kompleksiniu metodu, nes visi pamatai bus sumontuoti iš 4 pozicijų (du kartus tos pačios pozicijos). Kranui montuojantpamatus nuosekliai eilėmispo pirmųjų eilių sumontavimo pradedami betonuoti atraminiai stulpeliai pamatinėms sijoms. Kranui antrą kartą atsistojus į pirmąją poziciją sumotuojamos pamatinės sijos. Visipamatų blokai ir pamatinės sijosyra susandėliuotosstatinio vidinėje dalyje tarp ašių D-K, paliekant neužkrautą laikiną kelią, esantį tarp ašių F-G. 4.3. Darbų kokybė ir kontrolė Pagrindinius statybinių konstrukcijų montavimo kokybės reikalavimus nusako statybinės normos ir taisyklės, kurių pagrindu sudarytos statybos bei montavimo darbų vykdymo ir priėmimo techninės sąlygos.Naudojamos statybinės medžiagos, gaminiai, įrenginiai bei jų kokybė turi atitikti standartų reikalavimus ir projekte numatytą statinio kokybės lygmenį. Gamyklose turi būti nuolat tikrinama produkcijos kokybė ir išduodami jos sertifikatai, atitinkantys sutarčių, reglamentuojančių statinio kokybę, reikalavimus. Į statybvietę pristatomi gaminiai, medžiagos, įrenginiai turi būti tinkamai įpakuojami, kraunami, gabenami, iškraunami bei laikomi. Nuo to, kaip šie darbai bus atlikti (naudojant tinkamas transporto priemones, konteinerius, arba parenkant tiekėjus, komplektavimo įmones), iš dalies priklausys ir atliekamų darbų kokybė.Statybos vadovas, prieš priimdamas į statybvietę atvežtas medžiagas turi jas kokybiškai įvertinti. Jei medžiagos ar konstrukciniai elementai neatitinka keliamų reikalavimų, jie grąžinami pardavėjui, į gamyklą siunčiama reklamacija, konstrukcija brokuojama. Statybos ir montavimo darbų atlikimas taip pat turi didelės įtakos statinio kokybei. Statybos darbininkai, dirbdami įvairius darbus, privalo naudoti projekte numatytas medžiagas, gaminius, įrankius. Būtina sąlyga – kokybiškai atlikti visus darbus. Atliktų darbų kokybė vertinama lyginant darbo metu padarytus nuokrypius su leidžiamaisiais nuokrypiais, nurodytais norminiuose dokumentuose. Todėl būtina nuolatinė darbų kontrolė. Montuojant vykdoma operacinė montavimo kontrolė. Prie pradedant montuoti antžeminės pastato dalies konstrukcijas, tikrinama pamatų įrengimo kokybė: jų padėtis, atraminių paviršių tikslumas.Montuojant lizdinius pamatus, po lizdiniais pamatais formuojamas paruošiamasis betono sluoksnis. Kad pamatas geriau atsiremtų ir nepakibtų, tas sluoksnis turi būti 30 cm platesnis ir ilgesnis už lizdinio pamato padą. Pamatų montavimo elementų nuokrypiai: • Leistini nuokrypiai nuo lizdinių pamatų blokų ašių sutapimo su statinio ašimis ± 12 mm; • Pamatų blokų atraminių paviršių altitudžių nuokrypiai nuo projektinių: ◦ prieš įrengiant išlyginamąjį sluoksnį ± 20 mm; ◦ įrengus išlyginamąjį sluoksnį ± 5 mm; • Lizdinių pamatų blokų ilgio ir pločio matmenų nuokrypiai nuo projektinių: ◦ ilgio ir pločio ±15 mm; ◦ aukščio ± 10 mm; • Pamatų lizdomatmenų nuokrypiai ± 5 mm; • Rygeliai ir sijos iki 6m ilgiomatmenų nuokrypiai: ◦ aukščio ir pločio ± 5 mm; ◦ ilgio ± 6 mm; • Sijų, rygelių, ilginių ir santvarųnuokrypiai nuo žymėjimo ašių ± 5 mm. Statybos vadovas ir geodezininkas nuolat kontroliuoja konstrukcijų montavimo tikslumą. Pamatų iš surenkamųjų blokų montavimo proceso kontrolės schema pateikta lentelėje. 4.3.1 lentelė. Pamatų montavimo kontrolės etapai DARBAI KONTROLĖS BŪDAI KADA KONTROLIUOJAMA 1 PARUOŠIAMIEJI DARBAI Pamatų duobės matmenų ir gylio kontrolė Geodeziniais prietaisais Iškasus Pagrindo kokybės kontrolė Vizualiai Prieš montavimą Statinio ašiųnužymėjimas Geodeziniais prietaisais Prieš montavimą 2 PAMATŲ MONTAVIMAS Montavimo įrangos kontrolė Vizualiai Prieš montavimą Gaminių atitikties dokumentų kontrolė Vizualiai Prieš montavimą Montavimo tikslumo kontrolė Geodeziniais prietaisais Montavimo metu 3 DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS Baigus montuoti konstrukcijas surašomas darbų priėmimo aktas – darkartą atliekama atliktų darbų kontrolė. Darbų priėmimo aktą pasirašo statytojas ir rangovas. Galutinė pastato perdavimo-priėmimo kontrolė atliekama baigus statybos darbus. Rangovas prie perdavimo akto prideda sumontuotų konstrukcijų darbo brėžinius su visomis statybos metu atliktomis pataisomis, medžiagų sertifikatais ir atitikties deklaracijomis, atliktų tyrimų rezultatais, paslėptų darbų patikrinimo aktais, atliktų reikalingų darbų patikrinimo aktais (suvirinimo siūlių, sandūrų užmonolitinimo ir kt.). 4.4. Darbo sauga Pasirašydamas darbo sutartį kiekvienas darbuotojas supažindinamas su saugumo priemonėmis darbo vietoje. Per tris mėnesius nuo priėmimo į darbą darbuotojai privalo išklausyti ne trumpesnius kaip 13 valandų saugumo technikos kursus ir išlaikyti egzaminą. Dirbantys aukštyje ar su paaukštinimo priemonėmis asmenys turi turėti aukštalipio kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą ir tikrintis sveikatą ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Visi montuotojai turi būti aprūpinti spec. darbužiais, spec. avalyne ir apsauginėmis priemonėmis, gerais ir tvarkingais darbo įrankiais. Darbo vieta turi būti gerai organizuota ir sutvarkyta. Pertraukėlės darbo metu turi būti numatytos pagal darbo kodekse nustatytus reikalavimus. Draudžiama dirbti po montuojamomis konstrukcijomis. Pavojingai zonai taip pat priklauso 7,5 m pločio juosta aplink krano veikimo šoną nuo pakeltos konstrukcijos toliausiai išsikišusio taško. Draudžiama būti žmonėms ant keliamų ir transportuojamų konstrukcijų. Nutraukus darbą, neleistina palikti pakeltus ant krano kablio elementus. Visi statybos vadovai, montuotojai ir kiti darbininkai, dirbantieji krano veikimo zonoje, gerai turi žinoti konstrukcijų kėlimo tvarką ir montavimo darbų signalus.Montuojant aukštus karkasinius pastatus, reikia numatyti priemones prieš žaibą. Todėl gerai įžeminti žaibolaidžiai iškeliami ne žemiau kaip 6 m virš aukščiausios karkaso dalies. Draudžiama dėti surenkamąsias detales ir konstrukcijas ant darbo pastolių. Montuotojams pereiti nuo vienos konstrukcijos ant kitos turi būti įrengtos inventorinės kopėčios, aptverti perėjimo tilteliai ir lipynės. Laipioti montuotojams ant užkeltų elementų ir konstrukcijų draudžiama. Būdami ant plokščių, montuotojai ir suvirintojai turi būti prisirišę apsauginio diržo grandine prie montavimo kilpų arba specialiai nutiesto plieninio lyno. Suvirintojų darbo vietos turi būti ne arčiau kaip per 10 m viena nuo kitos ir nuo lengvai užsidegančių medžiagų. Neleistina suvirintojams dirbti be individualaus skydelio arba kaukės su specialiu tamsiu apsauginiu stiklu. Draudžiama statyti suvirinimo aparatus praėjimui ir pravažiavimui skirtose vietose. Visi elektriniai suvirinimo įrengimai ir virinami elementai turi būti gerai įžeminti, o laidai gerai izoliuoti. Objekte turi būti numatytos efektyvios gaisro gesinimo priemonės. Gerai matomoje ir prieinamoje vietoje turi būti įrengtas priešgaisrinis skydas su įrankiais. Laikinos elektros oro linijos turi būti tiesiamos tik iš izoliuotų laidų, o laidai suduriami lituojant arba suspaudžiant galus specialiais gnybtais. Visi įjungimo, išjungimo ir matavimo prietaisai turi būti tvirtinami ant nedegaus pagrindo ir uždaryti apsauginiais įžemintais, užrakinamais gaubtais. Montuojamus elementus reikia užkabinti inventoriniais stropais, traversomis arba kita kėlimo įranga, pagaminta pagal patvirtintus projektus. Kroviniai turi būti užkabinami taip, kad negalėtų slysti arba kristi. Reikalingos montuotojams aikštelės turi būti pastatytos arba sudėtos ant montuojamų konstrukcijų prieš jas pakeliant. Kai konstrukcijos dengiamos antikorozine danga statybvietėje, šie darbai paprastai vykdomi apačioje. Viršuje dažomos tik pažeistos konstrukcijų vietos ir sandūros. Kranininkui nurodymus ir signalus duoda tik vienas asmuo – montuotojų brigadininkas, grandininkas arba stropuotojas. Signalą „Stop“ gali paduoti bet kuris darbuotojas, pastebėjęs pavojų. Ypač svarbiais atvejais signalus turi paduoti tik montuotojų brigadininkas, dalyvaujant inžinerinės technikos darbuotojui, atsakingam už saugią montavimo eigą. Kad perkeliamos konstrukcijos ir elementai nesiūbuotų ir nesisukiotų, jie turi būti prilaikomi virvių arba plono lankstaus lyno atotampomis. Perkeliamos detalės iki anksčiau sumontuotų konstrukcijų arba įrengimų dalių horizontalia kryptimi turi būti ne arčiau kaip 1,0 m, o vertikalia – 0,5 m. Elementai ir konstrukcijos laikinai atotampomis tvirtinamos prie patvarių atramų (pamatų, inkarų). Atotampų skaičius, jų skerspjūvis, įtempimo būdai ir įtvirtinimo vietos nustatomos darbų vykdymo projekte. Atotampos neturi liesti konstrukcijų aštrių kampų. Montuotojams pereiti nuo vienos konstrukcijos ant kitos turi būti įrengtos inventorinės kopėčios, aptverti perėjimo tilteliai ir lipynės. Laipioti montuotojams ant užkeltų elementų ir konstrukcijų draudžiama. Būdami ant plokščių, montuotojai ir suvirintojai turi būti prisirišę apsauginio diržo grandine prie montavimo kilpų arba specialiai nutiesto plieninio lyno. Draudžiama žmonėms būti ant elementų ir konstrukcijų jas keliant, pernešant ir statant. Keliant konstrukcijų elementus, kėlimo mechanizmo lyno kampas su vertikale turi būti ne didesnis, negu nurodytas mechanizmo pase. Jei tai nenurodyta – keliama tik vertikaliai. Montavimo darbai atvirose vietose, pučiant stipresniam kaip 15m/s vėjui, lijundros, perkūnijos arba rūko metu turi būti nutraukti. 4.5. Išvados Prieš pradedant statybos darbus būtina apskaičiuoti reikalingų medžiagų kiekius, numatyti techniką ir darbininkų skaičių. Šiame pramoninio pastato techniniame projekte atlikome medžiagų kiekių, statybos darbų apimčiųir mechanizmų skaičiavus. Parinkome mechanizmus atlikti žemės darbus (buldozerį, ekskavatorių, savivartį) bei savaeigį strėlinį kraną,TADANO FAUN ATF 90-4 (keliamoji galia 90 t), pagal sunkiausioelemento ir toliausiai keliamo elemento poreikį.Šis kranas atliekamiems pamatų montavimo darbams per daug galingas, tačiau dėl šios priežasties kranui reikia pakeistivos kelias stovėjimo pozicijas. Objekte galima naudoti ir skirtingų galingumų kranų (silpnesnį parinkti pamatų montavimui), kadangi montavimo darbai atliekami ne visi vienu metu. Kursiniame darbe aprašėme pamatų montavimo technologiją ir pateikėme montavimo darbų technologinę kortelę.Joje braižomas kalendorinis grafikas, kuris yra pagrindas darbų organizavimui. Pagal sudarytos technologinės kortelės duomenis apskaičiuojamas laikinų patalpų, sandėlių plotas, bei laikino vandentiekio sistemos vamzdyno skersmuo bei laikino elektros įvado galingumas. Racionaliai priimti sprendimai leidžia sėkmingai organizuoti statybos darbus išvengiant priverstinių prastovų. Teisingai suprojektavus statybos aikštelę lengviau užtikrinama darbų sauga, ekonomiškiau išnaudojami įrengimai ir statybvietės plotas. 5. Kalendorinis statybos plano sudarymas 5.1. Kalendorinio grafiko sudarymo principai Kalendorinis grafikas yra vienas iš statybos technologinių modelių. Jis vaizduoja statybos darbus, atliekamus per tam tikrą laikotarpį. Kalendorinis grafikas – tai lentelės pavidalo tekstinis-grafinis dokumentas, kuris sudarytas iš dviejų dalių: • skaičiuojamųjų parametrų; • laiko skalės. Pirmoje dalyje pateikiama informacija apie: • darbo sąnaudas; • naudojamus mechanizmus; • brigados sudėtį; • darbų atlikimo trukmę. Antroje grafiko dalyje darbų atlikimo trukmė rodoma grafiškai laiko skalėje. Sudarant kalendorinį grafiką reikia griežtai laikytis nuoseklios darbų technologijos ir stengtis, numatyti kuo daugiau darbų, atliekamų vienu metu, tačiau tai darant būtina įvertinti darbų saugos reikalavimus. Jei kalendorinis grafikas skirtas statybos darbų procesams vykdyti, darbo sąnaudas rekomenduojama skaičiuoti valandomis, jei objekto statybai – darbo pamainomis. Geriausia pasirinkti tokias darbo sąnaudas, kad apskaičiuota darbo trukmė dienomis būtų sveikasis skaičius. Dažnai tenka naudotis praėjusio laikotarpio išdirbio normatyvais arba duomenimis. Jie paprastai būna mažesni už realius, būdingus skaičiuojamajam laikotarpiui. Todėl nustatant išdirbio normų įvykdymo procentą rekomenduojama pasirinkti mažesnes darbo sąnaudas už apskaičiuotąsias. 5.2. Kalendorinio grafiko skaičiavimai Atliekant kalendorinio grafiko skaičiavimus rezultatai surašomi į lentelę. Pagal turimas darbo apimtis irremiantis skaičiavimais, parenkamas darbuotojų skaičius kiekvieno proceso atlikimui. Brigados ar grandies darbuotojų skaičius priimamas pagal atliekama darbą ir kitus darbus kurie bus atliekami kartu ar laikui bėgant prijungti, siekiant išvengti didelių darbuotojų skaičiaus pokyčių skirtingomis dienomis. Po to skaičiuojama norminė darbų atlikimo trukmė, t.y. laikas dienomis, per kurį pasirinkto dydžio brigada atliks vieną ar kitą statybos procesą: (1) čia: Tn–norminė statybos trukmė, d tn – norminės darbo sąnaudos, žm. d. n – priimtas darbuotojų skaičius pamainoje. Pagal apskaičiuotą norminę darbo trukmę (Tn), nustatoma planuojama darbo trukmė (Tp) . Visada turi būti tenkinama sąlygaTn>Tp. Planuojant atskirų statybos procesų trukmę, labai svarbu patikrinti, ar toks užplanuotas laikas leis realiai įvykdyti užduotis. Tam tikslui skaičiuojamas normų vykdymo rodiklis N (2): (2) čia: N – normų vykdymas, % tn– norminės darbo sąnaudos, žm. d. tp–planuojamos darbo sąnaudos. Planuojamos darbo sąnaudos tp(6 grafa) apskaičiuojamos pagal formulę (3): (3) čia: Tp– planuojama trukmė, d; n –darbuotojų skaičius pamainoje; a – pamainų skaičius. 5.2.1. lentelė Kalendorinio grafiko skaičiavimai Norma-tyvų šifras Darbo pavadinimas Darbo apimtis Darbo sąnaudos, žm. d. Mechanizmai Darbuotojai Pamainų skaičius, a Darbo atlikimo trukmė Normų vykdymas, N% Mato vnt. Kiekis Nor-minis,tn Planuo-jamas, tp Pavadinimas Darbo sąnaudos, maš. pam. Specialybė Skai-čius Norminė, Tn Planuoja-ma, Tp Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 1 N1-66 I gr. grunto kasimasmechanizuotu būdu 1000 m3 0,840 1,78 1 Ekskavatorius 1,23 1 pagalbinis darbuotojas 1 1 1,78 1 178,0 2 N1-267 I gr. grunto kasimas rankiniu būdu 100 m3 0,367 6,15 6 - - 3 kasėjai 3 1 2,05 2 102,5 3 N7-8 Tarpsluoksnio iš skiedinio po pamatų padais padarymas 100 m2 5,53 2,01 2 Kranas 0,24 2 betonuotojai 2 1 1,01 1 100,5 4 N7-6 Pamatų po kolonomis montavimas vnt. 132 38,21 30 Kranas 18,25 2 montuotojai 1 stropuotojas 3 1 12,74 10 127,4 5 N6P-0303 Atraminių stulpelių betonavimas m3 6,87 1,46 1 Betono siurblys 0,12 1 betonuotojas 1 1 1,46 1 146,0 6 N7-7 Pamatinių sijųmontavimas vnt. 55 33,69 27 Kranas 2,59 2 montuotojai 1 stropuotojas 3 1 11,23 9 127,8 7 N8-7 Hidroizoliacijos įrengimas 100 m2 0,56 1,54 1 Termosas karštam bitumui laikyti 0,21 1 montuotojai 1 1 1,54 1 154,0 8 N1-144 II gr. grunto užpylimas 1000m3/ 100 m3 0,694/0,771 9,64 8 Ekskavatorius 3,88 2 kasėjai 2 1 4,82 4 120,5 9 N1P-0801 Užpilto grunto tankinimas mechanizuotu būdu 100 m3 7,71 12,43 12 Elektroplūktuvas 12,43 3 pagalbiniai darbuotojai 3 1 4,14 4 103,5 5.3. Kalendorinio grafiko grafinė dalis 5.3.1. lentelė Eil. Nr. Darbo pavadinimas Darbuotojai Darbo atlikimo trukmė, dienomis Normų įvykdymas, % 2015 Balandis Gegužė Specialybė Skaičius Norminė Planuojama 2 3 6 7 8 9 10 13 14 15 16 17 20 21 22 23 24 27 28 29 30 4 5 6 7 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 1 Grunto kasimas mechanizuotu būdu pagalbiniai darbuotojai 1 1,78 1 178,0 2 grunto kasimas rankiniu būdu kasėjai 3 2,05 2 102,5 3 Tarpsluoksnio po pamatais padarymas betonuotojai 2 1,01 1 100,5 4 Pamatų po kolonomis montavimas montuotojai 2 12,74 10 127,4 stropuotojai 1 5 Atraminių stulpelių betonavimas betonuotojai 1 1,46 1 146,0 6 Pamatinių sijųmontavimas montuotojai 2 11,23 9 127,8 stropuotojai 1 7 Hidroizoliacijos įrengimas montuotojai 1 1,54 1 154,0 8 grunto užpylimas kasėjai 2 4,82 4 120,5 9 Užpilto grunto tankinimas pagalbiniai darbuotojai 3 4,14 4 103,5 5.4. Darbuotojų poreikio grafiko sudarymas Sudarius kalendorinį grafiką, sudaromas darbuotojų poreikio grafikas. Jis yra braižomas lygiagrečiai po kalendorinio grafiko dalies, iš šios dalies matoma kokiu laiko momentu kiek dirba darbuotojų. Darbuotojų poreikio grafikas D 7 6 5 4 3 2 1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 T, d Patikrinama sudaryto kalendorinio grafiko kokybė. Jei kalendorinis grafikas sudarytas teisingai, darbuotojų pareikalavimo grafikas gaunamas tolygus, be staigių šuolių ir „duobių“. Skaitoma, kad kalendorinis grafikas sudarytas teisingai, jei jis tenkina šias sąlygas: ; čia: Dmax– maksimalus darbuotojų skaičius, nustatomas iš darbuotojų poreikio grafiko; Dvid– vidutinis darbuotojų skaičius, skaičiuojamas pagal formulę: ; čia: tp– planuojamų darbo sąnaudų suma, žm.d. Tp– atskirų procesų planuojamų trukmių suma. ; čia: Tp– atskirų procesų planuojamų trukmių suma. T – faktinė statybos trukmė. Kadangi visos trys sąlygos yra tenkinamos, kalendorinį darbo grafiką laikome sudarytu teisingai. 6. Statybvietės plano projektavimas 6.1. Laikinos sandėliavimo aikštelės Skaičiuojantlaikinųsandėlių ir sandėliavimo aikštelių plotus pagrindinis tikslas –apskaičiuoti jų plotus ir suprojektuoti išdėstymo vietas statybvietės plane. Statybos aikštelėje laikinam medžiagų ir gaminių sandėliavimui gali būti projektuojami 4 tipų sandėliai: 1. Atviros sandėliavimo aikštelės, kuriose sandėliuojamos medžiagos ir gaminiai, nebijantys atmosferinio poveikio, temperatūrinių svyravimų, drėgmės (gelžbetoniniai gaminiai, skalda ir pan.); 2. Dengtos pastogės (pašiūrės), kuriose sandėliuojamos medžiagos, kurioms keliami apsaugos nuo atmosferinių kritulių reikalavimai (stogo medžiagos, mediena); 3. Uždari šildomi sandėliai, kurie skirti medžiagoms ir gaminiams, kurių sandėliavimui būtina užtikrinti tam tikrą teigiamą temperatūrą (lakas, chemikalai, dažai); 4. Uždari nešildomi sandėliai, kurių sandėliavimui nekeliami apibrėžti temperatūriniai reikalavimai (stiklas, izoliacinės medžiagos, elektros, santechnikos gaminiai). Laikinų sandėlių ir sandėliavimo aikštelių plotai skaičiuojami tokiu nuoseklumu: 1. Remiantis apskaičiuotu medžiagų ir gaminių poreikiu parenkami reikalingi sandėliai ir sudaromas tuose sandėliuose numatomų sandėliuoti medžiagų sąrašas. Sudarant medžiagų ir gaminių sąrašą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviename sandėlyje turi būti numatomas sandėliuoti maksimalus medžiagų ir gaminių kiekis, kuris reikalingas tuo pačiu metu vykstantiems procesams (pagal sudarytą kalendorinį grafiką), t.y. įvertinus, kada jų poreikis bus maksimalus. Kituose statybos etapuose naudojamoms medžiagoms ir gaminiams plotai atskirai neskaičiuojami. Jiems pakanka vietos suprojektuotose sandėliuose. Didžiausias medžiagų ir gaminių poreikis per pamainą apskaičiuojamas, remiantis sudarytu kalendoriniu grafiku ir apskaičiuotu reikalingu medžiagos poreikiupagal formulę (1): (1) čia: Q – medžiagos kiekis, naudojamas procese; T – medžiagos naudojimo laikas; Maksimalus vienu metu sandėliuojamų medžiagų ir gaminių sąrašas bei maksimalus jų poreikis per pamainą pateikiamas lentelėje: 6.1.1. lentelė: Eil. Nr. Medžiagos pavadinimas Matavimo vnt. Bendras medžiagos poreikis statybiniam procesui Proceso trukmė, pamainomis Didžiausias paros išteklių Qmax Atviros sandėliavimo aikštelės: 1 Surenkami g/b pamatai vnt. 132 10 13 2 Pamatinės sijos vnt. 55 9 6 3 Hidroizoliacija iš izolo 100 m2 0,56 1 0,56 2. Apskaičiuojamas reikalingas sandėliavimo aikštelės plotas kiekvienai medžiagai sandėliuoti (2): (2) čia: Fr – reikalingas sandėlio plotas, m2, Ns–medžiagų, konstrukcijų kiekis, telpantis 1m2 sandėlio; q – mažiausia reikiama medžiagų, konstrukcijų atsarga, būtina, kad nesutriktų darbų eiga. Ji apskaičiuojama pagal tokią formulę (3): (3) čia: Qmax– didžiausias paros išteklių poreikis; k1 – koeficientas, įvertinantis medžiagų gabenimo netolygumus (geležinkeliu – 1,1, vandens transportu– 1,2, automobiliais – 1,1); k2 – išteklių naudojimo netolygumas (k2= 1,3); rt – išteklių atsargų norma sandėlyje, dienomis, nustatoma įvertinant transporto rūšį bei atvežimo atstumą. 6.1.2.lentelė Pamatams Pamatinės sijos Hidroizoliacija 3. Apskaičiuojamas bendras sandėlio ar sandėliavimo aikštelės plotas kiekvienai medžiagai laikyti (4): (4) čia: k3– koeficientas, įvertinantis praėjimų ir pravažiavimų plotį. Uždariems sandėliams k3=0,6 – 0,7, pastogėms k3 = 0,5 – 0,6, atvirosioms konstrukcijų laikymo aikštelėmsk3 =0,4 – 0,5. 6.1.3.lentelė Pamatams Pamatinės sijos Hidroizoliacija Pagal apskaičiuotą bendrą sandėlio plotą Fnnustatomi sandėliavimo aikštelių matmenys, parenkami tipiniai uždari sandėliai.Skaičiavimo rezultatai surašomi į lentelę. 6.1.4.lentelė Sandėlių tipai ir medžiagos Mata-vimo vnt. Paros išteklių poreikis, Qmax Atsarga, rt, d k1 k2 Mažiausia reikiama medžiagų atsarga, q Sandėlia-vimo norma 1m2, Ns Reikalin-gas sandėlio plotas, Fr Bendras sandėlio plotas, Fn Priimtas sandėlio plotas, F 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Atvira sandėliavimo aikštelė Surenkami g/b pamatai vnt. 13 10 1,0 1,0 132 0,45 293,33 586,66 590 Pamatinės sijos vnt. 6 9 1,0 1,0 55 1,15 47,8 126,50 130 Hidroizoliacija iš izolo 100 m2 0,56 1 - - 0,56 1,2 0,47 1,00 5   Viso: 341,63 714,16 725,00 4. Numatomos sandėlių išdėstymo vietos statybvietės plane. Sandėlių ir laikymo aikštelių išdėstymas statybvietėje turi būti toks, kad būtų patogu privažiuoti statybos mašinoms, mechanizmams ir darbininkams tektų kuo mažiau judėti, o krovimo darbų būtų kuo mažiau. Išdėstant sandėlius statybvietės plane būtina numatyti, kad uždari sandėliai ir pastogės būtų už pavojingos krano zonos, projektuojami keliai ties sandėliais būtų paplatinti, o pastogės masyvioms ir sunkioms medžiagoms (įrenginiams) būtų krano darbo zonoje arba netoli, kad nereikėtų šių medžiagų (įrenginių) pakartotinai perkrauti. Projektuojant atvirąsias medžiagų, konstrukcijų laikymo aikšteles būtina palikti 1 m tarpą nuo kelio krašto iki sandėliavimo aikštelės. Tarp medžiagų ir konstrukcijų dviejų gretimų rietuvių turi būti paliktas 1 m tarpas, o gretimos rietuvės kraunamos su 0,2 m tarpu. Kas 100 m tiesiami įvažiavimo keliai, 2 m platesni už transporto priemonės plotį. 6.2. Laikinių administracinių ir buitinių patalpų projektavimas Projektuojant laikinas administracines ir buitines patalpas pagrindinistikslas - apskaičiuoti laikinų administracinių ir buitinių patalpų ploto poreikį, parinkti tinkamus inventorinius pastatus ir suprojektuoti jų išdėstymą statybvietėje. Skaičiavimas atliekamas tokiu nuoseklumu: 1. Apskaičiuojamas didžiausias vienoje pamainoje dirbančių dirbančiųjų skaičius, įvertinus inžinerinių techninių darbuotojų skaičių, kuris priimamas 12% nuo maksimalaus vienoje pamainoje dirbančių darbininkų skaičiaus (1): (1) čia: D – didžiausias vienoje pamainoje dirbančių dirbančiųjų skaičius; Dmax –didžiausias vienoje pamainoje dirbančių darbininkų skaičius; Pagal didžiausią dirbančiųjų skaičių Dstatybos aikštelėje, sudaromas reikalingų laikinų pagalbinių patalpų sąrašas. Reikalingos projektuojamos pagalbinės patalpos surašomos į 6.2.1. lentelę. Kadangi objekte dirbančių žmonių skaičius yra mažiau nei 25 žmonės, priimamos tokios pagalbinės patalpos: • meistro kontora, • persirengimo patalpa, • džiovykla, • prausykla, • tualetai, • poilsio patalpa, • valgykla. Projektuojant buitines patalpas, leidžiama sujungti persirengimo kambarį su džiovinimo patalpa, valgyklą su poilsio ir apšilimo patalpomis ir pan. Apjungtų patalpų plotas priimamas pagal paskaičiuotą didesnį patalpos plotą. 2. Apskaičiuojamas reikalingas pagalbinių patalpų plotas. Skaičiavimai atliekami pagal formulę (2): (2) čia: D – didžiausias vienoje pamainoje dirbančių dirbančiųjų skaičius; Np – pagalbinių patalpų norma 1 dirbančiajam. Skaičiavimų rezultatai surašomi į lentelę. 6.2.1. lentelė Laikinų pagalbinių patalpų plotų skaičiavimas Patalpų pavadinimas Dirbančiųjų skaičius, D Patalpų norma 1 dirbančiajam, Np Reikalingas patalpų plotas, F, (m2) Priimtas patalpų plotas Fp ,(m2) Pastabos 1 2 3 4 5 6 Kontora 1 5 5 5 - Persirengimo patalpa 6 1,13 6,78 7,00 SUJUNGTOS KARTU:persirengimo patalpa, džiovykla Džiovykla 6 0,20 1,2 Tualetai 6 0,35 2,10 3,00 - Prausykla 6 0,26 1,56 2,00 Valgykla 6 0,84 5,04 6,00 SUJUNGTOS KARTU: valgykla, poilsio patalpa Poilsio patalpa 6 1,00 6,00 3. Pagal apskaičiuotus plotus parenkami laikinųjų pastatų tipai (vagonėliai, konteineriai), kurių plotas gali būti mažesnis už apskaičiuotąjį

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!