Statika. Pagrindinės statikos sąvokos.

 1. Pagrindinės statikos sąvokos Pusiausvyra—objekto vietos pastovumas, lyginant objektą su kt. nejudančiais kūnais Atskaitymo sist.—erdvė, kurioje yra nagr. obj. ir erdvės atžvilgiu nagr. pusiausvyra ar judėjimas. Standus kūnas—toks kūnas, kurio deformacijų nepaisoma. Jėga—fizikinis dydis, parod., kokiu laipsniu vienas kūnas veikia kitą arba –kiekybinis vieno kūno pov. į kitą matas. Jėga—vektorinis dydis, be modulio turi ir kryptį, žymimas kryptine atkarpa. Pilnai jėga nusakoma moduliu, j. pridėties tašku, j. kryptimi. Jėgos veikimo tiesė—tiesė, kurioje yra (guli) jėga. Jėgų sistema—kūną veikiančių jėgų visuma: Susikertančių j. s.—jėgos kertasi viename tšk. Lygiagrečių j. s. Bet kaip išsidėsčiusių j. s. Jėgų s. atstojamoji—vienintelė jėga, galinti pakeisti visą jėgų s. Jėgų s. atsveriančioji—jėga savo didumu lygi atstojamajai, bet prieš. krypties. 2. Statikos aksiomos I. Jei kūną veikia dvi j., kūnas pusiausvyroje gali būti tik tada, kai j. lygios, bet priešingų krypčių. II. Pusiausvyroje esančiam kūnui galima pridėti arba atmesti pusiausvyrąją j. s. Išvada: jėgą galima perstumti jos veikimo tiesėje, nekeičiant krypties ir modulio. III. Dviejų susikertančių jėgų sudėties arba Lygiagretainio aksioma: Dvi susikertančios j., veik. kūną gali būti pakeistos atstoj. jėga, randama kaip įstrižainė lygiagretainio, sudaryto iš sud. j., kaip lygiagr. kraštinių Jei reikia apsk. ne tik R modulį, bet ir kampus su F1 ar F2 arba jėgų modulius, taikoma sinusų teorema Nuosekliai taikant trikampio taisyklę galime sudėti kiek norima j., tik prie vienos j. galo reikia dėti kitos j. pradžią Jei pask. j. pradžia sutaps su pirmos j. galu—pusiausvyra. IV. Akcijos—reakcijos lygybės aksioma: Du kūnai vienas kitą veikia jėgomis, lygiomis savo moduliu, bet priešingomis savo kryptimis. Ši aksioma l. svarbi nustatant ryšių reakcijas. V. Standumo aksioma: kiekvieną besideformuojantį kūną, esantį pusiausvyroje, sustandinus—pusiausvyra išliks nepakitusi. 3. Ryšių reakcijos Laisvas kūnas—kūnas, kurio judėjimo jokia kryptimi nevaržo kiti mechaniniai kūnai. Suvaržytas kūnas—kūnas, kurio judėjimą viena ar kita kryptimi varžo kt. kūnai, vad. ryšiais. Kūnas visomis savo jėgomis veikia ryšį. Šis poveikis—akcija. Remiantis IV aksioma ryšys ima veikti kūną. Šis poveikis—reakcija. Ryšių tipai: a) kai ryšiu tarnauja plokštuma, paviršius ar briauna—ryšio reakcija praeina per kūno ir ryšio susilietimo tašką ir yra nukreipta normalės, išvestos per šį tašką linkme b) Lankstaus ryšio atveju (lankstus kūnas ryšiu tarnauja tik tempiamas)—ryšio reakcija—išilgai lankstaus ryšio nukreipta jo gniuždymo linkme. c) Nepaslankaus c. š. atveju—reakcijos jėga eina per c. š. centrą ir gali turėti bet kokią kryptį plokštumoje. Visada turime du nežinomuosius—reakcijos modulį ir kryptį—nusako

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!