Stasys Krasauskas

Stasys Krasauskas ( 1929 – 1977 m. ) – Lietuvos TSR liaudies dailininkas, jo plačiai pagarsėjusi kūryba, populiari žiūrovų tarpe, nagrinėta menotyrininkų, literatų , komentuota ir paties autoriaus, tačiau vis dar slepia iki galo neatsektas savo šaknis.
„Stasio Krasausko menas plačiausiu mastu verčiamas į žodžių kalbą. Galbūt ši savybė atsirado jo kūryboje dėl glaudaus ryšio su jo amžininkų poezija, kurią jis iliustravo. O gal čia reiškėsi natūros, linkusios į simboliką, siekiančios išreikšti bendrąsias sąvokas, bruožai“.
Stasio Krasausko kūrinius vienija bendra meninė koncepcija, tačiau jo išraiškos priemonės kito įvairiais laikotarpiais. Dailininko kūrybos stilistinę evoliuciją galima suskirstyti į keletą periodų.
Stasys Krasauskas pradėjo reikštis šeštojo dešimtmečio antroje pusėje. Greta piešinio, kurio pavyzdžių jaunas grafikas rado rusų tarybinių dailininkų kūryboje, jis ėmėsi ir medžio raižinių ( J,Tumo-Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“, 1958 m. ), turėjusių lietuvių grafikoje išplėtotas ekspresyvaus plokštuminio vaizdo tradicijas. Šios dvi stilistinės tendencijos formavo S. Krasausko braižą. Nuo pat pirmųjų kūrinių dailininkas aštriai jautė grafikos priemonių specifiką ir išraiškingomis linijomis, baltų ir juodų dėmių kontrastais, siekė įprasmintos plastinės ekspresijos. Tai sutapo su bendru to meto noru kurti „grafišką“ grafiką. Joje anksčiau negu kitose dailės šakose buvo stengiamasi atsikratyti iki tol plėtusio tikrovę vaizdavimo būdo, imta ieškoti sąlygiškos ir apibendrintos meninės kalbos. Poslinkiai semantinėje meninio vaizdo struktūroje dažnai rėmėsi asociatyviniu, metaforišku mąstymu, kuris buvo itin artimas S. Krasausko prigimčiai. Todėl jis vienas pirmųjų įtvirtino metaforišką formą to meto tarybinėje dailėje.
Knygų grafikoje vyko nemažos permainos. Buvo raginama ieškoti vaizdinių idėjos, sąvokos išreiškimo formų. Tokia meninio gyvenimo situacija veikė besiformuojantį S. Krasausko kaip iliustratoriaus braižą. Knygos mene jį pirmiausia jaudino literatūros teksto plastinio interpretavimo problema, žodžio ir konkretaus jutiminio grafikos vaizdo santykis. Literatūros kūrinyje jį labiausiai domino ne siužetas, o meninis turinys.
Pirmąjį stilistinį S. Krasausko evoliucijos periodą užbaigiančios Just. Marcinkevičiaus poemos „Kraujas ir pelenai“ ir R. Roždestvenskio „Rekviem“ iliustracijos jau turi ryškaus meninio individualumo.
Antrasis S. Krasausko meninės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!