Startuolio vystymas

ĮVADAS Temos aktualumas. Šiandieniniame pasaulyje vis daugiau žmonių kuria savo verslus, savo startuolius. Daugelis žmonių šiomis dienomis skirtingai supranta ir vartoja sąvoką „startuolis”. Kaip rašo Verseckas (2017), nors žodis „startuolis” pirmą kartą buvo paminėtas žurnale „Forbes” 1976 m., žmonės iki šiol dažnai nežino jo tikrosios reikšmės. Tačiau šiomis dienomis vis daugiau žmonių pasiryžta vystyti startuolius, siekdami pakeisti pasaulį, nusistovėjusią sistemą, turėdami tikslą sukurti naujosios kartos išradimus, nurungsiančius visų žinomą „Apple”. Nors gabių žmonių siekiai kyla iš geros valios, jų sėkmė rodo visai ką kita. Pagal statistinius duomenis – tik 1 iš 10 startuolių būna sėkmingi. Priežastys būna įvairios: pinigų trūkumas, niekam nereikalingas produktas arba idėja, netinkama komanda, strategijos nebuvimas, motyvacijos stoka ir t. t. Matome, kad tų priežasčių yra žymiai daugiau nei galima įsivaizduoti. Jei tik būtų įmanoma nuspėti problemas prieš joms atsirandant, tuomet statistiniai startuolių žlugimo duomenys rodytų kitokius rezultatus. Tačiau žmonės dažnai pamiršta, kad gyvename ne be tais laikais, kai informacija buvo draudžiama dalintis, kuomet susisiekti su aukštesnio rango žmogumi būdavo sulyginama su kelione iki mėnulio. XXI amžius yra skaitmenizacijos laikotarpis, kuomet beveik visi startuolių išgyvenimai, klaidos, pasiekimai yra skelbiami viešai, pasiekiami visiems žmonėms, tam, kad jie pasisemtų žinių, idėjų bei pamokų kaip ir ko nedaryti. Dar visai neseniai buvo galima sakyti, kad vienose šalyse lengviau sukurti verslą, vystyti startuolius, nei kitose, tačiau šiuo metu taip nėra. Visiems yra suteikta tiek pat galimybių įkurti sėkmingą startuolį, sudarius sėkmingą strategiją ir subūrus tinkamą komandą. Temos naujumas. Visame pasaulyje kasmet yra įkuriama daugiau nei 300 milijonų startuolių. Žinoma, remiantis statistika, didžioji jų dalis neišvysta dienos šviesos, tačiau tai nereiškia, kad pakeitus strategiją jiems ateityje negali pasisekti. Lietuvoje 2021 m. Socialinių mokslų kolegijoje buvo organizuojamas Projekto ,,HeyReady: verslumo kompetencijų ugdymas ateities karjerai“ renginys. Jo metu studentai galėjo pristatyti savo verslo idėjas įvairių įmonių vadovams ir išgirsti jų nuomones, pastabas. Idėjos buvo skirstomos į tris kategorijas: Pokovidinių problemų sprendimas, Inovacija, Tvarumas. Studentų pateiktų idėjų buvo daugiau nei 20, bent jau tų, kurios buvo pristatytos ir paaiškintos. Vis daugiau jaunų žmonių nenumeta savo idėjų į šalį bei bando savais būdais jas įgyvendinti, o tai tik garantuoja geresnę, pažangesnę žmonijos ateitį. Tyrimo problema. Bendra turima informacija apie startuolius yra gan didelė, tačiau jos svarba yra neakcentuojama. Aukštesnėse įstaigose yra kalbama apie tai, kaip įsteigti įmonę, tačiau kaip paleisti startuolį, iš kur gauti finansavimą, kaip paruošti „pitch’ą” investuotojams, kaip sukurti veikiantį produktą, kaip suburti geriausią komandą, kaip būti lyderiu – informacijos nėra. Būtent dėl to, kai verslą kuria jaunas, nepatyręs žmogus, jis susidūręs su vienu iš tokių sunkumų palūžta, jaučiasi 6 aklavietėje. Tyrimo problemą apibūdina klausimai: Kokie startuolių kūrimo modeliai yra naudojami šiomis dienomis? Kokios yra dažniausios jaunųjų startuolių klaidos? Kokiais būdais XXI a. startuoliai gavo reikiamą finansavimą? Probleminiai klausimai: 1. Kokie startuolių kūrimo modeliai yra naudojami šiomis dienomis? 2. Kokios yra dažniausios jaunųjų startuolių klaidos? 3. Kokiais būdais XXI a. startuoliai gavo reikiamą finansavimą? Tyrimo objektas – startuolio vystymas. Tyrimo tikslas: išanalizuoti startuolių kūrimo etapus, sėkmės veiksnius, problemas, apklausti startuolių įkūrėjus apie jų pirmąsias startuolio vystymo dienas ir padarytas asmenines klaidas. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinėje literatūroje startuolio sampratą, jo įgyvendinimo etapus, finansavimo priemones, sėkmės veiksnius ir kylančias problemas. 2. Atlikti informacinių technologijų sferos įsteigtų startuolių tyrimą, palyginti teorijoje ir tyrime aprašomą komandos svarbą, finansavimo galimybes, laiko svarbą, ilgalaikę strategiją. 3. Identifikuoti startuolių veikloje patiriamus sunkumus skirtinguose vystymosi etapuose ir įvertinti alternatyvas sunkumams spręsti. 4. Pateikti pagrįstus startuolių įkūrėjų patirtimi priimtus pasiūlymus kitiems startuolių vystytojams. Darbo metodai. Teorinėje darbo dalyje pateikiama glausta informacija, remiantis internetiniais šaltiniais ir mokslininkų įžvalgomis bei knygų autoriais. Siekiant išsiaiškinti šių dienų startuolių ypatybes, buvo paimtas interviu iš jaunųjų startuolių. Tyrimo rezultatų praktinis reikšmingumas ir sklaida. Šiame darbe yra vykdomas ekspertinis tyrimo metodas , kurio metu yra įrašomi interviu su technologijų srities startuolių įkūrėjais. Kadangi apklausinėjami patys įkūrėjai, o ne asistentai ar eiliniai darbuotojai, šiuos įkūrėjus galima traktuoti, kaip ekspertus startuolių vystymo sferoje. Darbe analizuojami vystymo etapai, kiekvienoje stadijoje aptinkami sunkumai, išvados ir rekomendacijos gali būti naudojami būsimų įkūrėjų. Tyrime bus aiškinamasi teorinė dalis ir praktinė. Bus lyginama, kas yra rašoma ir kaip yra iš tikrųjų, tiesiai iš įkūrėjų. Gauti rezultatai iš ekspertinio interviu bus panaudojami vystant nuosavą startuolį, pritaikant duotus įkūrėjų patarimus, pastabas ir padarytas asmenines klaidas. Darbo struktūra. Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmojoje yra dėstoma literatūrinė, dėstymo medžiaga apžvelgiama startuolio prasmė, reikšmė, finansavimo priemonės, šaltiniai, problemos, sėkmės veiksniai. Antrojoje dalyje yra kalbama apie interviu, dalyvių 7 atsakymus, pasakojimus apie savo startuolius, patarimus ateinančioms kartoms, norinčioms kurti savo startuolius. 8 1. MOKSLINĖS LITERATŪROS STARTUOLIO ANALIZĖ 1.1. Startuolio samprata ir vystymas Sąvoka „startuolis“ net ir šiais laikais turi skirtingas reikšmes. Vieniems – tai eilinė bendrovė, įmonė užsiimanti naujausiomis technologijomis ar teikianti įvairias paslaugas. Kitiems – tai asocijuojasi su inovacija, nepažįstamu verslu, bet tuo pačiu ir nešančiu didelį pelną ir pasižyminčiu greitu augimu. „Startuolis“ (angl. Start up) – tai technologinė įmonė, kurianti aukštos pridėtinės vertės produktą ar paslaugą ir realizuojanti inovaciją rinkoje (Giedraitis, A., Kasnauskė, J., 2016). Visi sutinka, jog pats žodis yra angliškos kilmės nuo termino „Start-up”. Kaip rašo Ries, E (2011), startuolis yra įkurta žmonių institucija skirta kurti naujus produktus ir paslaugas labai neaiškiomis sąlygomis. Šis pasisakymas labai koreliuoja su anksčiau minėtomis žmonių nuomonėmis. Anot startuolis yra laikina organizacija, ieškanti sparčiai augančio, pakartojamo ir pelningo verslo modelio (Blank, S., Dorf, B., 2014). Neilas Blumenthalis (2013) teigia, kad startuolis – tokia įmonė, kuri dirba tam, kad išspręstų problemą, kai sprendimas nėra akivaizdus ir sėkmė nėra garantuota. Kiti tvirtina, kad startuoliais reikėtų vadinti tik technologinius verslus, kuriančius esminį produktą ar paslaugą ir turinčius greito augimo galimybę, kurią nulemia geras komandinis darbas ir rizikos kapitalo investicijos ( Robehmed N., 2013). Šiomis dienomis galima išgirsti, kad vos ne kiekvieną naują verslą galima vadinti startuoliu, kas iš tiesų yra nekorektiška. Šiuo atveju būtų tinkamas Graham P. (2012) apibrėžimas, kuriame teigiama, kad „Startuolis – tai įmonė, sukurta sparčiam augimui“. Neužtenka įsteigti naują įmonę, kad galėtum vadintis startuoliu. Kaip ir nebūtina dirbti technologijų srityje, naudotis rizikos kapitalu ar turėti numačius vienokį ar kitokį „išėjimo“ iš šios fazės scenarijų. Dar būtų galima pridurti, kad tikras startuolis visada domisi vienokiomis ar kitokiomis naujovėmis: technologijų (nauji produktai ar paslaugos), gamybos metodų, sąnaudų struktūros ar kainodaros, verslo modelių, finansavimo idėjų ir t. t. Paprasta įmonė, teikianti paslaugas ar parduodama prekes, yra tik tam tikrą laiką inovatyvi, nes vėliau atsiranda konkurentų toje geografinėje vietoje. Jie gali pasiūlyti mažesnę kainą, greitesnį aptarnavimą ar papildomą priedą vien tik už apsilankymą. Startuolis, kaip daugelis kalba, yra susijęs su sparčiu augimu, tai vienas iš veiksnių, kodėl daugelis net nesusiduria su tiesiogine konkurencija. Tas pats Graham P. (2012) yra pasakęs, kad paprasta kirpykla ar restoranas nėra startuolis, nes nėra sukurti sparčiam augimui ar verslo plėtrai. Šios paslaugos yra jau teikiamos rinkoje, tad įnešant tik dalelę inovatyvumo nepadaro verslo idėjos vertos „startuolio” titulo. Tačiau pasak Barringer, Ireland (2012 m.) , kai kurie naujai įkurti verslai, tokie kaip valymo paslaugos, kirpyklos, tie patys restoranai ar net mažmeninė prekyba, tiesiog yra vieni iš startuolių tipų. 9 Cusamano (2013) įvairiuose straipsniuose įvardija startuolius, kaip ekonominio atsinaujinimo ir pokyčių pasaulyje variklius. Jie taip pat laikomi kaip nulinio amžiaus įmonė (Kane, 2010). Bet koks startuolis pradeda nuo esamos problemos sprendimo, tačiau nė vienas nepradeda steigti bendrovės neįsitikinęs, kad gaus reikiamą finansavimą iš šeimos, draugų, verslo partnerių ar rizikos fondų. Lošti kazino žaidimus, investuoti į kriptovaliutas ir steigti verslą yra rizikinga. Pagrindinis skirtumas tarp šių veiklų yra, kad steigiant verslą visada galima valdyti riziką. Joniko D. (2019) knygoje „Startuolio evoliucija“ yra išskiriamos skirtingos startuolių rūšys. Jų yra net penkios: 1. Smulkiojo verslo startuolis; 2. Gyvenimo būdo startuolis; 3. Startuolis pardavimui; 4. Sparčiai augantis startuolis; 5. Socialinis startuolis. Smulkiojo verslo startuoliui būdinga niekada neišaugti iš smulkios verslo fazės. Šie startuoliai tinka žmonėms, kurie tenori užsidirbti pragyvenimo išlaidoms ir nesirūpinti dėl didesnės plėtros klausimų, globalizacijos ir aukštesnių tikslų. Gyvenimo būdo startuolis turi daug panašumų į smulkiojo verslo startuolį, tačiau šiuo atveju iniciatorius skiria daugiau laiko savo pomėgiui ir suranda, kaip iš to daugiau užsidirbti. Startuolis pardavimui – tai gana naujas reiškinys pagal Joniką D. (2019). Pasak jo, šio startuolio pagrindinė esmė yra jį sukūrus vėliau parduoti už solidžią sumą. Kalbama apie internetinės svetainės ar mobiliosios programėlės sukūrimą. Šis iniciatoriaus verslas yra pradedamas savo lėšomis arba pasiėmus, esant būtinybei, nedidelį kreditą ar pritraukus šiek tiek rizikos kapitalo. Misija – parduoti didesnėms įmonėms, su galimybe, kad jos įdarbins ir patį įkūrėją. Sparčiai augantis startuolis – būdinga sunki pradžia, kaip ir daugeliui startuolio rūšių, bet yra tam tikrų skirtumų, dėl ko jis ir vadinamas sparčiai augančiu. Šis startuolis išsiskiria nesudėtinga, bet galinga verslo koncepcija ir tikėjimu, kad galima pakeisti pasaulį su savo idėja. Dažnu atveju, šis startuolis ieško investuotojų, kurie padėtų finansuoti šių įkūrėjų svajones. Socialinio startuolio pagrindinė varomoji jėga – įsitikinimai, ne pelnas. Tačiau, kad ir kiek jie stengtųsi kovoti dėl įsitikinimų, ne mažiau trokšta sėkmės ir nepamiršta pelno. Daugelio socialinių startuolių tikslas – pakeisti pasaulį į gerąją pusę. Apibendrinant galima teigti, kad tiek šaltiniuose, tiek praktikoje matomi pavyzdžiai, net ir nesidominčiam žmogui yra aiškūs, jog startuolis reprezentuoja inovatyvumą, naujas technologijas ir greitą augimą. Nors restoranai, kirpyklos ir kitos kasdienės paslaugos gali būti priskirti, kaip vieni iš startuolio tipų, tai nereiškia, kad būtent tas verslas yra klasifikuojamas kaip startuolis. 10 1.2. Startuolio idėjos generavimas Sugalvoti startuolio idėją dažnai atrodo lengviausias dalykas, kai kuriais atvejais taip ir būna. Lyginant su vėlesnėmis startuolio vystymo fazėmis, šioje yra pasitelkiamas tik mąstymas, nėra jokių rizikos veiksnių, galinčių nuvaryti verslą į bankrotą. Labai dažnai naudojamasi minčių generavimo metodu pavadintu „brainstorm“, lietuviškai – minčių lietus. Šio metodo tikslas – paskatinti mokinius, studentus spontaniškai pateikti kuo daugiau idėjų. Mokymosi įstaigose mokytojai bei dėstytojai sugalvodami problemą net nejusdami nukreipia savo mokinius, studentus tinkama linkme . Idėjos, kurios sprendžia žmonių problemas, yra vienareikšmiškai pripažintos geromis idėjomis. Galima sakyti, kad blogų idėjų nebūna, būna tik idėja sugalvota netinkamu metu. Tačiau, jei idėja nepadeda išspręsti kliento problemos – vargu, ar tas verslas bus pelningas. Šiame amžiuje yra išaukštinamos startuolių idėjos, kurių produktas arba paslauga sprendžia vieną iš daugelio globalaus mąsto problemų, tokių, kaip: badas, infliacija, neatsinaujinantys energijos šaltiniai, masinis CO2 išmetamas kiekis ir t. t. Pasak P. Grahamo (2012), geriausias būdas sugalvoti startuolio idėją – nesistengti galvoti apie startuolio idėją, bet ieškoti problemų, kurias reikia spręsti, sprendimų, kurių reikia klientams. Tuomet kyla klausimas – kodėl tiek daug įkūrėjų kuria tai, ko niekas nenori ir niekam nereikia? Nes jie pradeda kurti galvodami apie startuolio idėjas. Tai yra gan pavojinga, nes pats įkūrėjas gali būti įsitikinęs savo produktu iki tokio lygio, kad dirbs labai ilgą laiką nuostolingai. Negalima kaltinti to žmogaus, nes visur yra rašoma, kad kiti asmenys nesupras, nematys visko, kaip mato įkūrėjas, todėl neverta vargintis jiems tai aiškinant. Būtent šis požiūris ir suteikia viltį kūrėjo idėjoms, kad ir kokios jos bebūtų, jog galima bandyti jas įgyvendinti. Ne visą laiką galima pasikliauti minčių lietaus ir kitais metodais, kad išspręstume problemą. Jei reikėtų tik minčių lietaus, kad gautume sprendimus į visas problemas, tai pasaulyje šiuo metu nebūtų toks didelis mirtingumas. Tai yra tik pagalbos įrankis, padedantis greičiau sugalvoti idėją, bet tai nereiškia, jog ta idėja bus inovatyviausia. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet sugalvota idėja vystymo etapuose būna vis keičiama kas kažkiek laiko ir tai netgi būtina, norint nebankrutuoti. Toks veiksmas vadinamas „pivot”. Iš anglų kalbos išvertus reiškia įmonės verslo strategijos keitimą arba drastiškus visos įmonės pasikeitimus (CBinsights, 2018). Keletas įmonių, kurios turėjo labai sėkmingus „pivoting“ atvejus : • Youtube – sunku įsivaizduoti „YouTube“ kaip ką nors kitą, išskyrus labai sėkmingą vaizdo transliacijos paslaugą, kuri yra šiandien, tačiau jos ankstyvosios dienos nebuvo tokios sėkmingos. Tam tikrais atžvilgiais, tai visada buvo vaizdo įrašų transliavimo paslauga, tačiau prasidėjusi ji buvo skirta kaip vaizdo įrašais pagrįsta pažinčių paslauga, į kurią vartotojai galėjo įkelti trumpus vaizdo įrašus apibūdinančius savo idealų partnerį ir ieškoti galimų atitikčių, pažinčių. „Pivot“ metodas – svetainėje buvo šūkis: „Prisijunk, prisijunk“. Pamačiusi galimybę tapti platesne 11 ir efektyvesne internetinių vaizdo įrašų svetaine, „YouTube“ pasisuko būtent ta linkme ir pamažu virto imperija, kurią „Google“ įsigijo už 65 mlrd. USD. (Cbinsights, 2018) • Slack – dabar vienas didžiausių profesionalių pokalbių ir žinučių siuntimo paslaugų vardų, atsiradusių su kita prielaida. 2009–2012 m. Tiny Speck ir Stewart Butterfield sukūrė keistą, bet populiarų vaizdo žaidimą pavadinimu „Glitch“. Užuot kovojus su monstrais ar sprendžiant galvosūkius, žaidimas buvo sutelktas į socializaciją ir tyrinėjimą. Nors žaidimas buvo populiarus, jis nebuvo pelningas, todėl komanda pradėjo investuoti išteklius į naują produktą: bendradarbiams skirtą pokalbių programą. Tai pavyko puikiai. (Cbinsights, 2018) • Viename iš įdomesnių šio sąrašo posūkių – „Shopify“. Įkūrėjai nesugalvojo naujos idėjos, o pardavė idėją, kurią jie jau turėjo, bet naudojo kitam tikslui. 2004 m. Tobias Lutke, Daniel Weinand ir Scott Lake bandė atidaryti savo internetinę snieglenčių įrangos parduotuvę, pavadintą Snowdevil. Jiems nepatiko jokie rinkoje esantys elektroninės prekybos produktai, todėl jie sukūrė savo. Parduotuvė nebuvo sėkminga, tačiau jiems patiko jų sukurta parduotuvė, todėl nusprendė parduoti ją kitoms įmonėms, kurioms reikėjo geresnės internetinės parduotuvės. Likusi istorijos dalis yra visiems gerai žinoma. (Cbinsights, 2018) • Groupon pradėjo veikti kaip visiškai nesusijusios platformos, žinomos kaip „The Point“ pogrupis. Andrew Masonas, remiamas Erico Lefkofsky, įsivaizdavo socialinę platformą, kurioje žmonės galėtų susibūrę siekti socialinių ir labdaros tikslų. „The Point“ įgavo neblogą trauką, kai buvo paleistas Čikagoje, bet vėliau pradėjo blėsti. Kaip platformos išplėtimą, komanda pridėjo subdomeną „Groupon“, kuriame klientai galėjo sutelkti savo pinigus bandydami susitarti dėl grupinės nuolaidos. Ši idėja buvo daug populiaresnė, todėl įkūrėjai pasiliko prie jos ir padarė ją pagrindine platforma, plečiančia galimybes verslui. (Cbinsights, 2018) Ką šie pavyzdžiai nori pasakyti? 1. Susikoncentruoti į tai, ką turi startuolis. Jei kuris nors verslo aspektas neveikia, gali būti, kad yra dar vienas aspektas, kuriam sekasi nepaprastai gerai, pavyzdžiui, tas, kuriame „Groupon“ taip gerai pasirodė su „The Point“ prekės ženklu. Reikia sutelkti dėmesį į laimėjimus ir bandyti juos išplėsti. 2. Sumažinti nuostolius. Net jei įkūrėjas itin tiki savo verslu bei idėja, negalima jo tęsti, jei jis neduoda pelno. Speckas ir Butterfieldas vis dar apgailestauja, kad „Glitch“ niekada nepasirodė, tačiau jie turėjo atsisakyti šio projekto, jei norėjo, kad pasisektų. 3. Sekti pinigus. Galiausiai bet koks verslas turi būti pelningas, jei norima išlikti. Reikia sutelkti dėmesį į tai, kur galima gauti daugiausiai pajamų. Apibendrinus galima teigti, kad yra be galo daug metodų, kaip sugeneruoti geras verslo idėjas. Geriausias verslas yra tas, kuris sprendžia žmonių esamas problemas, verslas neteikiantis jokios pridėtinės vertės nulemtas žlugimui. Geriausias veiksmas išvengti žlugimo, kurio gali imtis įkūrėjas 12 yra – „pivoting” veiksmas. Pakeičiant verslo kryptį, paslaugą, produktą ar strategiją, galima pasiekti daugiau ir išgelbėti verslą nuo bankrutavimo. 1.3. Startuolio vystymas Pasaulyje yra daug startuolių ir tiek kiekvienas įkūrėjas, tiek autorius gali išskirti skirtingą kiekį startuolioi vystymo etapų. Tad šiam darbe bus remamasi į „CEMEX Ventures“ (CEMEX, 2021) išskiriamus šešis vystymo etapus, kurių metu išskiriama, kaip pažengę startuoliai siekia gauti pinigų arba tapti nepakeičiamu sprendimu rinkoje. 1. „Pre-Seed“ (analizės) etapas 2. „Seed“ etapas 3. Ankstyvoji stadija 4. Augimo etapas 5. Išsiplėtimo fazė 6. Išėjimo fazė „Pre-Seed“ — kaip ir bet kuriame projekte, analizės etapas yra labai svarbus norint nustatyti tikrą problemą toje nišoje, kurioje startuolis nori veikti. Iššūkis, kurį jis išspręs pramonei, bus labai svarbus nustatant siūlomo sprendimo sėkmę ar nesėkmę. Tačiau neužtenka pastebėti šį problemos tašką; būtina įvertinti intensyvumą ar sunkumą, siekiant įvertinti galimybės kainą, taip pat apsvarstyti kitas alternatyvas ir konkurentus. Kaip verslininkas, taip pat turėtumėte paklausti savęs šių klausimų: • Ar mano sprendimas yra tikras atsakymas į sprendžiamą problemą? • Ar mano sprendimas gali paveikti kitus šios pramonės šakos problemos taškus, juos apsunkindamas ir (arba) sumažindamas tikslinės rinkos pripažinimą? • Ar mano sprendimas panašus į jau esamą? Potencialių klientų išklausymas tikrai padeda tiksliau apibrėžti problemos taškus, kuriuos ketinama taisyti. Ši analizė atliekama išankstinio paleidimo fazėje, kuri taip pat laikoma idėjos faze, nes tereikia turėti idėją ir įtikinti ką nors ateiti ir tai padaryti kartu su jumis. Tinkamas laikas nustatyti projekto teisinį pagrindą ir perkelti juos į Partnerių įstatymą. „Seed“ — bus priimti svarbūs sprendimai, pvz., nustatyti metodiką, kuria vadovausis startuolis. Šiame etape siekiama pirmųjų startuolio materializacijų. Tai galima padaryti kuriant prototipus, kurie yra nedideli eksperimentai, atliekami siekiant patvirtinti pradinę idėją, kuria grindžiamas startas. Ankstyvoji stadija — rodo fazės pradžią, kai idėja paliekama vystytis, kol ji tampa preke ar paslauga rinkoje. Dabar pats laikas pradėti testą. Tai nebus galutinis variantas; dabar jis bus išbandytas, siekiant išsiaiškinti, ar tai minimalus gyvybingas produktas (MVP). Mažiausias 13 gyvybingas produktas yra modelis, kuris neatlieka visų funkcijų, todėl bandymas tampa ne toks sudėtingas. Išleista kaip pirmoji versija, kurios rezultatai ir informacija renkami. Išleidus jį reikėtų išanalizuoti ir įvertinti, ar jis atitinka klientų poreikius; jei ne, patobulinimai atliekami naudojant naujas versijas, kurios bando patenkinti vartotoją. Paprastai šiame etape startuoliai jau turi komandą, nepriklausomai nuo dydžio, jei jie aprėpia reikiamas sritis ir vykdo pradines užduotis. Atėjo laikas apibrėžti verslo modelį, net jei jis nėra baigtas. Šis etapas yra labai svarbus ir padės visiškai suprasti, kokį poveikį darote scenarijui, kuris buvo parengtas ankstesniuose etapuose. Glaudžiai bendraujant su klientais reikia išbandyti minimaliai veikiantį produktą ir išplėsti auditoriją. Augimo etapas — didelė rinkos paklausa patenkinama, jei startuolio produktas ar paslauga pasiekia šį etapą. Tai reiškia, kad bus daugiau naujų klientų, pasikartojančių klientų ir atsiskaitymų. Pelningumas čia yra svarbiausias. Būtent tada komanda pradeda augti ir prasideda įdarbinimas. Šioje fazėje yra didžiausias gedimų procentas. Tai nereiškia, kad produktas ar paslauga išlieka fiksuota, nes tikriausiai turėsite ją koreguoti, kad priartėtumėte prie naujo savo tikslinės auditorijos sektoriaus, atitiktumėte naujus poreikius ar užimtumėte naujas erdves, kurios nebuvo suplanuotos. Šiame etape finansavimas taip pat labai svarbus, norint padengti būtinus pakeitimus arba tęsti kitą žingsnį. Be jau minėtų dalykų, šiame etape pagrindinis dėmesys skiriamas rizikos kapitalui ir įmonių rizikos kapitalui, nes pagrindinis jų skirtumas yra tas, kad pirmasis turi vieną tikslą: finansinis (kapitalo grąža), o antrasis turi du: finansinis ir strateginis, teikiant pirmenybę strateginės vertės korporacijos generavimui. Išsiplėtimo fazė — susidūrus su plačiau paplitusiu termino „startup“ apibrėžimas, „scaleup“ demonstruoja pasiteisinusį verslo modelį, leidžiantį svarstyti ambicingesnius tikslus, pavyzdžiui, internacionalizaciją, plėtrą į kitus sektorius ar naujų specialistų samdymą. Šiame etape įmonės, kurios jau pažengė į priekį įgyvendindamos savo verslo modelį, juda į priekį, konsoliduodamos savo pajamų ir darbuotojų augimą. Plėtros etape ieškoma naujų rinkų, kurios yra labai svarbios verslo tęstinumui. Apskritai norima ambicingesnės rinkos, todėl atsiranda tarptautinė plėtra. Kita vertus, plėtra taip pat gali įvykti toje pačioje geografinėje vietovėje, tačiau skirtinguose segmentuose, įskaitant naujas paslaugas ar produktus, kuriems taikomas tas pats sprendimas. Šiuo metu dažnai reikia susitarti su didelėmis įmonėmis ir gauti finansavimą bei paramą jų infrastruktūroje, siekiant plėsti verslo modelį tiek geografiškai, tiek tarp įsitvirtinusių klientų. Išėjimo fazė — šis etapas nėra privalomas ir ne visada dalyvauja pradedantiesiems. Yra verslo modelių, kurių tikslas – tapti didelės vertės ir ilgalaike įmone. Tačiau labai dažnai paskutinis žingsnis yra pasitraukimas parduodant startuolį. Nepaisant to, mažai kas pasiekia šį etapą, o tie, kurie pasiekia, pasižymi dideliu potencialu ir galimybėmis toliau augti. Ši produkcija gali pasireikšti įvairiais būdais, 14 nors išskiriami trys įprasti variantai: steigėjų akcijų pardavimas kitai įmonei, įsigijimas kitos bendrovės arba pirminis viešas siūlymas (IPO), o tai reiškia jų pardavimą. Svarbiausias etapas yra pati pradžia, be jos nebūtų svarbu koks trečias ar penktas yra etapas, jei įkūrėjas pasiduotų pirmuose sunkumuose. Šis planas yra preliminarus, kadangi kiekviena įkūrėjas eina savo keliu ir nėra tokio dalyko kaip sėkmės formulės. Išlieka tik tie, kurie išmoksta prisitaikyti, spėja susidoroti su savo startuolio problemomis ir esant reikalui padaro reikalingus pakeitimus savo strategijoje ar startuolio modelyje. Apžvelgus visus startuolio vystymo etapus, šiame darbe bus apžvelgiami šie startuolio etapai: idėjos generavimo, komandos subūrimo, finansavimo etapai. 15 2. STARTUOLIO ŽINGSNIAI 2.1. Verslo idėjos analizavimas / analogų paieška / idėjų patentavimas Už daugumos puikių idėjų slypi slaptas receptas. Būtent tai įgalina tą, iš pažiūros sunkiai suvokiamą kibirkštį, kūrybinę vaizduotę ar strateginį protą, kuris tarsi randa kitą didelę idėją ir sėkmingai ją komercializuoja. Jau anksčiau buvo rašyta apie tai, kaip svarbu yra išsiaiškinti ar idėja yra gera, ar eina tinkama linkme, atsižvelgiant į visuomenės opiausias problemas. Puikūs, verslūs mąstytojai ir jauni antrepreneriai veržiasi su idėjomis pas investuotojus, į sutelktinio finansavimo platformas, pas mentorius, bet tie, kurie pirmą kartą vysto šio tipo verslą, pamiršta vieną svarbesnių veiksnių, susijusių su konkurencija. Tai yra analogų paieška. Tai savotiškai galima būtų įvardinti ir kaip konkurentų analizė, kadangi analizuojama rinkoje esantys to paties pobūdžio ar srities verslai. Kai du verslai teikia tą pačią paslaugą, tai vienareikšmiškai paverčia juos konkurentais ir tai yra normalus dalykas verslo pasaulyje. A. Smito tradicinė ekonominė teorija teigia, kad konkurencija yra progreso variklis ir kad visuomenės gerovę sukuria savanaudiškų tikslų siekiantys ir konkuruojantys individai. Kai išradėjas randa tam tikros problemos sprendimą, reikia įsitikinti, ar sprendimas naujas. Be to, išradimo aprašyme turi būti palyginti panašių problemų sprendimai su patentuojamu sprendimu. Technikos lygio nustatymas leidžia pamatyti, kuri technikos sritis jau apsaugota patentais, ir numatyti kryptį, kuria galima ieškoti naujų sprendimų. Atliekant naujumo paieškas, reikia atkreipti dėmesį, kad naujumui nustatyti svarbi visa iki paraiškos padavimo egzistuojanti viešai prieinama informacija pasaulyje, ir tai, kad patentų paraiškos paprastai skelbiamos po 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo datos. Visiems yra sakoma niekada neprasitarti niekam apie savo idėjas, svajones ar didelius planus. Vis daugiau kalbų sklinda, kad toks pasakymas yra klaidingas. Papasakojus paprastam žmogui apie savo kuriamą verslą, galima iš jo gauti tokį atsakymą, kad visgi toks verslas jau egzistuoja arba neseniai buvo įkurtas ir tai gali priversti žmogų sugalvoti, kaip patobulinti savo idėją. Šiame interneto amžiuje galima bet ką akimirksniu patikrinti per tokias platformas kaip „Google”. Tokiu pačiu principu dažnas startuolio įkūrėjas taip ieškosi savo idėjos analogų ar konkurentų. Žmonės susipažinę su nauja sfera, dažnai mano, kad sugalvojus idėją gali nukonkuruoti joje visus dalyvius, deja, taip nebus. Jei įkūrėjas yra net labiausiai motyvuotas žmogus žemėje, bet kokia jo inovatyvi idėja negali tiesiog nugriauti milžino. Masto ekonomika neleidžia konkuruoti su milžinu, jei jie efektyviai vykdo savo verslą. Kartais didelės įmonės tam tikrais būdais yra neefektyvios, galima tuo pasinaudoti. Geriausias būdas „konkuruoti“ yra nekonkuruoti. Todėl būtina ką nors pakeisti, kad būtų patenkinamas poreikis, kurio jie netenkina, arba rinka, kurios jie negali patenkinti. Geriausios strategijos yra šios: • Pakeisti savo rinką (nesistengti bandyti įeiti į tą pačią rinką) ieškoti mažesnės rinkos nišos; 16 • Pakeisti savo paslaugas ar produktus (gali būti funkcijų, kurių didesnis kūrėjas neturi arba nenori pridėti prie savo produkto, kurias galima pridėti prie savo startuolio); • Yra daug dalykų, kuriuos galima padaryti, bet jie visi priklauso nuo startuolio konkurentų pažinimo ir jų trūkumų išnaudojimo savo tikslui pasiekti. Verslo pamatas – gera idėja, kuri būtų tinkama konkuruoti su jau egzistuojančiomis ir dažnai rinkoje įsitvirtinusiomis įmonėmis. Deja, ji gali būti patraukli ne tik vartotojams, bet ir piktavaliams konkurentams ar verslo partneriams, kurie matydami idėjos potencialą gali bandyti ją ar jos dalį panaudoti savo sėkmės istorijoje (Bakūnaitė G., 2015). Investuotojai ir mentoriai dažnai praleidžia patento svarbą startuolių vystymo etapuose. Daugelis mano, kad kai bus pagamintas prototipas, padarytas pirmas pardavimas tada jau galima bus teigti patentą idėjai. Tuomet, deja gali būti per vėlu. Visų pirma, daugeliui reikia išsiaiškinti, kas yra patentas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą: „Patentas suteikia išimtinę teisę į išradimą (naują įrenginį, produktą ar procesą), pagal kurią tik patento savininkas turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti savo išradimą. Išradimo sukūrimui paprastai reikalingos nemažos investicijos. Konkurentai neapsaugotą naują produktą gali nukopijuoti ir jį vėliau parduoti.”(Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, 2020). Patento suteikiama išimtinė teisė sudaro galimybes neleisti konkurentams gaminti ar parduoti tokių pačių produktų. Vadinasi, patentas yra priemonė užtikrinti verslo konkurencingumą. Patentą taip pat galima licencijuoti, patentas gali palengvinti komercinių partnerių paiešką. Trumpai tariant, tai dokumentas, įrodantis, jog sukurtas produktas ar paslauga yra tavo nuosavybė ir niekas negali į jį kėsintis. Jauni verslininkai mąsto apie prototipo patentavimą, nes dažnu atveju nepasitiki savo jėgomis, kad pavyks idėją realizuoti iki investuotojų, gauti finansavimą ar pirmus klientus, tad apsibrėžia ribą, nuo kurios jau imsis veiksmų, susijusių su autorinėmis teisėmis. Tokie žmonės, kad ir sukuria inovatyvias idėjas, mąsto labai primityviai, manydami, kad konkurentai, kurie kėsinasi į jų idėją, yra iš tos pačios šalies. Informacija apie naują kuriamą startuolį gali labai lengvai išplisti per tą sritį, kurioje yra kuriamas naujas produktas. Tad naivu yra išskirti gretimas šalis, valstybinius regionus, kurie įkūrėjo idėją gali pritaikyti savo esamam verslui. Tokiu atveju, konkurentas „pavogęs” idėją turėtų pilną teisę sužlugdyti visus įkūrėjo planus. Yra labai gera žinia, kad patentas negali būti globalus, jis galioja tik toje šalyje, kur buvo įkurtas produktas ar idėja, ir pasirinktos šalys. Kodėl šalys? Nes patentų galima teigti kiek tik nori, tačiau kiekvienas jų kainuoja nemažą sumą, kad įsigaliotų. Taip pat yra gan labai ilgas patento svarstymo terminas galintis viršyti 1m., tačiau idėjos patentas yra viešai paskelbiamas po 18mėnesių. Biurui patvirtinus patentą, jis galioja 20 metų. Per tuos pačius patentus galima išsiaiškinti, ar nėra sukurta idėja, apie kurią galvoja būsimas jaunas verslininkas. „Kai išradėjas randa tam tikros problemos sprendimą, reikia įsitikinti, ar sprendimas naujas. Be to, išradimo aprašyme turi būti palyginti panašių problemų sprendimai su patentuojamu sprendimu. Technikos lygio nustatymas leidžia pamatyti, kuri technikos sritis jau 17 apsaugota patentais, ir numatyti kryptį, kuria galima ieškoti naujų sprendimų. Atliekant naujumo paieškas, reikia atkreipti dėmesį, kad naujumui nustatyti svarbi visa iki paraiškos padavimo egzistuojanti viešai prieinama informacija pasaulyje, ir tai, kad patentų paraiškos paprastai skelbiamos po 18 mėnesių nuo paraiškos pateikimo datos. Naujumo ir techninio lygio paiešką (dar vadinamą patentine paieška) gali atlikti pats pareiškėjas viešai prieinamose įvairiose patentų duomenų bazėse arba kreiptis į profesionalus (patentinius patikėtinius, kompetentingas institucijas).“ Taigi, verslo idėjos analizavimas neturi būti atmestinis punktas startuolio vystyme. Tai gali pridaryti nemažą kiekį problemų susidūrus su idėja, kuri ne tik yra įkurta, bet ji ir su patentu. Dėl to patentuotas išradimas gali konfiskuoti ir valdyti startuolį, kuris bandys patekti į rinką su analogine idėja. Tam yra skirtos programos, mentoriai, kurie kritiškai įvertina idėja, jos naujumą, inovatyvumą, pelningumą ir nukreipia įkūrėjus tinkama linkme. 2.2. Komandos subūrimas Pagal John C. Maxwell (2013) knygoje „The 17 Indisputable Laws of Teamwork“, yra pasakyta, jog egzistuoja mitas, skelbiantis, kad žmogus būdamas vienas gali labai daug padaryti. Tai yra ypač aktualu versle, nes už kiekvienos sėkmingos kompanijos pasiekimus yra apdovanojamas vienas žmogus. Dažniausiai tai būna generalinis direktorius, įkūrėjas, bet daugelis pamiršta, kad tiek jis, tiek ta organizacija yra toje vietoje vien dėl komandos, kuri dirbo dėl bendro tikslo. Žmonės linkę žavėtis drąsiais, novatoriškais, sėkmingais asmenimis. Tačiau, kol daugelis stebėtojų tapatinasi su puikiais asmenimis, realybė tokia, kad vieni dirbantys žmonės retai pasiekia aukštumas, kalbant apie verslą. Todėl dažnai jų kalbose yra dėkojama tiems, kurie jais pasitikėjo ir komandai, kuri padėjo viską įgyvendinti. Tai skamba labai gražiai, bet ar iš tiesų yra taip lengva rasti tą komandą, o ypač startuoliui? Pateiksiu pavyzdį startuolio, kuris šiuo metu yra bankrutavęs, dėl tokių priežasčių, kaip netinkama komanda. Tai buvo startuolis „Russsh“. Įmonė siūlė pristatymo trumpais atstumais ir užduočių valdymo paslaugą. 2012 m. Mumbajuje įkurtas Bharat Ahirwar, Russsh anksčiau buvo vadinamas „Get My Peon“. Jie atliko užduotis telefonu ir el. paštu. Vėliau, 2015 m., jie pakeitė savo pavadinimą į RUSSSH ir tais pačiais metais iš angelų investuotojų surinko 250 000 USD pradinę investiciją. Bendrovė atliko 150 - 200 užduočių per dieną ir iš viso apie 10 00 000 užduočių prieš uždarymą birželio mėnesį. Pagal veiklos metus, buvo akivaizdu, kad jų siūloma paslauga sprendė problemą ir startuolis generavo apyvartą, kad ne tik išsilaikytų, bet ir kurtų žmonėms darbo vietas. Štai yra priežastys, dėl ko startuolis nustojo vykdyti savo veiklą: • Startuolis buvo priblokštas ir negalėjo susidoroti su gerai finansuojamais konkurentais, kurie intensyviai skatino pardavimus teikdami nuolatines nuolaidas ir specialius pasiūlymus. 18 • Kita nesėkmės priežastis buvo nesugebėjimas įtraukti tinkamos komandos. Pagal šias išvadas galima spręsti, jog gera komanda nulemia daugiau nei per kiek laiko bus įvykdyta viena ar kita užduotis. Ji daro didelę įtaką, kai ateina momentas pristatyti savo idėja investuotojams, kuriems labiausiai būna įdomu, kokia komanda bandys įgyvendinti projektą. Pats įkūrėjas nebūtinai turi mokėti daryti visus dalykus toje sferoje, kurioje kuria savo verslą. Tam jis turi savo komandą, kad kompensuotų tai, ko jis nemoka daryti. Steve Jobs‘as nors yra minimas įkūręs kompaniją „Apple“, tačiau jos pagrindinį kodą parašė Steve Wozniak. Pats Steve Jobs‘as nemokėjo rašyti kodų, programuoti, tačiau turėjo novatoriškus sugebėjimus, kurie leido jam sukurti tobulus gaminius, kurie pritraukė didžiulę vartotojų paklausą rinkoje. Šis minėtas pavyzdys parodo, kad nereikia mokėt programuoti norint įkurti įmonę, kuri gamins išmanius įrenginius. Reikia turėti žmogų komandoje galintį tai padaryti. Jeigu įkūrėjas nėra įsitikinęs dėl savo produkto dizaino, veikimo principo, visada gali pasisamdyti žmogų, kuris jam galės padėti su produkto vystymu. Esant atvejui, kuomet nėra investuotojų ir nėra kaip atsilyginti už produkto vystymą, visada galima derėtis dėl aukštesnių pareigų sulaukus investicijų, jeigu produktas pasitenkintų. Startuolis yra laikomas kaip jauna įmonė, kuri sufleruoja, kad pirmomis stadijomis gal būti mažas uždarbis arba išvis jo nebūti. Labai didelį poveikį turės pirmi į komandą atvesti žmonės. Šiuo metu pasaulyje dar nėra „filtro“ gebančio atrinkti žmones geriausiai tinkančius pagal patirtį, vertybes ir tikslus, tai tenka daryti arba įdarbinimo agentūroms arba pačiam įkūrėjui. Šiomis dienomis vis dažniau yra sutinkamas žmogus, kuris vejasi ne patirtį, o pinigus. Pirmas dalykas, kas išskiria ne startuolio žmogų, tai bėgiojimas paskui pinigus. Toks žmogus startuolyje ieškos tik kaip greičiau nudirbti savo darbus, kad gautų atlyginimą, kas dažnu atveju ir pasitaiko kas trečioje organizacijoje. Startuoliai pirmais metais neturi daug darbuotojų, atlyginimai nebūna didžiausi, bet patirtis ir galimybės, būna rinkoje nesulyginamos. Patariama yra ieškoti tokių žmonių, kurie nori prisidėti prie startuolio augimo, vystymo, todėl tie žmonės sulaukia pelno, pripažinimo greičiau nei tiems, kurie aklai vaikėsi tik didesnio atlyginimo. Startuolio pradininkas taip pat turi atsižvelgti į kritiškai mąstančius ir nebijančius pasisakyti žmones. Jie nebijodami gali garsiai įgarsinti problemą iš kito kampo, kaip negalėtų pastebėti įkūrėjas. Kiekvienas startuolis yra skirtingas, visi negali būti toje pačioje sferoje, todėl nėra konkretaus punkto kokių būtent žmonių reikia, kad startuolis būtų sėkmingas komandos atžvilgiu. Tačiau vienus aspektus galima paminėti, kad kadangi startuolis yra laikomas kaip inovatyvi įmonė, jos sėkmę pagerins į komandą atėję asmenys, kurie nusimano, kas šiuo metu vyksta pasaulyje. Šie asmenys turi būti norintys mokytis, nes darbas startuolyje nėra nuo 8h iki 17h, kaip reguliariame darbe. Viena iš pasitaikančių klaidų yra kvietimas draugus kurti verslą. Nors tai nėra faktiškai įrodyta kaip blogas veiksmas, tačiau istorija rodo, kad kviečiant draugus pradėti kartu vystyti verslą ne visada baigiasi gražiai. Nors ir draugai, jų požiūris ir supratimas gali būti skirtingas ir to užtenka, kad 19 tinkamas sprendimas nebūtų priimtas. Startuolis yra tarsi gyvenimas po vienu stogu. Po tuo stogu gali gyventi du, trys ar net keturi asmenys, svarbiausia, kad jie sutartų tarpusavyje. Tačiau kyla tuomet kita problema, kiti draugai pastebėję norės irgi prisijungti. Poreikis startuolyje yra visa laiką kuo daugiau ranku tuo geriau, bet jei yra daug išleidžiama ant atlyginimų, o naudos papildomos negeneruoja, tai toks startuolis greitai mirs. Yra svarbu padaryti savo darbą, bet dar svarbiau yra investuoti savo laisvą laiką. Pradėti yra visada sunkiausia, o ypač vienam. Su laiku startuolius reikalaus daugiau rankų ir ne bet kokių, o reikalingų. Įdarbinti žmogų vien dėl skaičiaus kainuos startuoliui daugiau, nei išvis jo nesamdant. Įkūrėjas turi elgtis su savo darbuotojais, taip tarsi, jie turėtų kažkiek galios startuolyje. Suteikdami teisę darbuotojam pasireikšti startuolio vystyme, įkūrėjas ne tik pakelia jų motyvacija, pasitikėjimą, atsakomybės jausmą, bet ir gauna iš jų naudingų minčių, ką galim būtų patobulinti. 2.3. Verslo finansavimas Planuojant kurti verslą, didelė dalis startuolių galvoja apie investicijų pritraukimą, tačiau mažai kas suvokia, kada esi pasirengęs investicijoms, kada jų reikia ir kada tinkamas metas jų ieškoti. Nes tiesiog, jei tai daroma ne laiku, išeikvojama daug laiko, užuot susikoncentravus į verslo idėjos įgyvendinimą. Teorinėje analizėje investicijos pateikiamos kaip svarbus veiksnys verslui augti ir paplisti, tačiau visai nenagrinėjama, kada investicijų ieškoti. Užtikrinant atlikimą ankstyvosios stadijos vystymosi etapu, būtina nusistatyti trumpalaikius tikslus ir juos stebėti, o esant poreikiui gebėti greitai juos keisti ar reaguoti. Taigi atlikimas tiesiogiai priklauso tik nuo komandos, kaip ji valdys projektą, kokius veiksmus atliks, t. y. kaip laiku bus įgyvendinami apsibrėžti tikslai, sudėliotas produkto veiksmų planas (angl. roadmap) ir pardavimų piltuvėlis (angl. sales funnel) su aiškiu supratimu, kas yra idealus klientas, kokie jų profiliai ir kaip, už kiek jiems parduodame. Yra šiai dienai žinomi net 6 investicijų pritraukimo būdai: 1. Akceleratoriai. Jie skirti pradedančiosioms įmonėms, kurios jau turi tam tikru būdu patvirtintą minimaliai veikiantį produktą (MVP). Akceleratoriai patrauklūs startuoliams, nes jie teikia platų investuotojų ir mentorių tinklą, padedantį startuoliams kurti savo verslą ir pritraukti būsimą kapitalą. Paprastai akceleratorius su startuoliais dirba trumpą ir konkretų laiką (dažniausiai 90 - 120 dienų) ir siūlo tam tikrą kapitalo sumą. Mainais už patarimus, kapitalą ir kai kurias paslaugas, daugumai akceleratorių reikia nuo 3 iki 8 proc. jūsų įmonės nuosavybės. Prisijungimas prie akceleratoriaus vis dar nėra visapusiškas sprendimas jūsų pradiniam finansavimui. Pagrindinis tikslas – paruošti savo startuolį pritraukti didesnes kapitalo sumas. 2. Verslo angelai. Angelai investuotojai yra turtingi asmenys, turintys didelę patirtį ir tinklus tam tikroje pramonės šakoje, skiriantys savo pinigus projekto startui, paprastai pradiniame etape. Angelai investuotojai paprastai leidžia jums kontroliuoti savo įmonę, tačiau dažnai jie nori didelės jūsų 20 nuosavybės dalies. Angelai investuotojai gali suteikti jums ne tik pradinius pinigus, bet ir savo kontaktus bei vertingą patarimą, kai to prireiks. Jie naudoja savo tinklo ryšius, kad jūsų įmonė augtų ir greičiau uždirbtų pajamas. Nors šie investuotojai gali turėti didelį asmeninį susidomėjimą jūsų projektu, jie turi užimtą gyvenimą ir kitas investicijas. Dauguma ankstyvosios stadijos startuolių neapsiriboja darbu su vienu angelu investuotoju ir stengiasi pritraukti kelis iš jų, kad gautų stipresnį bendrą palaikymą. (Sumup, n.d.) 3. Rizikos kapitalo fondai. Jie yra profesionalų grupė, kuri specialiai siekia finansuoti pradedančias įmones. Fondai paprastai teikia finansavimą ankstyvos stadijos, didelio potencialo ir augančioms įmonėms, siekiančioms gauti grąžos per galimą realizavimo įvykį, pvz., IPO (pradinį viešąjį siūlymą) arba parduodant įmonę bet kokiu kitu būdu. Jie paprastai investuoja didesnes pinigų sumas nei angelai investuotojai ar akceleratoriai, todėl ieško didesnių galimybių, kurios greičiausiai bus stabilios. Tai reiškia, kad startuolis turėtų turėti stiprią komandą ir didesnio kapitalo poreikį, kad jis būtų efektyvus. Norint užsitikrinti investicijas, šiems fondams gali prireikti tam tikros startuolio kontrolės. 4. Viešasis finansavimas. Vyriausybė ir Europos Sąjunga siekia remti inovacijas ir siūlyti įvairias finansavimo galimybes startuoliams. Paprastai šios programos ir dotacijos yra skirtos konkretiems projektams, o ne visam verslui, finansuoti ir reikalaujama, kad lėšos būtų suderintos su kitu finansavimu. Dotacijos dažnai yra orientuotos į aukštąsias technologijas, mokslą ir mediciną, turi konkrečius paraiškų teikimo kriterijus ir terminus. Viešojo finansavimo iniciatyvoms paprastai reikalingas išsamus paaiškinimas, kaip pinigai bus išleisti, ir vėliau turi būti taikomi įvairaus laipsnio kontrolės mechanizmai. 5. Konkursai. Vienas iš būdų gauti finansavimą savo startuoliui yra konkursai. Laimėję konkursus startuoliai gali nemokamai gauti pinigų, investicijų ar kitų vertingų prizų, pavyzdžiui, profesionalių paslaugų. Konkursai taip pat yra puiki galimybė užmegzti ryšius su kitais dalyviais, strateginius ryšius ir įgyti matomumą tarp įtakingų pramonės lyderių, investuotojų, potencialių verslo partnerių, atitinkamų žiniasklaidos priemonių ir net būsimų klientų. 6. Sutelktinis finansavimas. Sutelktinis finansavimas veikia surenkant nedideles sumas iš daugybės asmenų susidomėjusių idėja. Tai padeda išplėsti potencialių investuotojų skaičių į startuolį už įkūrėjo tinklo ribų. Yra įvairių sutelktinio finansavimo tipų, atsižvelgiant į tai, ką investuotojai gauna už savo pinigus. Labai ankstyvos stadijos pradedančiosioms įmonėms sutelktinis finansavimas taip pat gali padėti išbandyti paklausą prieš investuojant nuosavas lėšas ar kalbant su potencialiais investuotojais. Dvi populiariausios sutelktinio finansavimo platformos yra „Indiegogo“ ir „ Kickstarter“. 21 Kiekvienas startuolis neturi kreiptis į vieną finansavimo vietą, jis turi gauti finansinį rėmimą iš kuo daugiau sričių. Kalbantis apie investuotojus, Jonikas D. savo knygoje „ Startuolio evoliucija“ išskyrę keletą investuotojų tipų, su kuriais kiekvienas startuolis gali susitikti. 1. Investuotojai, kurie nesupranta, ką jūs darote, bet turintys savo nuomonę ir nuostatas apie jūsų verslą. Autorius pataria su jais negaišti laiko, kadangi prasidėjus su jais bus nukrypstama nuo startuolio pagrindinės misijos. Prie šių priskiriami ir tie, kurie neturi pinigų, nenori investuoti, bet kažkokiu būdu nori prisidėti, kad geriau atrodytų visuomenei. Tokie ieško tik sau naudos, tad sprendimas išlieka tas pats — su jais nesivelt į bendradarbiavimą. 2. Minimi yra investuotojai duodantys puikų grįžtamąjį ryšį ir galinčių investuoti su sąlyga, jeigu jie nebus vieninteliai investuojantys. Sprendžiant pagal pirmuosius minėtus investuotojus, šie galintys nemokamai duoti asmenines įžvalgas yra geras būdas įkūrėjui išsiaiškinti jo startuolio trūkumus. 3. Norinčių, kad pasisektų, bet reikalaujantys didesnės traukos, daugiau duomenų, skaičių. Tai yra geras ženklas, nes reiškia, jog yra užmegztas ryšys su potencialiu investuotoju. Siūloma yra toliau klausytis investuotojo patarimų ir bendradarbiauti dėl bendro kompromiso, lydinčio link pirmų investicijų. Pagal Eisenmann T. (2015) tyrimą buvo atskleista, jog ankstyvojo investavimo etapuose nuo pirmojo susitikimo iki sandorio užbaigimo vidutiniškai praeidavo 12,5 savaitės. Startuolio galimybė sėkmingai laiku užbaigti finansavimo raundą priklauso tik nuo įkūrėjo komunikacijos, pažinčių ir lėšų pritraukimo įgūdžių. Svarbiausia užduotis yra nuspręsti, kada pradėti susitikimus su potencialiais investuotojais, kad nestrigtų startuolio plėtra. Kitu atveju yra tikimybė startuoliui likti be pinigų ir nepasiekti reikšmingų etapų. (Leavy, 2021) Paliečiant šiek tiek informacijos apie startuolių garsinamas platformas kaip „ Indiegogo“ ir „Kickstarter“, žemiau yra pateikta lentelė, vaizduojantį pagrindinius panašumus ir skirtumus tarp šių platformų. Startuolio finansavimo šaltiniai priklauso nuo startuolio tipo ir kokiame jis yra vystymo etape. Startuoliai, kuriems nėra reikalingas prototipas fokusuojasi iškarto į pirmų klientų užsakymus ir jei jų atsiranda, tai jau būna geras ženklas investuotojui. Esant prototipo poreikiui, startuolis turi daug galimybių prisitraukti lėšų iš verslo angelų, sutelktinio finansavimo šaltinių, konkursų. Visus startuolius vienija dabar populiarus dalykas tai yra inkubatoriai, kurie gali padėti surinkti pirmas lėšas, padėti startuoliui įgyti reikšmingų pažinčių, sudėlioti jiems strateginį planą ir padėti rasti trūkstamus komandos narius. 2.4. Startuolių problemos ir sėkmės veiksniai Pirmoji problema pagal Ries, E (2011), ko trūksta startuoliams, yra strategija, konkretus veiksmų planas ir tikslus rinkos tyrimas apie kuriamą produktą. Ankstesniais laikais tokie dalykai buvo 22 tikėtinos sėkmės rodikliai. Dabartyje, be konkretaus veiksmų plano, joks investuotojas net nežiūrės į asmens idėją. Planas ne tik turi pats būti, bet jis turi būti logiškas, pagrįstas jau atliktais veiksmais, kurie pasiteisino. Pagal parašytas istorijas ir jau įkurtus startuolius, galima daryti prielaidą, kad ne visos verslo idėjos išeina taip, kaip buvo planavę nuo pat pradžių, o tai bus pagrįsta vėlesniame šio darbo eksperimente. Kalbant apie publikuotus pavyzdžius, vienas yra gerai žinomas J. Carreyrou (2019) ir jo knyga „BLOGAS KRAUJAS: Silicio slėnio startuolio melai ir paslaptys“. E. Holmes (2019) — eilinė mergina sugalvojo startuolį, kuris pakeistų visą medicinos sritį. Bendrovė teigė sukūrusi kraujo tyrimus, kuriems reikėjo labai mažo kraujo kiekio ir kuriuos buvo galima atlikti greitai dėl įmonės sukurtų mažų automatizuotų prietaisų. Tačiau vėliau buvo įrodyta, kad šie teiginiai yra klaidingi. Tačiau E.Holmes (2019) darė taktiką – „Fake it, until you make it“, iš anglų k. išvertus – vaidint, kol pasiseks. Pačiam startuoliui, pinigine prasme, pavyko. „Theranos“ iš investicijų pavyko susirinkti daugiau nei 700 mln. USD, o galiausiai 2013- 2014m. užbaigė su įmonės 10 mlrd. USD įvertinimu. Kaip ir buvo minėta, ši idėja, kadangi buvo paremta klaidingais eksperimentais ir neįmanomais dalykais, buvo pasmerkta žlugti. Tačiau pati jo įkūrėja, E. Holmes, 2015 m. nors ir džiaugėsi turinti 4,5 mlrd. USD vertę savo kišenėse, šiomis dienomis ji yra vertinama 0USD. Pagal 2020m. duomenis, ji dalyvavo teismo posėdyje, po kurio buvo pripažinta kalta dėl investuotojų apgaudinėjimo ir turėjo grąžinti investuotą sumą. Daugelis startuolių žlunga per pirmus savo gyvavimo metus. Glaveckaitė Ž. (2020) teigė, kad ankstyvojoje stadijoje inovatyvus startuolio produktas dar konstruojamas, o jo vystymosi sėkmę lemia tam tikri kritiniai veiksniai, nuo kurių priklauso, ar startuolis išliks rinkoje, ar žlugs. Ankstyvoje augimo stadijoje įvyksta daugiausia startuolių „mirčių“, vien dėl šios priežasties mokslas turi dar labiau gilinti žinias, keisti požiūrį, kelti diskusijas. Dažniausiai minima priežastis dėl startuolio žlugimo̶ finansų trūkumas. Daugeliui nepavyksta gauti finansavimo, arba gavus jį neišsilaiko su esamais klientais. Dėl to žlunga apie 42 proc. naujų įmonių (C.Binsights, 2019). Vien dėl to, kad įmonės gauna reikiamą kiekį investicijų nereiškia, jog joms pasiseks. Startuoliams pastoviai reik investicijų, kad jie darytų reikiamus pakeitimus, o investuotojai su kiekviena investicija pasveria rizika, atsižvelgia į įkūrėjų veiksmus, ar jie nekelia netoleruojamo dydžio rizikos. Verta paminėti ir rinkodaros strategiją kalbant apie startuolio nesėkmės veiksnius. Kiekvienas įkūrėjas yra savotiškai naivus manydamas, kad jo verslo idėja bus kita, kuri pakeis pasaulį. Su tokia mintim yra pasineriama į startuolio vystymą, minimalaus produkto kūrimą ir paleidimą į rinką būsimiems klientams. Šioje vietoje yra praleistas labai svarbus tyrimas, tai yra paklausos rodiklis. Įkūrėjas gali pristatyti savo produktą, kaip amžiaus sensaciją, bet tai nieko nereikš, jei žmonėms jo tiesiog nereikės. Tam yra svarbu pasidaryti savo namų darbus, o dar geriau, investuoti laiką į apklausas, seminarus, kur būtų galima išgirsti nuomones žmonių, ar jie apskritai naudotųsi, pirktų šią 23 paslaugą ar daiktą. Ši problema moralizuoja, kad negalima eiti trumpesniu keliu neįvykdžius svarbių analizių. Pirmiausia reikia apmąstyti apie rinkodarą, o vėliau galima kalbėti apie produkto kūrimą. Konkurencijos rizikos įsivertinimas yra būtinas aspektas. Istorijoje yra pavyzdžių kuomet sėkmingai veikiantis startuolis bankrutuoja dėl nesuvaldytos konkurencijos. Vienas iš pavyzdžių būtų startuolis „Cha-Cha“ (failory, n.d.). Šis startuolis siūlė paieškos variklį, kuriame galima buvo bendrauti su gyvu žmogumi, kuris buvo kiekvieno kliento gidas interneto platybėse. Startuolis veikė ilgiau nei 10 m. ir surinko daugiau nei 50 mln. USD iš investicijų. Deja, to neužteko, kai rinkoje „Google“ išleido atnaujinimą, kuriame buvo kalbama apie „Panda“ algoritmą. Jei ko nors buvo ieškoma „Google“, būtų pasisekę, jei buvo rodomi rezultatai iš tokių svetainių kaip „Cha-Cha“, kurie buvo stumiami vis toliau ir toliau. Galiausiai startuolis nustojo veikti, nes žmonių samdymas, kad jie rankiniu būdu ieškotų ir pateiktų atsakymus į klausimus nebuvo tvarus projektas, kuomet „Google“ galėjo pasiūlyti tą patį, tik per paprastą internetinę paiešką. Startuolis neįsivertino savo verslo idėjos galimo automatizavimo ir tai padarė jų konkurentai, pilnai išstumdami juos iš verslo (Verbovskiy, V. A., 2014). Anot Gross Bill H. (2015), amerikiečių investuotojo ir fondų valdytojo, pagrindinis dalykas lemiantis startuolių sėkmę – laikas. Kokiu momentu pristatomas į rinką startuolis, tai lemia didžiausią dalį jo sėkmės artimiausius metus. Bill H. Gross‘as (2015) pateikė pavyzdžius su šiai dienai žinomais veidais, kaip „Uber„. Kuomet startavo „Uber“ kompanijų vadovai ieškojo būdo, kaip daugiau prijungti darbuotojų į pavėžėjo darbą, šią problemą išsprendė į rinką prisistatęs startuolis „Uber“. Kitas pavyzdys buvo su „Airbnb“. Iki tol joks žmogus nenorėjo į savo namus įsileisti nežinomo asmens, tuo labiau jam išnuomoti dalį kambario. Kodėl buvo tinkamas laikas būtent šiam startuoliu? Tuo metu buvo recesija ir „Airbnb“ suteikė galimybė žmonėms užsidirbti daugiau pinigų. Labai greitai baimės apie įsileidimą nepažįstamo žmogaus į namus dingo. Šis Bill H. Gross‘o (2015) tyrimas apėmė daugiau nei 100 sukurtų kompanijų ir bendras rezultatas rodė, jog 42proc. startuolių pavyko dėl jų tinkamo laiko paleidžiant idėją. Antras pagal svarbą sėkmę lemiantis veiksnys startuoliui yra finansai. Finansai yra reikalingi pirminiam vystymosi etapui. Pirminis vystymosi etapas apima paties pirminio produkto kūrimą – prototipą. Dar labiau reikalingas finansavimas paleidžiant produktą gamybai, kad patenkintų pirminius klientus. Pradinis lėšų šaltinis dažnu atveju būna pats įkūrėjas, jo draugai, giminės, komandos narių lėšos. Tai yra smulkios lėšos, kurios daro įtaką pačiam startui, bet vėliau reikalingos bus iš aukštesnių kvalifikacijos asmenų, kaip verslo angelų, privačių investuotojų, rizikos kapitalo fondų. Ar gaus startuolis investiciją daug priklauso nuo startuolo turimų kontaktų. Tikėtina, kad vystant pirmąjį startuolį verslo angelai neduos finansavimo, nes netiki pačia idėja arba pačiam įkūrėjui trūksta patirties, bet šie asmenys nurodys būdus, kaip kitokiomis priemonėmis gauti finansavimą. 24 Trečiasis sėkmės veiksnys yra gera komanda. Pagal Glaveckaitės Ž. (2020) disertacijos tyrimus, atskleista, kad komanda sudaro didelę įtaką startuolio vystyme. Pagal visus tyrimus, labiausiai geidžiami komandos nariai yra tie, kurie yra greitai veikiantys, gebantys mokytis, užsispyrę, atkaklūs. Pagal tai galima daryti prielaidą, kad labiau yra atsižvelgiama į paties žmogaus asmenines savybes, nei į jo darbo kvalifikacijas. Žinios yra be galo reikalingos darbuojantis į startuolį, bet svarbesnis aspektas yra pats noras, motyvacija, nes kai kurie įkūrėjai pradėjo kurti savo startuolį nieko neišmanydami apie tą sferą. Tai jiems netrukdė, o kaip tik paskatino eiti į nežinomybę ir tyrinėti, mokytis. Bene svarbiausias veiksnys yra užsispyrimas ir motyvacija. Šie vieninteliai temps verslą į priekį ieškoti būdų spręsti esamas problemas, kuomet nėra lėšų, komandos, prototipo ir t.t. Winston S. Churchill‘as (2022) sako, kad "Sėkmė nėra galutinė; nesėkmė nėra mirtina: svarbiausia yra drąsa tęsti." Taip pat garsus Lietuvos investuotojas G. Pociūnas (2022) vienam iš savo interviu yra pasakęs: „Net neįsivaizduoju, kaip galima apskritai bet kurioje sferoje pasiekti rezultatų, jeigu žmogus nedarys nuoseklių dalykų nuolatos.“ Startuolis nereikalauja kiekvieną dieną dirbti prie jo, jis reikalauja nuoseklumo, nes būna tokie darbai, kurių neįmanoma skubomis padaryti, tačiau galima kiekvieną dieną, kai nėra motyvacijos prisiversti investuoti valandą į savo startuolį, kad garantuotume didesnius jo sėkmės šansus ateityje. 25 3. TYRIMO DIZAINAS 3.1. Tyrimo eigos pristatymas Vis daugiau žmonių bando sukurti savo verslą, nerti į naujas technologijas, investuoti į kriptovaliutas, daryti bet ką, kas jiems atneš daugiau pinigų. Klaidingas kelias yra rinktis vystyti startuolį, nes tai yra sudėtingiausias būdas praturtėti iš jau paminėtų. Šiuo metu yra be galo daug pasirinkimo tarp investavimo platformų, tarp įstaigų, kurios padeda startuoliams įgyti tvirtą pagrindą, rasti pirmus klientus ar mentorius. Pirminiai vystymo etapai, vis dar daugeliui išlieka tokie patys sunkūs. Tyrimo probleminiai klausimai: Kaip gimė startuolių idėjos ir kokie žingsniai buvo padaryti, kad užtikrinti jų sėkmę? Kokiais finansavimo šaltiniais pasinaudojo startuoliai? Kaip susibūrė įkūrėjų komanda, kaip rado bendraminčius? Tyrimo tipas: atliktas buvo kokybinis tyrimas apie konkrečias startuolio vystymo fazes. Didelė dalis pašnekovų buvo apklausinėjami internetinio susitikimo metu, mažoji dalis pasirinko raštu užpildyti jiems nusiųstus klausimus. Šio tyrimo metu buvo siekiama sužinoti šių dienų startuolių vystymo etapus, sėkmės veiksnius, finansavimo eigą, problemas ir iššūkius. Tyrimo metodai: buvo sukurta anketa su klausimais. Pirmiausiai pašnekovai buvo supažindinti su interviu tikslu, kaip bus panaudojama gauta informacija. Pokalbio metu buvo atsižvelgiama, ką kalba pašnekovas ir neužduodami klausimai, į kuriuos informantas jau atsakė. Vienam informantui buvo nusiųstas Microsoft Word dokumentas su klausimais, kadangi nebuvo laiko suorganizuoti susitikimą. Tyrimo instrumentai: kokybinis tyrimas sukurtas iš 13 klausimų, didžioji dalis jų yra atviri. Anketoje klausimai buvo sudaryti tam, kad gauti tokią informaciją, kurios niekur negalima rasti ̶ apie pirmąsias dienas startuolio iki dabar. Kai kurie įkūrėjai turėjo panašias ar net tas pačias įžvalgas, tad jos buvo sugrupuotos į bendrą Microsoft Excel diagramą. Tyrimo procesas: su pašnekovo leidimu, pokalbis buvo įrašinėjamas mobiliuoju įrenginiu, kad užtikrinti atsakymų tikslumą pildant informaciją. Tyrimo apribojimai: tyrimo eigoje buvo sunku gauti startuolių įkūrėjų dėmesį dėl kelių priežasčių. Viena iš jų yra, kad startuolių įkūrėjai labai vertina savo laiką ir vengia daryti darbus, kurie jiems ir jų startuoliams neatneša tiesioginės naudos, o antra priežastis yra dabartinis karas. Visi startuoliai yra susitelkę maksimaliai padėti Ukrainai. 26 4. APKLAUSTŲ STARTUOLIŲ INFORMACIJA 4 lentelė. Startuolių duomenys. Eksperto numeris Startuolio pavadinimas Startuolio amžius Įkūrėjų skaičius Startuolio aprašymas 1. Traxlo 2 metai 2 Atidarė pirmą parduotuvę „Gott 2 Go“, kurioje nėra nei vieno nuolatinio darbuotojo. Į parduotuvę gali užeiti visi turintys „Tasku.app“ programėlę, kurią valdo „Traxlo“. 2. Siri 3 metai 1 Siri yra kalbos atpažinimo programa, sujungta su balso agento technologija, pritaikyta „iOS“ operacinei sistemai, įdiegta naujesniuose „iPhone“ telefonuose. 3. Kernolab 3 metai 5 Startuolis leidžia ne finansų sektoriaus įmonėms integruoti finansinių technologijų paslaugas. 4. Contribee 2 metai 1 Contribee leidžia bendrauti su savo sekėjais, kurti jiems turinį ir gauti tiesiogiai iš jų paramą be apmokestinimo. 5. Digiklasė 2 metai 2 Nuotolinė mokymosi platforma su aukščiausios kvalifikacijos dėstytojais ir įvairių sričių specialistais. 6. Kilohealth 8 metai 7 Kilo Health buvo įkurta siekiant sukurti patraukliausias ir veiksmingiausias skaitmeninio gyvenimo būdo intervencijas, kurios veda į sveikesnį gyvenimą. 7. Ondato 3 metai 4 Startuolis teikia klientų pažinimo sprendimus (Know Your Customer- KYC) Šaltinis: sudarytas autoriaus, remiantis ekspertiniu tyrimu. 27 „Traxlo“ (ekspertas Nr.1) teikia galimybę bet kokiu paros metu apsipirkti jų išmaniojoje krautuvėje, kurioje nėra nei vieno pardavėjo. Kiekvienas žmogus parsisiuntęs programėlę „Tasku.app“ gali užsidirbti darydamas eilinius darbus krautuvėje, kaip nebegaliojančių prekių išėmimas iš prekybos, kasos nuvalymas, naujų prekių išpakavimas. „Kilohealth“(ekspertas Nr.6) ir „Digiklasė“ (ekspertas Nr.5 ) turi panašumų, nes abiejų idėjų mintis yra pagerinti ir palengvinti žmonių gyvenimą. „Kilohealth“ siekia gerinti bendrą žmogaus gyvenimo kokybę, žmogaus sveikatą, o „Digiklasė“ siekia užtikrinti skaidrią jaunimo ateitį, duodami jiems galimybę užtvirtinti žinias savo mokymosi platformoje. Startuolis „Contribee“ (ekspertas Nr.4) yra tiesioginis „Patreon“ konkurentas. Vienintelis dalykas skiriantis šias platformas yra mokestis, kurio „Contribee“ nefiksuoja savo kūrėjams, taip suteikdamas jiems palankesnes galimybes uždirbti iš savo prenumeratorių. Tiek „Ondato“ (ekspertas Nr.7), tiek „Kernolab“ (ekspertas Nr.3) yra startuoliai susiję su finansais. Skirtumas tik, kad „Ondato“ yra įrankis skirtas patvirtinti tapatybę, o sistema „Kernolab“ kuria platformas, skirtas finansinių paslaugų formavimui. Galiausiai „Siri“ (ekspertas Nr.2) idėja kilo 1993m., tuo metu nebuvo jokių akseleratorių ir pati sąvoka startuolis nebuvo paplitusi. Tai buvo metai prieš išvystant pirmąją naršyklę, tad pats startuolis pradėjo savo veiklą tik ankstyvam XXI amžiuje. 2010m. jį įsigijo „Apple“, tačiau buvo išimtas iš „App Store“ ir 2011m. nustojo gyvavęs. 28 5. EKSPERTINIO INTERVIU ANALIZĖ 5.1. Startuolio idėja Pradžia tyrimo startavo su bendru klausimu apie startuolio idėjos originalumą, iš kur kilo mintis kurti būtent tokį startuolį. Buvo bandoma išsiaiškinti, ar įkūrėjai rėmėsi bent vienu iš idėjos generavimo būdų, kad sugalvotų idėją. Deja, bet visi apklaustieji pasisakė, jog jų idėjos nebuvo sugalvotos įvairiais „brainstorm“ metodais. • Idėja gimė vien iš siekio pagerinti žmonėms gyvenimą (ekspertai Nr.6, Nr.2 ir Nr.4) ; • Buvo originaliai vienokia idėja, tačiau reikėjo „pivot‘int“ (eksperto Nr.1) ; • Pamatėme problemą rinkoje (ekspertai Nr.3 ir Nr.5); • Pamatė galimybę patobulinti jau esamus procesus rinkoje (ekspertas Nr.7). Gauti rezultatai atskleidė, jog apklaustų startuolių didesnė dalis sugalvojo savo idėją gerinant kitų žmonių gyvenimo pagrindu. „Kilohealth“ (ekspertas Nr. 6) anketoje paminėjo: „Sveikatos priežiūros pramonė yra šiek tiek konservatyvi, ir matome, kad tai yra didžiulė galimybė į ją įtraukti naujovių. Nėra nieko naudingiau ir labiau apdovanojančio, kaip padėti žmonių gyvenimui ir jų sveikatai“. Tai atsispindėjo jų pasiekimuose, nes šią dieną toks startuolis pats finansavo ir kuravo daugiau nei 15 inovatyvių sveikatingumo kūrinių ir pats užima antrąją vietą pagal startuolio augimo tempą Europoje. „Ondato“ įkūrėjas minėjo, kad savo startuolio sektoriuje jau dirbo virš 15m., tad buvo aišku, kur galima patobulėti ir sukurti kažką naujo. Ne eilinis atvejis apklausoje yra „Traxlo“ startuolis, kuris gimė dėka „pivot‘o“: „Dirbant su klientais pasidarė aišku, ko jiems trūko ir tada bandėm atliepti tą klientų poreikį“ – Ekspertas Nr.1. „Kernolab“ ir „Contribee“ startuoliai pasinaudojo proga užpildyti spragą rinkoje. „Contribee“ rėmėsi ta mintimi, jog kiekvienas Amerikoje esantis vaikas nori turėti savo publiką ir būti „content creator“. Tad šis verslo modelis jiems padėtų labiau, nei esantis rinkoje „Patreon“, vien dėl kūrėjo neapmokestinimo. „Kernolab“ pamanė, jog rinkoje yra labai sunku mažoms įmonėms teikti finansines paslaugas, nes ta pati pradžia yra sunkiausia visomis prasmėmis. Tad „Kernolab“ sukuria savo tipo svetainės sistemą, kur eilinei įmonei prisiregistravus reikia tik uždėti varneles, ką būtent nori turėti, taip išvengdamos papildomų kaštų ir laiko. 29 5.2. Skiriamas laikas startuoliui Įkūrėjai buvo apklausti, kaip jie skirstė laiką asmeniniam gyvenimui ir startuolio vystymui, ar turėjo laiko laisvalaikiui su draugais. Šioje dalyje, kai kurių ekspertų nuomonės išsiskyrė vien dėl unikalios patirties. (žr. 5.1 pav.) 5.1 lentelė. Ekspertų užimtumo duomenys „Digiklasė“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!