Iki 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojo tarybinis 1964 m. Civilinio proceso kodeksas, kuris neatitiko po Nepriklausomybės atkūrimo pasikeitusių visuomeninių, ekonominių ir socialinių santykių. Dar iš sovietinės santvarkos perimtas Civilio proceso kodeksas negalėjo užtikrinti tinkamo pažeistų materialinių subjektinių teisių gynimo. Nuolatiniai CPK keitimai nepašalino jo trūkumų, todėl buvo pasirinkta sukurti naują Civilinio proceso kodeksą, kuris liberalųjį procesą pakeitė socialiniu civilinio proceso modeliu. Pastarasis modelis pasižymi tuo, jog jis, nepaneigdamas rungimosi ir dispozytivumo principų, derindamas teismo ir šalių veiksmus, padeda kovoti su proceso vilkinimu, suteikia teisėjui daugiau aktyvumo bei numato griežtas poveikio priemones šalims, piktnaudžiaujančioms procesu. Viena iš tokių sankcijų yra sprendimas už akių.
Sprendimas už akių, anot kodekso rengėjų, yra jau seniai užsienyje kovai su nesąžiningomis šalimis naudojama priemonė, kuri sėkmingai užtikrina proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą. Tačiau tik įsigaliojus civilio proceso kodeksui, sprendimas už akių sulaukė gana daug kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimo.
3. Nustatyti kokių naujovių civiliniam procesui suteikė sprendimo už akių instituto įtvirtinimas.
Norint pasiekti iškeltą tikslą bei išspręsti iškeltus uždavinius bus naudojami LR Civilio proceso kodeksas, jo komentaras bei kita literatūra, kurioje analizuojama sprendimo už akių tema.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas, kuris buvo vienas pagrindinių naujojo civilinio kodekso autorių, pažymėjo, kad šiuolaikinės demokratinės valstybės susiduria su bendromis problemomis. Anot V. Mikelėno, daugumos Europos valstybės teisininkai pastebi, jog vykstantis demokratiniai teisingumo procesai tampa vis ilgesni ir brangesni. Todėl viena pagrindinių spręstinų problemų – kaip greičiau išnagrinėti bylas teismuose ir kaip sumažinti tam reikalingas išlaidas. Taigi viena iš tokių problemų sprendimo būdų – tai sprendimo už akių instituto įtvirtinimas.
Teismo sprendimo už akių institutas nėra Lietuvos išradimas. Sprendimo už akių institutas turi gilias istorines šaknis. Jis buvo žinomas dar romėnų formuliariniame procese, kai esant tam tikroms sąlygoms teisėjas turėjo teisę priimti sprendimą nedalyvaujant vienai iš šalių. Jeigu į bylos nagrinėjimą neatvykdavo ieškovas, atsakovas turėjo teisę reikalauti, kad teismas atsisakytų tenkinti pareikštą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!