Spektroskopija

Spektroskopija yra tyrimo sritis nagrinėjanti elektromagnetinės spinduliuotės ir medžiagos sąveiką. Šios sąveikos rezultatas gali būti spinduliuotės energijos tam tikros dalies sugėrimas (absorbcija) arba elektromagnetinis spinduliavimas (emisija).
Spektroskopiją galima skirstyti pagal tris kriterijus (1.1 pav.). Pagal spinduliuotės energijos pokytį sąveikos su medžiaga metu galima išskirti absorbcinę (sugeriančią spinduliuotę), emisinę (išskiriančią spinduliuotę) ir sklaidos spektroskopiją. Kitas kriterijus yra medžiagos molekulių kitimai po sąveikos arba sąveikos metu. Šiuo požiūriu spektroskopiją galima skirstyti į elektroninę, osciliacinę (vibracinę), rotacinę, paramagnetinio elektronų rezonanso (PER), magnetinio branduolių rezonanso (MBR). Trečias skirstymo kriterijus yra bangų ilgis (energijos dydis), atitinkantis spinduliuotę. Pagal šį kriterijų spektroskopija skirstoma į radijo bangų, mikrobangų, infraraudonąją (IR), ultravioletinę (UV) ir regimosios šviesos (RŠ).
Pralaidumo spektroskopija pagrįsta IR spindulių perėjimu per visą analizuojamos medžiagos sluoksnį (plėvelę, skysčio arba dujų sluoksnį).
Atspindžio spektroskopija pagrįsta spektrų atspindžio nuo pakankamai lygių (veidrodinio atspindžio) kietųjų kūnų arba nuo plonų plėvelių bandinių, esančių ant padėklo, registravimu.
Vidinio atspindžio spektroskopija leidžia registruoti paviršinių kietų ir skystų bandinių, kurie kontaktuoja su pažeisto visiško vidinio atspindžio prizme, spektrus (kaip žinoma, dėl vidinio atspindžio efekto šviesos srautas iš prizmės įsiskverbia į antrąją aplinką gyliu, artimu spinduliavimo bangos ilgiui. Jeigu antroji aplinka sugeria spindulius, tai toks visiškas vidinis atspindys pažeidžiamas. Spinduliai, atėję per prizmę, duoda informaciją apie jos sugėrimo spektrą). Šviesos sąveikai su bandiniu sustiprinti dažnai panaudojamos daugkartinio pažeisto visiškojo atspindžio prizmės. Parenkant vidinio atspindžio prizmę iš įvairių medžiagų su įvairiais lūžio rodikliais (germanio, silicio, talio druskų, optinės keramikos ir t.t.) ir įvairiais spindulių kritimo kampais, galima gauti įvairių medžiagų – plėvelių, popieriaus odos, augalų lapų, ir t.t. – paviršinių sluoksnių spektrus, specialiai neruošiant pačių bandinių.
Istoriškai spektroskopija priklausė mokslo šakai, kurioje regimoji šviesa (RŠ) naudojama medžiagos struktūros teorinėms žinioms gilinti, kokybinėms bei kiekybinėms analizėms atlikti.
Kokybinė spektrų analizė. Paprasčiausias tyrinėjimų medžiagų identifikavimo pagal absorbcijos spektrus būdas – tai konkretaus bandinio IR spektro registravimas ir jo palyginimas su spektrų talonais, užregistruotais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!