Spektaklio ,,Balta drobulė“ recenzija

Spektaklio ,, Balta drobulė“ recenzija

Turbūt kiekvienas žmogus yra bent kartą gyvenime pasijautęs kaip dar vienas mažytis dantratis dideliame mechanizme. Dažnai tokiu atveju asmuo grįžta į savo pirminę būseną, tačiau būna tokių atvejų, kai minėta savijauta palaužia vidinį ,,aš“ ir tampa sunku išgyventi sunkumų ir nepastovumo pritvinkusiame pasaulyje. Bet ar įmanoma išsigelbėti iš tokios dvasinės pražūties? Į šį klausimą mėgina atsakyti režisierius Jonas Jurašas spektaklyje ,,Balta drobulė“, remiantis vieno pirmųjų lietuvių moderniosios dramos kūrėjų Antano Škėmos romanu ,,Balta drobulė“. Šiame spektaklyje pasakojama apie poeto, emigravusio į Ameriką, Antano Garšvos, kurį vaidina Dainius Svobonas, prisiminimus, bandymą suprasti savo vidinį pasaulį ir atrasti laimę pilkame gyvenime. Antanas Garšva visą laiką yra neurastenikas, kuriam nuolat tenka susidurti su savo sąžinės graužatimi, jam tenka rinktis tarp meilės ir kito žmogaus laimės, kas parodoma epizode kai Garšva apsilanko pas daktarą Igną, kuris pataria pacientui neužmegzti jokių stiprių meilės ryšių, nes dėl vyro sveikatos būklės gali nukentėti mylimi žmonės. Dėl šios priežasties Antanas negrįžta pas savo pirmąją mylimąją Jonę. Šis poetas prisimena kaip buvo baudžiamas NKVD už netinkamus eilėraščius, kaip pats Garšva užmušė ruselį prie Nemuno. Negana to, jog pasaulis nėra palankus Garšvai, jis dirbą viename didžiausių Niujorko viešbučių liftininku. Šis liftas, kuriuo jis važinėja užsidėjęs uniformą su 87 numeriu ir baltas pirštines, slepiančias jam perduotą žiedą, primenantį apie bajorišką praeitį, yra tarsi narvas, dėžė, kurioje Garšva yra įkalintas. Jo važinėjimas aukštyn ir žemyn yra prilyginamas beprasmiškam Sizifo akmens ridenimui į kalvą. Spektaklyje vaizduojama žiauri realybė, kuri palaužia Garšvos bendradarbį Stanley, galiausiai nusižudžiusį. Naudojamas šinšilų atvaizdas, siejamas su primityvia gyvensena, kurią Garšva pasirenka pabaigoje ir tampa, kaip pats Antanas sakė, naiviu kvailiu, kuris nesigilina į gyvenimo prasmę, bet gyvena vien kūniškais poreikiais. Šis spektaklis ne tik atvaizduoja romano siužetą, tačiau jį papildo tokiomis detalėmis kaip aklas žmogus, kuris, pasak pačio režisieriaus Jono Jurašo, tampa įasmeninta mūsų sąžine, nustumtais į sielos gelmes prisiminimais, nuoskaudomis, viskuo, kas neramina žmogaus vidinį pasaulį. Aktoriai puikiai perteikia veikėjų emocijas, jaučiamus konfliktus ir įtraukia žiūrovą bei priverčia susimąstyti apie savo praeitį, dabartį ir ateitį, kuo rinksimės tapti, pasaulio atstumtaisiais ar ,,šinšilomis“, gyvenančiomis tik dėl kūniškų poreikių patenkinimo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!