Sovietų Sąjungos kariuomenės įvedimas į Lietuvą 1939m

Sovietų sąjungos kariuomenės įvedimas į Lietuvą 1939m 1939m. spalio 10d. J.Urbšys ir V.Molotovas savo vyriausybių vardu pasirašė Lietuvos-Sovietų sąjungos savitarpio pagalbos ir Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai sutartis.Abi susitariančios šalys įsipareigojo teikti viena kitai visokeriopą pagalbą, nesudaryti viena prieš kitą jokių sąjungų, nedalyvauti jokiose koalicijose prieš kurią nors jų.Be to, Sovietų sąjunga įvedė į Lietuva 20 tūkstančių Raudonosios armijos karių. Sovietų sąjunga, prieš atiduodama Vilnių Lietuvai, miestą visiškai suniokojo.Buvo išvežti visi vertingesni daiktai, plėšiami gyventojų butai.1939m. spalio 27d. 9val. Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilniaus kraštą.Tačiau Sovietų sąjunga grąžino tik ketvirtadalį tos teritorijos, kuri priklausė Lietuvai 1920m. liepos 12d. taikos sutartimi. 20 tūkst. į Lietuvą įžengusių raudonarmiečių buvo dislokuoti Naujoje Vilnioje, Alytuje, Prienuose bei Gaižiūnų poligone (netoli Kauno).Čia jie susidūrė su nauja, jiems neįprasta aplinka.Lietuvoje tuo metu buvo aukštesnis ekonomikos lygis nei Sovietų sąjungoje.Bolševikai ir jų šeimos čia rado daug geresnes gyvenimo sąlygas.Karininkų žmonos tiesiog siaubė parduotuves, pirko viską iš eilės, nes kainos jiems čia atrodė juokingai žemos, o prekių kokybė nepalyginti geresnė.Dar dabar tuos laikus matę žmonės šypsosi, prisimindami, kaip kareivių žmonos vaikščiojo po miestą apsivilkusios apatiniais marškiniais, galvodamos jog tai suknelės.Atvykus tokiai gausybei žmonių, reikėjo juos apgyvendinti, suteikti kitas būtinas gyvenimui paslaugas.Matydami geresnes gyvenimo sąlygas kariai ėmė bėgti iš savo dalinių, dezertyruoti.Iš pradžių buvo stengiamas nuslėpti šiuos faktus, bet vėliau Kremlius apkaltino Lietuvos vyriausybę, kad ji blogai elgiasi su kariais, juos grobia, žudo.Lietuvos vyriausybė nepriėmė šių kaltinimų, bet prižadėjo reikalą ištiri. 1940m. birželio 14d. iš Maskvos buvo gauta telegrama, kurioje rašoma, kad Lietuva pažeidžia Savitarpio pagalbos sutartį, nes neva pagrobė ir kankino Sovietų karius Pisarevą ir Šmavgoneckį, nužudė Butajevą (kuris iš tikrųjų pats nusišovė, užkluptas saugumo policijos seklių),suiminėjo ir siuntė į koncentracios stovyklas piliečius, kurie aptarnavo sovietų kariuomenės dalinius.Tai buvo visiškai nepagrįsti kaltinimai.Taip pat Lietuva buvo kaltinama ir tuo, kad sudarė karinę santarvę su Latvija ir Estija. Sovietų sąjungos vyriausybė laikė, kad ši santarvė yra nukreipta prieš Sovietų sajungą.Ji kaltino Lietuvą, kad ši šiurkšių būdu sulaužė sutartį, kuria abiems šalims draudžiama “sudaryti bet kokią santarvės sutartį ar dalyvauti koalicijose, nukreiptose prieš vieną iš susitarusiųjų šalių (sutarties 6 str.)”. Sovietų sąjunga paskelbė ultimatumą Lietuvai: “Sovietų sąjungos vyriausybė laiko būtinai reikalingu ir skubiu: 1)kad vidaus reikalų ministras Skučas ir saugumo departamento viršininkas Povilaitis būtų atiduoti teismui kaip tiesiog kalti už provokacijos veiksmus prieš Sovietų sąjungos įgulas Lietuvoje; 2)kad tučtuojau būtų Lietuvoje sudaryta vyriausybė, sugebanti ir norinti patikrinti Sovietų sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties padorų vykdymą ir ryžtingai nuslopinti liaudies priešus; 3)kad tučtuojau būtų patikrintas laisvas įėjimas į Lietuvos teritoriją Sovietų sąjungos dalinių, kurie bus įkurdinti pačiuose svarbiausiuose Lietuvos centruose ir bus pakankamai gausūs, kad galėtų patikrinti galimumą įgivendinti Sovietų sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį ir užkirsti kelią provokacijoms veiksmams, nukreiptiems prieš Sovietų sąjungos įgulas Lietuvoje.” Lietuvos vyriausybė posėdžiavo visą naktį.J.Urbšys ir L.Natkevičius skambino iš Maskvos ir reikalavo priimti TSRS vyriaubės reikalavimus.Prezitentas A.Smetona griežtai atsisakė priimti šiuos reikalavimus ir palikęs laikinai eiti prezitento pareigas tuometiniam ministrui pirmininkui A.Merkiui, išvyko į užsienį.Lietuvos vyriausybė 1940m. birželio 14d. 7 val.ryto pasiuntė I Maskvą telegramą: “Vyriausybė sutinka”.Taigi Lietuva priėmė Sovietų sąjungos ultimatumą ir pasidarė visiškai nuo jos priklausoma.1940m. birželio 15d. 15val. Sovietų kariuomenės dalys pradėjo per sieną žygį krašto vidun.Tuo metu per Kauno radiją buvo paskelbtas kariuomenės vado gen. V.Vitkausko ir kariuomenės štabo viršininko gen. S.Pundzevičiaus įsakymas Lietuvos kariuomenei draugiškai sutikti į Lietuvą įžygiuojančius papildomus Raudonosios armijos dalinius. Lietuva tapo Sovietų sąjungos okupuotu kraštu. Literatūra: “Lietuva”lietuvių enciklopedija 15t. A.Eidintas “Antanas Smetona” A.Eidintas “Lietuvos respublikos prezidentai” A.Gumuliauskas “Lietuvos istorija nuo 1915 iki 1953 m.”

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!