Sovietinis paveldas Lietuvos politinėje kultūroje

Politinė kultūra nuo pat jos sąvokos atsiradimo visada buvo suvokiama kaip vienas iš politinės sistemos stabilumo veiksnių. Pirmasis, pavartojęs politinės kultūros terminą laikomas vokiečių švietėjas filosofas J. G. Herderis savo veikaluose dar XVIII amžiuje, tačiau pagrindinę ir dabar pripažįstamą politinės kultūros koncepciją suformulavo amerikiečių sociologai Gabrielis Almondas ir Sidnėjus Verba. Jų sukurtas politinės kultūros apibrėžimas skamba taip: „politine kultūra tampa pasikartojančios pažintinės, jausminės, vertinančios orientacijos į politinę sistemą, jos „įėjimo“ ir „išėjimo“ procesus, į asmenį kaip politinį veikėją“1.
Kasdieniame gyvenime, ji reiškia toleranciją priešingų politinių pažiūrų žmogui, gebėjimą mandagiai kalbėti politinėmis temomis. Mokslinėje sferoje šios sąvokos vartojimas atmeta visus vertinančius aspektus ir apsiriboja tik aprašomąją tipologiją ir ryšių tarp įvairių kultūros tipų ir politinės sistemos analize. Mokslininkų politinė kultūra visada buvo suvokiama kaip vienas iš politinės sistemos stabilumo veiksnių. Sovietinio laikotarpio socialinės normos bei vertybės taip pat buvo politinės kultūros išraiška.
Šio darbo tikslas yra išsamiau aptarti ne tik sovietinio laikotarpio politinės kultūros bruožus, bet ir lietuviškos politinės kultūros šaknis, kurie svarbūs tolesnei, jau nepriklausomos Lietuvos visuomenės raidai bei jos suvokimui. Darbo tikslas yra detalizuojamas uždaviniais:
1. Aptarti istorinę Lietuvos politinės kultūros raidą;
2. Pateikti sovietinio palikimo bruožus Lietuvos politinėje kultūroje.
3. Atskleisti politinės kultūros archetipus (parapijinį; pavaldinį; dalyvavimo).
4. Aptarti kultūrinę bei socialinę kaitą ir naujos politinės kultūros elementus.
Darbo metodika padėjusi išspręsti minėtus uždavinius susideda iš mokslinės literatūros apžvalgos bei palyginimo.
1. ISTORINĖS LIETUVIŠKOS POLITINĖS KULTŪROS ŠAKNYS
Politinės kultūros pagrindas yra istorinis patyrimas. Jeigu norime analizuoti šių dienų Lietuvos politinę kultūrą, turime suvokti jos istorines šaknis, puoselėtas politines vertybes ir nuostatas, atskiriems istorijos laikotarpiams būdingus politinio elgesio modelius, taigi atlikti tam tikrą retrospekciją2 .
Lietuvos politinės kultūros užuomazgos pastebimos XIIa.pab. - XIIIa.pr. Pasak A. Bumblausko, tada išryškėjo plėšikiškas būsimos Lietuvos valstybės pobūdis, tačiau tai galima įvardinti kaip sociumo ginimą, nes lietuvių tauta buvusi humaniška bei tolerantiška.
Vokiečių kolonijos neleido suvienyti baltų gentis, betgi Mindaugas „krauju ir kalaviju“ vienijo atskiras...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!