Sovietinė įtaka dabartinei visuomenei

Šiandien politinio gyvenimo kasdienybėje vis dažniau girdimas žodis „populizmas“. Jis reiškia paprasto žmogaus (lot. populus) iškėlimą literatūroje, mene ir filosofijoje. Visgi dabar populizmas yra tapęs politiniu terminu. Populizmo idėjų užuomazgas galima pastebėti jau J.-J. Rousseau filosofijoje, tačiau kaip aiški ideologija populizmas atsirado tik XIX a. pab. Rusijoje1. Jis gimė kaip specifinė politinė doktrina, kurios pradininkas buvo Aleksandras Hercenas, įkvėpęs „narodninkų“ (liaudininkų) sąjūdį. A. Hercenas skatino rusų inteligentiją atsižadėti turtų, privilegijų ir atsigręžti į liaudį2. Tuo pat metu (t.y., XIX a. pab.) Jungtinėse Valstijose kilo judėjimas, taip pat įgavęs „populizmo“ vardą. Judėjimą pradėjo fermeriai, norėdami išreikšti nepasitenkinimą nevykdomais politikų pažadais bei dideliais įsiskolinimais. Judėjimas įgaudavo vis didesnį pagreitį, kol galiausiai Populistų partija tapo svarbi Demokratų partijos dalis ir palaipsniui virto plačiu Progresyviuoju judėjimu3. Vis dėlto populizmas moderniąja prasme apibrėžiamas vėl kiek kitaip. Pasak Lietuvos Respublikos ambasados Austrijoje ministrės patarėjos Valentinos Zeitler, populizmas – „tai oportunizmu paženklinta liaudžiai artima, dažnai demagogiška politika, kurios tikslas – dramatizuojant politinę padėtį (ypač prieš rinkimus) siekti masių palaikymo“. Politinis populizmas dažnai pasižymi netiksliai, neryškiai suformuluotais, nekonkrečiais programiniais reikalavimais, pažadais išspręsti visas problemas, lyderio išaukštinimu, antiintelektualizmu (tuo pačiu ir primityvaus, visiems suprantamo žodyno vartojimu), priešpriešos tarp „liaudies“ ir „elito“ pabrėžimu ir tapatinimu save su „mažuoju žmogumi“, t.y. su ta gyventojų dalimi, kuri jaučiasi nepelnytai „aukštesniųjų“ skriaudžiama4. Atsižvelgiant į šiuos populizmo bruožus, matyti, jog ir Lietuvoje šis reiškinys nėra svetimas, o populistinės partijos sėkmingai kopia valdžios link. Tą rodo ir 2002-ųjų metų prezidento bei 2004-ųjų Seimo rinkimų rezultatai (prezidentu buvo išrinktas populistinės Liberaldemoratų partijos atstovas R.Paksas, Seimo rinkimuose daugiausia balsų surinko populistinė Darbo partija). Be to, ir tradicinėmis vadinamos partijos nevengia populistinių šūkių savo rinkiminėse kampanijose. Taigi klausimas, kodėl dalis Lietuvos rinkėjų balsuoja už populistines partijas, yra vienas aktualiausių šiomis dienomis.
Ilgi okupacijos metai paliko gilius randus žmonių sąmonėje. Tą rodo ir dabar tebesitęsiantys ginčai, nesutarimai dėl to, kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!