Socialinė apsauga – tai labai svarbi kiekvienos šalies, visuomenės plėtros varomoji jėga, turinti didelę įtaką šalies ekonomikai ir užtikrinanti labai svarbią rūpinimosi individo gerove funkciją.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, socialinės apsaugos sistema turi nuolat prisitaikyti prie besikeičiančių žmonių poreikių bei kintančių ekonominių ir socialinių sąlygų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visiškai naujo ūkio sistema, besiremianti rinkos ekonomikos principais, reikalavo iš esmės reformuoti Lietuvos socialinės apsaugos sitemą. Tačiau šalia šiandien matomų šios reformos teikiamų privalumų pastebimi ir trūkumai (per mažos išmokos, nemaža dalis garbingo amžiaus žmonių lieka už socialinio draudimo ribų, dabartinės pensijų sistemos finansavimui iškyla nuolatinė grėsmė dėl blogėjančio mokėtojų ir gavėjų skaičiaus), dėl kurių socialinės apsaugos problema lieka vis dar aktuali.
Globalizacijos ir glokalizacijos reiškiniai sudaro dalį priežasčių, kurios verčia reformuoti socialinę apsaugą Europos šalyse. Atskirų šalių ekonominio konkurencingumo susilpnėjimas, gyventojų senėjimas, darbuotojų ir jų mokamų socialinių mokesčių bazės sumažėjimas, dažni chroniškai dideli nacionalinių biudžetų deficitai ir menki socialinio administravimo gebėjimai verčia reformuoti socialinę apsaugą (Guogis, 2003).
Globalizaciją suprantant eilinio vartotojo požiūriu, tai tėra terminas, rodantis judėjimą į pasaulinę visuomenę. Egzistuoja įvairūs požiūriai, dėl ko judama į tokią visuomenę. Įtikinamiausias yra argumentas dėl kelionių prieinamumo, patogumo ir greitumo. Žmonės tampa vis mobilesni. Užsienio šalys ir kultūros tampa ne tokios keistos ir nesuprantamos, kokios buvo iki šiol. Su komunikacijos greičiu tiesiogiai siejasi greitesnis „pasaulinės kultūros“ formavimasis. Šiuos procesus lėmė kompiuteriai ir internetas, pagreitindamas ir supaprastinamas informacijos perdavimą dideliais atstumais. Antroji šių procesų formavimosi priežastis yra palydovinės televizijos įtaka. Trečioji priežastis – „popkultūros“ paplitimas – pasaulio jaunimas gali pajusti turįs daug ką bendra. Tačiau kaip kertinė globalizacijos sudedamoji dalis laikytina ekonominė globalizacija, kai finansinis kapitalas ir tarptautinės monopolijos „kuria“ pasaulinę ekonomiką. Ir nors mes jau apibrėžėme ekonominę ir kultūrinę globalizaciją, tačiau socialinės globalizacijos, beveik šiame apibrėžime kaip visada nėra. Ir tai yra esminė daugelio globalizaciją aiškinančių ir tyrinėjančių politikų ir mokslininkų klaida – lieka nepastebėta bene...
Šį darbą sudaro 2936 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!