Sodininkystė

1.Kaulavaisinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Šie augalai daugiausia erškėtingų šeimos, slyvinių pošeimio. Kaulavaisiniams priklauso vyšnios, slyvos, abrikosai, persikai,, trešnės. Kaulavaisių valgomoji dalis yra sultingas apyvaisis, kuriuo apgaubtas vienasėklis kauliukas. Slyvinių pošeimiui priklauso ir migdolas, tačiau jo apyvaisis sausas, o branduoliukas valgomas. Pagal šį požymį jis priskiriamas riešutinių grupei. 2.Sėklavaisinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Šios grupės augalai priklauso erškėtingų šeimai, obelinių pošeimiui. Jų vaisius vidvaisį nuo tarpusavio skiria dešimt indų kūlelių. Endokarpyje (vidvaisiuje) yra penki mezginės lizdai su sėklomis. Todėl šios grupės augalai vadinami sėklavaisiais. Šiai grupei priskiriami: obelys, kriaušės, svarainiai, cidonija, šermukšniai, aronijos, šliundros, medlievos. Jų vaisiau valgomoji dalis – sultingas apyvaisis. Sėklavaisių sandara anatomiškai vienoda arba labai panaši, nepriklausoma nuo dydžio, pvz obelų ir šermukšnių. 3.Uoginių augalų grupės savybės, atstovai. Šiai grupei priskiriami įvairių genčių augalai (braškės, avietės, gervuogės, agrastai, serbentai, putinai, spanguolės, mėlynės, erškėčiai, aktinidijos, vynmedžiai ir kt.). Uogos sultingos, netransportabilios, trumpai laikosi, vartojamos šviežios ir perdirbtos. Avietės ir gervuogės susideda iš daugelio kaulavaisiukų. Žemuogės ir braškės išsivysto iš žiedsosčio su sėklomis uogų paviršiuje. Serbentų, agrastų ir aktinidijų uogos daugiasėklės, sultingos. 4.Riešutinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Šiai grupei priskiriami vaisiniai augalai iš įvairių šeimų ir geografinių zonų (migdolai, graikiniai riešutai, lazdynai, pistacijos). Vaisiai – riešutai, turi apvalkalą, kevalą, branduolį – sėklą. Jų kauliukai apgaubti apyvaisio (pistacija) arba tik išorvaisiu (migdolas, graikinis riešutas). 5.Vaisinių augalų ontogenezės etapai. Ontogenezė – individualus organizmo vystymasis. Augalo ontogenezės etapais vadinami jo gyvenime vykstantys fiziologiniai, biocheminiai, morfologiniai ir funkciniai kitimai. Jie vyksta nuo apvaisinimo iki augalų sunykimo. Iš sėklų augantys augalai turi keturis ontogenezės etapus: embrioninis – prasideda augalui apsivaisinus ir susidarius zigotai, tęsiasi ir dygstant sėklai iki pirmųjų tikrųjų lapelių pasirodymo; jaunatvės (juvenalinis) – nuo pirmųjų tikrųjų lapelių pasirodymo iki 3-5 vaismedžių derėjimo metų. Iki šio etapo pabaigos hibridiniai sėjinukai lengviau prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų; brandos – vaismedžiams prasideda...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!