Sociologijos pradmenų temos

1. Sociologija (Peter Berg teigimu) - sugebėjimas atskirame atvejyje pamatyti tam tikrus didesnei grupei ar visuomenei būdingus dalykus. Sociologija (Matulionio teigimu) – moxlas, nagrinėjantis socialinių sistemų sąveiką visuomenėje.
• Istorinis socialinės tikrovės suvokimas. Reiškia, kad sociologas turi stengtis suvokti reiškinį istoriškai t.y. įžvelgti pokyčius, kuriuos reiškinys įgijo bėgant laikui, įvertinti tų pokyčių mąstą ir radikalumą.
• Antropologinis socialinės tikrovės suvokimas. Reiškia, kad sociologas turi galėti objektyviai vertinti žmogaus gyvenimo organizavimo formų įvairovę, suvokdamas, kad jox gyvenimo būdas nėra niekuo pranašesnis už kitus. Gyvensenos metu sąlygoja priklausymas tam tikrai kultūrai ir tradicijoms.
• Kritinis socialinės tikrovės suvokimas. Susijęs su raidos galimybėmis, sociologai turi būti pasiruošę tyrinėti alternatyvios ateities variantus, remiantis socialiniais gyvenimo dėsniais, todėl reikia šiuos dėsnius pažint ir taikyti savo reikmėms, tixlams.
• Pažintinė f-ja visuose lygiuose ir visoms struktūroms užtikrina naujų žinių gausinimą apie skirtingas soc. gyvenimo sferas, atskleidžia soc. visuomenės raidos dėsningumus ir perspektyvas.
• Taikomoji f-ja suteikia galimybę kontroliuoti soc. procesų vyksmą mažinant soc. įtampą visuomenėje, soc. krizių atsiradimą ir pasekmes.
• Soc. prognozės f-ja teikia ir grindžia galimų sprendimų alternatyvas bei jų galimus nukrypimus, ilgalaikes pasekmes juos pasirinkus.
• Soc. planavimo f-ja padeda racionaliau planuoti įvairių gyvenimo sferų plėtotę, tiek makro lygiu, apimančiu tarptautinio gyvenimo sritis, tiek mikro lygiu, koordinuojančių atskirų organizacijų, įstaigų ir kolektyvų veiklą.
• Ideologinė f-ja stebima tuomet, kai soc, tyrimų rezultatus gali naudoti politinės partijos siekdami tam tikrų tikslų.
• Humanistinė f-ja padeda žmonėms, įvairioms soc. grupėms, bendruomenėms geriau suprasti vienoms kitas, įvertinti konfliktus ir krizes.
3. Soc. analizės lygiai:
• Tarpasmeninis lygmuo. Yra tiriama socialiniai statusai, vaidmenys, soc. santykių pobūdis ir tipai.
• Grupių lygmuo. Analizuojami soc. grupių santykiai, kai kada mes asmenį priimam kaip atskiros grupės atstovą.
• Visuomenės lygmuo. Tyrinėjama visuomenės mastu ir analizuojami atskiri soc. Sluoksniai, soc. institutai, šeima, religija.
• Globalusis ir pasaulinis lygmuo. Tiriami tarpt. Santykiai, migraciniai procesai, globalūs procesai – globalizacija, globalinės institucijos.
4. Makrosociologinės teorijos.
• Struktūrinis funkcionalizmas. Funkcionalistų manymu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!