Kultūra yra žmogaus veiklos būdų, priemonių, normų, vertybių ir idealų visuma, kuria bendrai naudojasi grupė žmonių. Ji padeda jiems orientuotis savo visuomenėje bei yra perduodama iš kartos į kartą.
Gyvūnų elgesys yra genetiškai užprogramuotas. Žmogaus – taip pat, tačiau tik iki tam tikros ribos. Žmogaus elgesį už šios ribos lemia kultūra, išskirianti žmogų iš gyvūnijos pasaulio.
Dabartine reikšme sąvoka kultūra imta naudoti 18 a. ir ji buvo tapatinama su visuomenės ir žmogaus raida, o sąvokos kultūra ir civilizacija kurį laiką buvo vartojamos kaip sinonimai.
Nuo 19 a. antrosios pusės kultūros samprata tapo ne tik filosofine, bet ir moksline kategorija.Renesanso epochoje žodis kultūra buvo vartojamas kaip visuomenės vertinimo kriterijus. Nuo 19 a. antrosios pusės ją imta sieti su civilizacijos, visuomenės ekonominės formacijos, globalinės regionalizacijos kategorijomis.
Kultūrą, kaip biologiškai paveldimą žmonijos atmintį, bandyta apibūdinti įvairiai: kaip lokalių elgesio ir suvokimo stereotipų sistemas, antropologinių ir evoliucinių universaliųjų rinkinius ir kt. Civilizaciją pamažu pradėta atskirti nuo kultūros. Civilizacija ėmė reikšti socialinę visuomenės sąrangą, o kultūra – dvasinę žmogaus raidą.
kinas).
• Valstybės besiremiančios teise, tvarka, morale būklė (sutampa su civilizacija).
• Bendras intelektualaus, dvasinio, estetinio vystymosi procesas.
• Kokios nors visuomenės, žmonių grupės, istorinio laikotarpio gyvenimo būdo
ypatybės.
Šiuolaikinėje kultūros sampratoje egzistuoja dvi tarpusavyje susiję kryptys:
• C. Levi Strauss’o. Kultūra yra sutvarkyta selektyvi reiškinių sritis, priešpastatoma
“gamtinei”. Ji suvokiama kaip bendri skirtumai tarp nenatūralaus (dirbtinio) šiuolaikiniame pasaulyje, ir žmonių veiklos. “Gamtinis” tyrinėjamas yra “kultūros” žaliava, padedanti realizuoti žmogaus sugebėjimus specifiniu būdu- ženklinti visa tai, kas jį supa, kaip savo “aplinką”.
• T.Parsons’o sociologijos mokyklos. Kultūra laikoma viena dalimi analitinės
konstrukcijos, skirtos socialinių veiksmų analizei. Čia kultūros kategorija užtikrina analitinę erdvę struktūrizuojant vertybes sykiu su biologija, atliekančia tokį pat vaidmenį organizme,
3
gretinant su psichologija – individualiems poreikiams tenkinti, o su visuomene –institutų reikmėms.
Pagrindiniai kultūros komponentai pagal Ritzer.
• visuomenės sukuriamos, žmonių poreikiams būtinos materialinės gėrybės ir jų
gausinimo priemonės;
• žmonių dvasinės veiklos ir bendravimo produktai ir priemonės (mokslas, menas,
filosofija, religija, pasaulėžiūra,...
Šį darbą sudaro 6795 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!