Sociologija kaip mokslas - teorija

Sociologija – socialinis mokslas, tiriantis visuomenę, suprantamą kaip socialinių santykių, socialinių grupių ir socialinių institucijų visumą. Tai vienas iš būdų pažinti,ištirti individo galvojimą ir veiksmus, individų tarpusavio sąveiką, grupes, organizacijas, visuomenės bei pasaulinę sistemą. Sociologija nėra praktinė veikla, tai pastanga suprasti. Minėtas mokslas, tiriantis visuomenes, susiformavusias dėl socialinių ir ekonominių pokyčių, prasidėjusių XVIIIa. Sociologija kaip atskiras mokslas ėmė formuotis tik XIX a., nes sociologijos formavimąsi lėmė esminiai socialiniai pokyčiai visuomenėje.
7. socializmo atsiradimas.
Pasak sociologo P. L. Berger, sociologas yra žmogus, siekiantis nuosekliai ir apibrėžtai paaiškinti tikrovę – tai mokslinės disciplinos apibrėžtumas: visa, ką sociologas atranda ir teigia apie tiriamus socialinis reiškinius, yra pateikiama laikantis gana griežtos mokslinės sistemos.
Sociologijos objektas – visuomenė ( individai, grupės, organizacijos, soc.artefaktai) sociologijos dalykas – socialinės ypatybės (charakteristikos), nuomonės, nuostatos, vertybinės orientacijos, socialinis elgesys ir veiksmai.
Pagrindinės sociologijos atšakos – kultūros, religijos, medicines, teisės, ekonomikos, matematikos, kaimo, miesto ir kt. sociologija.
Socialinės minties raida istorijos eigoje
Sociologijos pradininku laikomas O.Kontas – XIX a. – susisteminęs visus argumentus, vystęs teoriją apie visuomenę. Jo pasekėju tapo Spenseris. Sociologijos idėjų ( tačiau nesusistemintų ) ramdama ir daosizmo , Manu kodekso, Platono “Valstybėje”, Aristotelio “ Politikoje”, Šv.T.Akviniečio raštuose. XIVa. Arabas Ibn Chaldun savo veikale “ Istoriniai prolegomenai susistemina daugelį soc. aspektų.
Prancūzų sociologai
Auguste’as Comte’as sukūrė sociologijos terminą, sudarė mokslų hierarchiją, kurioje svarbiausia buvo sociologija (matematika-astronomija-fizika-chemija-biologija- sociologija), tirianti sudėtingiausius faktus. A. Comte’as skiria sociologiją į dvi dalis: socialinę statiką, tiriančią visuomenės tvarką, darnumą, stabilumą, ir socialinę dinamiką, tiriančią visuomenės raidą, pokyčius.
Emil’is Durkheim’as soc. tyrimo objektu laikė socialinius faktus. Žmogaus socialinį elgesį daugiau lemia ne individualios priežastys, bet socialinių faktų visuma. Viena iš pagrindinių analizės temų - socialinis solidarumas: mechaninis solidarumas, būdingas primityvioms visuomenėms, bei organinis solidarumas, būdingas šiuolaikinei visuomenei ir grindžiamą darbo pasidalijimu.
Vokečių sociologai
Karl’as Marx’as teigė, kad visa žmonijos istorija yra klasių kovos istorija. Visuomenės istoriją jis aiškino materialistiškai:Tai - bazės ir antstato sąveika. Materialinę gamybą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!