Socializacijos samprata šeimoje

Vaikas, būdamas socialiniu individu, sąveikauja su įvairiomis socialinėmis grupėmis ir dalyvauja bendroje veikloje. Vienu ir tuo pačiu metu būdamas keliose socialinėse grupėse (šeimoje, vaikų darželyje ar mokykloje), jis kiekvienoje iš jų užima skirtingą padėtį ir yra susiję su grupių nariais skirtingais ryšiais. Iš kiekvienos grupės vaikas pasiima kažką, ką vėliau galės pavadinti savo dalimi. Taigi, kiekviena grupė įtakoja naujo socialinio individo formavimąsi, todėl labai svarbu tai įsisąmoninti ir išmokti atpažinti kokie veiksmai, veiksmų modeliai arba tiesiog gyvenimo būdas gali lemti vienokią ar kitokią vaiko socializaciją.
Socializacija – tai gebėjimas kokybiškai gyventi ir veikti tam tikroje aplinkoje atliekant tam tikrus socialinius vaidmenis, prisitaikant prie naujų situacijų, tenkinant savirealizacijos ir savęs atskleidimo poreikius, nekeliant nepatogumo šalia esantiems žmonėms.
Socializacijos pradžia laikomas laikotarpis, kurio metu bejėgis kūdikis pamažu tampa sąmoningas, tikrovę pažįstantis asmuo. Šio asmens sugebėjimą elgtis vienaip ar kitaip lemia ta kultūrinė ir socialinė aplinka, kurioje auga. Nuo pat gimimo kūdikio santykis su aplinka yra aktyvus: aplinka veikia jį ir jis savo ruožtu veikia aplinką.
Socializacija yra būtina kiekvienos visuomenės funkcionavimo sąlyga, viso socialinio gyvenimo esmė tiek kultūros, tiek socialiniu atžvilgiu, ji pasireiškia ir pagrindinėmis, ir dalinėmis formomis. Socializacija, prasidėjusi šeimoje ir kitose socialinėse grupėse, institucijose ir erdvėse, kiekvieną individą integruoja į visuomenę skirtingai ir drauge sudaro galimybes kurti savo individualybės bruožus ir vertybes.
Skiriamos dvi socializacijos rūšys – pirminė ir antrinė. Pirminė socializacija – tai pagrindinių nuostatų perėmimo laikotarpis – ankstyvoji vaikystė, iki 5 metų. Pirminės socializacijos metu susiformuoja visos bazinės asmens nuostatos, įgūdžiai, vertybės, įsitikinimai. Socialines nuostatas formuoja „reikšmingi kiti“, kurie yra dažniausiai vaikui primesti. Pirminė socializacija yra daugiau nei kognityvinis mokymas, ji vyksta didelėje emocinėje įtampoje. Jos metu įsisąmoninamas apibendrinto socialinio vaidmens reikalavimai. Pirminė socializacija galima tik tada, kai asmuo turi visavertę šeimą (globėjus). Antrinė socializacija – tai tolesnis socializacijos procesas – asmens prisitaikymas viešojoje socialinėje aplinkoje. Antrinė socializacija yra procesas, apimantis konkrečių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!