Neįgalus vaikas šeimoje

Sunkiai galima įsivaizduoti skaudesnį smūgį motinai, kai kartu su išnešiotu, išmylėtu ir išsvajotu kūdikiu gimsta ir nuosprendis visam gyvenimui.
Dauno sindromas, cerebrinis paralyžius, smegenų vandenė ir kt. Neretai nuosprendis kaip juoda nevilties banga užgriūva vėliau, kai paaiškėja, kad vaikas nesėdi, nevaikšto, nekalba ir gal niekada to nedarys...
Šio darbo objektas – tai šeima, kurioje gimė neįgalus vaikas arba toks tapo vėliau.
Remiantis įvairių šalių moksline literatūra bei praktine patirtimi, galima skirti tam tikrus veiksnius, apibendrinančius pokyčius šeimose, auginančiose neįgalų vaiką, bei šeimos narių išgyvenimus. Tėvų, sužinojusių apie vaiko negalę, emocinių išgyvenimų raidą pirmą kartą 1977 m. aprašė D.Dunkan. Neįgalaus vaiko gimimas išgyvenamas kaip ilgai laukto, svajoto, idealaus, sveiko vaiko mirtis. Skiriamos tokios tėvų, sulaukusių neįgalaus vaiko, gedėjimo pakopos: neigimas, derėjimasis, pyktis, depresija, priėmimas. Šių pakopų išmanymas gali padėti specialistams, taip pat ir pačioms šeimoms, suprasti šeimoje išgyvenamas emocijas ir reakcijas į kritines situacijas, išvengti netinkamo jų elgesio vertinimo.
• į funkcinį modelį orientuotos šeimos (palankioje situacijoje esančios šeimos).
Tačiau nepriklausomai nuo orientacijos į vieną ar kitą funkcionalumo modelį, egzistuoja ir bendri, universalūs, visoms šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką, būdingi asmeninės, šeimyninės ir socialinės realybės komponentai.
Funkcinių ir disfunkcinių šeimos gyvenimą sąlygojančių veiksnių nustatymas leido įvertinti sąlygas, kurios orientuoja šeimą arba į krizinę, konfliktinę, arba, priešingai, į palankią, emancipuojančią situaciją.
• Socialiniai – demografiniai sunkumai: dažniausiai juos patiria pagyvenę, žemo išsilavinimo ir profesinio bei finansinio statuso tėvai ir motinos, turintys siaurą socialinį tinklą, labai mažą gyvenamąjį plotą, gamybos srities darbuotojai, gyvenantys kaime arba mieste.
• Santykių sunkumai: šeima jaučiasi specialistų „nuskriausta“, nes šie dažnai neadekvačiai reaguoja į šeimos poreikius, dėmesį koncentruodami į vaiko sutrikimų korekciją ir mažai reaguodami į visos šeimos, kaip sistemos poreikius.
• Mažai produktyvus gyvenimo stilius: menki socialinio ir asmeninio savęs įtvirtinimo, saviraiškos poreikiai, sunkiai derinami vaidmenų ir funkcijų šeimoje pasidalijimas, visa našta atitenka motinai, menkas savęs realizavimas darbe ir profesijoje, depresijos išgyvenimas, vienišumo ir socialinės izoliacijos pojūtis....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!