Socialinių paslaugų vykdytojai, jų veiklos sritys ir tarpusavio sąveikos

Paslaugų organizatoriai yra ministerijos, apskritys ir savivaldybės. Kiekviena ši valdymo institucija socialinių paslaugų srityje turi savo funkcijas, kurias apibrėžia įstatymai. Lietuvoje šias funkcijas apibrėžia Socialinės paramos koncepcija, Socialinių paslaugų įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Apskričių valdymo įstatymas.
Tačiau dabar daugumoje Europos valstybių pripažįstamas paslaugų administravimo decentralizavimo principas – organizuojant socialines paslaugas kuo daugiau funkcijų turi būti atiduota vietos savivaldai. Savivaldybė yra pagrindinė institucija, kurianti ir garantuojanti bendruomenės socialines paslaugas savo nariams.
Socialinių paslaugų organizavimo funkcijų pasidalijimo tarp ministerijų, apskričių ir savivaldybių esmė- užtikrinti racionalaus paslaugų tinklo sukūrimą ir paslaugų efektyvumą bei garantuoti klientų poreikių tenkinimą pagal nustatytus standartus. Dažniausiai valstybės lygmens institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijos ir paslaugų standartus, o savivaldybės garantuoja šios strategijos ir standartų įgyvendinimą bendruomenėje.
Paslaugų gavėjai. Kiekvienoje šalyje dažniausiai yra reglamentuojama, kas turi teisę į socialines paslaugas. Dažniausiai taikomi teisė apribojimo kriterijai yra šalies pilietybė, gyvenimo šalyje laikas ir kita. Lietuvos Socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad teisę į socialines paslaugas turi Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
• nedarbas;
• invalidumas;
• laikinai dėl ligos netekus darbingumo;
• esant tik vienam iš tėvų ar daugiavaikėms šeimoms, kuriose yra problemų auginant vaikus;
• alkoholizmas ir narkomanija;
• grįžus iš kalinimo įstaigos, kardomojo kalinimo, socialinės ir psichologinės realibitacijos;
• įvykus nelaimei;
• kitais įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais, kai būtina valstybės parama.
3.2. Socialinių paslaugų organizavimo principai
Savivaldybės lygmeniu pagrindinis asmeninių socialinių paslaugų organizavimo principas – paslaugų deinstitucionalizavimas, t.y. sudarymas sąlygų klientui kuo ilgiau gyventi savo namuose, neplečiant stacionarių paslaugų įstaigų tinklo. Įgyvendindamos šį principą, plėtodamos asmenines socialines paslaugas savivaldybės teikia prioritetą plėtoti nestacionarias paslaugas, ypač pagalbos namuose paslaugas, informuoti ir konsultuoti.
Paslaugų prieinamumas, kaip vienas iš esminių asmeninių socialinių paslaugų organizavimo principų, gali būti vertinamas tokiais pagrindiniais kriterijais:
* sudaroma galimybė gauti informaciją apie paslaugas;
* sukuriamas pakankamas paslaugų tinklas;
* visoms klientų grupėms sudaromos lygios galimybės tenkinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!