Socialinio darbuotojo veikla ir vaidmenys bendruomenės organizavime

Palaipsniui vis svarbesnis tampa bendruomenės vaidmuo socialinio darbo procese. C.Sutton (1999) atskiria socialinį darbą nuo bendruomenės darbo, akcentuodama bendruomenės organizavimą (geros kaimynystės planų kūrimas, savanorių telkimas dalyvauti teikiant socialines paslaugas); bendruomenės plėtojimą (vietinės opinijos mobilizavimas ir žmonių įgalinimas) ir bendruomenės veiksmą (kai situacijos traktuojamos labiau kaip politinis, o ne asmeninis reikalas). Didėjant problemoms socialiniai darbuotojai turi vis labiau prisiimti bendruomenės darbuotojų funkcijas ir sugebėjimus.
Galima daryti išvadą, kad kuo didesnis bendruomeniškumo jausmas, glaudesni tarpusavio santykiai bendruomenėje, tuo daugiau socialinio kapitalo yra sukaupiama. Todėl socialinis darbuotojas bendruomenėje turėtų skatinti tarpusavio pagalbą, socialinių ryšių plėtimą ir palaikymą. Žmogiškasis kapitalas yra sukuriamas pakeičiant žmones ir suteikiant jiems įgūdžių ir sugebėjimų, leidžiančių jiems veikti naujais būdais. Socialinis kapitalas yra sukuriamas tada, kai santykiai tarp žmonių pasikeičia taip, kad palengvėja veikimas. Vadinasi svarbus tampa bendruomenės sutelktumas, kurio pagalba daugiau socialinio kapitalo turintys gali padėti socialiai atskirtiems asmenims. Socialinio darbo tikslas yra grąžinti klientui sugebėjimą savarankiškai veikti tam tikrame kontekste ir socialinio darbuotojo uždavinys būtų suderinti visuomenės ir socialiai atskirtų grupių tikslus ir lūkesčius. Socialinis kapitalas reikalauja investicijų į įsipareigojimų ir lūkesčių, atsakomybės ir valdžios, normų (arba taisyklių) ir sankcijų struktūros suprojektavimą, kuris leis atsirasti veiksmingai funkcionuojančiai organizacijai. Vadinasi socialinio kapitalo (išteklių) pagalba galima išvystyti veiksmingai funkcionuojančią bendruomenę.
Bendruomenė neturi vieno tikslaus apibrėžimo, kadangi gali būti analizuojama remiantis keliais požiūriais: 1) struktūriniu, 2) socialiniu – psichologiniu, 3) žmonių ir teritorijos, 4) veiklos procesų, 5) socialinės sistemos funkcionavimo (Baršauskienė, Leliūgienė, 2001). Šiame darbe į bendruomenę žiūrima kaip į žmonių, turinčių bendrus interesus, sąjungą. Jie siekdami bendrų tikslų, turėdami bendrus poreikius, interesus, vertybes, bendrą veiklą, išgyvena tarpusavio ryšio ir priklausomybės jausmą. Iš socialinio darbuotojo pozicijos – bendruomenė tai žmonių, gyvenančių tam tikroje geografinėje teritorijoje bendrija, juos vienija bendri interesai, poreikiai vertybės, emociniai ryšiai, įsitikinimai, tarpasmeniniai santykiai, veikla, orientuota į bendrų poreikių tenkinimą.
Bendruomenė kaip socialinė sistema
• Terminas “bendruomenė” vartojamas labai plačiai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!