• Socialinio pokyčio sąvoka artima mums įprastai “socialinės raidos” sąvokai, tačiau ji apima kur kas platesnę socialinės realybės sritį. “Socialinės raidos” sąvoka apima tik socialinių pokyčių, kurie susiję su gerinimu, tobulinimu ir kt. rūšį. Tačiau yra daugybė kitų socialinių pokyčių, kurių negalima priskirti tobulinimo pokyčiams, pavyzdžiui, atsiradimas (iškilimas), tapsmas, augimas, kritimas, pereinamasis periodas ir kt. Tai iš esmės nei neigiamos, nei teigiamos reikšmės (vertinimo) pokyčiai. Taigi priimtiniau šiuo atveju taikyti “socialinių pokyčių” sąvoką, kurioje nėra vertinimo ir kuri apima platų įvairiausių socialinių permainų ratą ir nepriklauso nuo jų krypties.
• “Socialinio pokyčio” sąvoka fiksuoja patį socialinio pokyčio vienoje ar kitoje srityje, posūkio, permainos plačiąja prasme faktą. Be to, socialinių pokyčių negalima suprasti kaip bet kurių visuomenės pokyčių. Būtina išskirti visuomeninius pokyčius, priskirtinus bet kuriai visuomenės sferai - ekonominei, politinei, dvasinei, ir socialinius pokyčius.
• visuomenėje ir globaliniu lygiu ( migracija, ekonominė raida, pakilimas, krizės).
Socialinių pokyčių rūšys (1)
• Pokyčiai, susiję su įvairių socialinių darinių struktūromis (struktūriniai pokyčiai). Pavyzdžiui, pokyčiai šeimos struktūroje (poligaminė, monogaminė, daugiavaikė, mažavaikė ir kt.), bet kurios bendruomenės struktūroje – mažos grupės, profesinės, teritorinės, klasės, nacijos ir kt. Prie šių pokyčių grupės priskiriami ir struktūriniai socialinių institutų pokyčiai (prekybos, švietimo, mokslo, religijos), socialinės organizacijos pokyčiai ir kt.
• Pokyčiai, susiję su socialiniais procesais (procesiniai socialiniai). Pavyzdžiui, pokyčiai, vykstantys bendrijų socialinės tarpusavio sąveikos ir tarpusavio ryšių sferoje, (bendruomenių, organizacijų, institutų, individų). Tai solidarumo, įtampos, konflikto santykiai, kurie nuolat kinta.
Socialinių pokyčių rūšys (2)
• Pokyčiai, susiję su įvairių socialinių sistemų, institutų, organizacijų funkcijomis funkciniai socialiniai). Pavyzdžiui, keičiantis Konstitucijai vyksta pokyčiai vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijose (Prezidento, Ministro Pirmininko įgaliojimų kaita).
• Pokyčiai individualios ir kolektyvinės motyvacijos sferoje (motyvaciniai socialiniai). Individų bendruomenių, grupių poreikių, elgesio ir veiklos pobūdis nuolat kinta. Pavyzdžiui, kuriant rinkos ekonomiką iš esmės keičiasi gyventojų motyvacijos. Į pirmą vietą iškyla tokie motyvai kaip asmeninis uždarbis, pelnas, kurie veikia žmonių elgesį, mąstymą, sąmonę.
Socialinių pokyčių...
Šį darbą sudaro 840 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!