Socialinės teisės Europos Sąjungoje

Europos Sąjungoje, kurios susikūrimo ir raidos istorija daugiausia liudija siekius garantuoti Europos bendrosios rinkos funkcionavimą ir su ekonomine integracija susijusius procesus, vis daugiau dėmesio skiriama žmogaus teisėms. Reikšmingas Europos Sąjungos žmogaus teisių politikos plėtojimo rezultatas – 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje priimtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kurioje deklaruojamos pagrindinės civilinės, politinės, socialinės ekonominės bei kultūrinės teisės. Nors šis dokumentas, atspindintis šiuolaikinį požiūrį į teise, priimtas kaip deklaracija, ateityje jam turėtų būti suteiktas privalomasis pobūdis, įtraukus jį į sutartis.
Akivaizdu, kad kuriant Europos bendrijas, nebuvo siekiama reglamentuoti žmogaus teises, juo labiau – pateikti jų katalogą. Šį svarbų uždavinį ėmėsi įgyvendinti kita tarptautinė organizacija – Europos Taryba. Todėl nagrinėjant žmogaus teisių Europos Sąjungoje temą, būtina atsižvelgti į tai, kad visos valstybės, Europos Sąjungos narės, taip pat yra ir Europos Tarybos – tarptautinės organizacijos, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra užtikrinti žmogaus teise Europoje, narės. Visos Europos Sąjungos narės yra ratifikavusios svarbiausias Europos Tarybos tarptautines sutartis žmogaus teisių srityje – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Europos žmogaus teisių konvencija) bei Europos socialinę chartiją.
Europos Bendrijos steigimo (Romos) sutartyje, kurios pagrindą sudarė vadinamųjų keturių laisvių – laisvo prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo reglamentavimas, dar iki ją pakeitusių Mastrichto bei Amsterdamo sutarčių buvo nuostatų, reglamentuojančių žmogaus teise. Daugeliu atžvilgių jos buvo susijusios šioje srityje yra nuostatos, garantuojančios laisvą darbuotojų judėjimą. Šios nuostatos išdėstytos Romos sutarties 39-42 straipsniuose. Garantuojant darbuotojų judėjimo laisvę turi būti panaikinta bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl jų pilietybės, kai tai susiję su įsidarbinimu, darbo apmokėjimu ir kitomis darbo bei įdarbinimo sąlygomis. Darbuotojų judėjimo laisvė taip pat apima: teisę įsidarbinti pagal pateiktus pasiūlymus, šiuo tikslu laisvai judėti valstybių narių teritorijoje, darbo tikslu gyventi valstybėje narėje pagal jos piliečiams taikomas darbo taisykles, nustatytas įstatymų, kitų teisė aktų ar administracinės praktikos, pasilikti atitinkamos valstybės narės teritorijoje, pasibaigus darbo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!