Socialinė ekologija

Ekоlogija (graikiškai οίκος – namas, būstas + λόγος – mokslas, žodis) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveika.
Ekologija yra gyvų organizmų, įskaitant žmones, ir jų fizinės aplinkos santykių tyrimas; juo siekiama suprasti gyvybiškai svarbius augalų ir gyvūnų bei juos supančio pasaulio ryšius. Ekologija taip pat suteikia informacijos apie ekosistemų naudą ir apie tai, kaip galime panaudoti Žemės išteklius taip, kad aplinka būtų sveika ateities kartoms.
Daugybė ekologijos specialybių, tokių kaip jūrų, augmenijos ir statistinė ekologija, suteikia mums informacijos, kad galėtume geriau suprasti mus supantį pasaulį. Ši informacija taip pat gali padėti mums pagerinti aplinką, valdyti gamtos išteklius ir apsaugoti žmonių sveikatą. Šie pavyzdžiai iliustruoja tik keletą būdų, kaip ekologinės žinios turi teigiamos įtakos mūsų gyvenimui.
Sociãlinė ekològija, ekologijos sritis, tirianti pavienio asmens ar visuomenės ir ją supančios aplinkos santykių problemas.
Dažniausiai tiriama žmogaus daromas poveikis ekosistemai, socialinės aplinkos poveikis žmogaus fizinei ir dvasinei būklei, visuomenės genofondui. Socialinės ekologijos tikslas – išlaikyti nesutrikdytą, natūralią žmogaus ir jo gyvosios aplinkos harmoniją.
„Socialinė ekologija - mokslo disciplina, nagrinėjanti santykius „visuomenės-gamtos“ sistemoje, tirianti žmonių visuomenės sąveiką ir santykius su gamtine aplinka“ (Nikolajus Reimersas).
Ekologinėms problemoms didelį poveikį turi žmonių socialinės problemos, ypač hierarchinėse politinėse ir socialinėse sistemose, kuriose dėl konkurencinės kovos nepaisoma gamtos apsaugos poreikių.
Ekologines problemas didina ir vartotojiška visuomenė, nykstanti dorovė ir vertybės, didėjantys ekonomikos, etniniai, kultūros, socialiniai konfliktai.
Socialinės ekologijos principai
Žmonija, kaip ir bet kuri populiacija, negali augti be galo.
Darnus visuomenės vystymasis priklauso nuo perėjimo prie alternatyvių išteklių ir technologijų savalaikiškumo.
Bet kokia visuomenės transformacinė veikla turėtų būti pagrįsta aplinkos prognoze.
Gamtos plėtra neturi mažinti biosferos įvairovės ir bloginti žmonių gyvenimo kokybę.
Darnus civilizacijos vystymasis priklauso nuo žmonių moralinių savybių.
Kiekvienas yra atsakingas už savo veiksmus ateičiai.
Turime mąstyti globaliai, veikti lokaliai.
Gamtos vienybė įpareigoja žmoniją bendradarbiauti.
Vienas iš svarbiausių socialinės ekologijos uždavinių yra tirti žmonių gebėjimą prisitaikyti prie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!