Smuiko muzika

1. Apžvelgti smuiko atsiradijmo istoriją.
2. Susipažinti su smuiko gaminimo ypatybėmis.
3. Sužinoti šio instrumento pagrindines dalis.
4. Susipažinti su žymiausiais smuiko virtuozais.
5. Turiningai praleisti laiką ruošiant šį referatą.
Smuikas (1. pav.) – vienas iš svarbiausių šiuolaikinių muzikos instrumentų. Puikiausias instrumentų amatininko darbo pavyzdys yra smuikas. Jis mažiausias strykinių styginių instrumentų šeimos, kuri apima altą, violončelę ir kontrabosą, narys. Tiksli šio instrumento kilmė nežinoma. Pirmosios žinios apie smičių mus pasiekia iš IX a. Persijos ir Kinijos. X a. Europoje, Ispanijoje ima populiarėti fideliai – dabartinio smuiko proseneliai, atkeliavę iš Bizantijos. Būtent šis kriaušės formos instrumentas (dar vadinamas vijela arba viola ) išpopuliarėjo visoje viduramžių Europoje.
Antrasis smuiko protėvis paplitęs Europoje XI a. , vadintas rebeku. Šis ilgas ir siauras arabiškos kilmės instrumentas išliko nepakitęs šešetą amžių.
XVI a. pabaigoje galutinai susiformavo dvi pagrindinės styginių instrumentų grupės: violos ir smuikai, kurios tarpusavyje skiriasi savo konstrukcija, grojimo padėtimi ir, aišku, skambesiu.
Tobulumo smuikas pasiekė apie 1700 m. didžiųjų italų smuikų meistrų Amačių, Gvarnerių ir Stradivarijų šeimų dirbtuvėse. Nuo tol niekam nepavyko patobulinti šių meistrų darbų, nors ir kaip nuodugniai buvo tyrinėjamas medis, klijai ir lakas, kuriuos jie naudojo. Pradžioje, tik atsiradus smuikui, visos keturios stygos buvo daromos iš gyvulių žarnų, bet vėliau dviem apatinėms stygoms imta naudoti metalą, siekiant išgauti skaidresnį ir stipresnį garsą.
Smuiko forma mažai kuo pasikeitė per pastaruosius 400 metų.
Pirmosios rašytinės žinios apie jį Lietuvoje siekia XIV amžių. Patys seniausi ir primityviausi piemenų smuikai, pagaminti iš lentelės. Balanos ir lentelės smuikus dirbdavosi vaikai ir paaugliai. Šie smuikai galėjo turėti papildomą stiprintuvą - skardinę nuo konservų arba kartono megafoną. Stygas dirbdavo iš ašutų, siūlų arba vielos. Stygos dažniausios keturios, bet jų galėjo būti, kaip aprašo, nuo dviejų iki šešių. Pietų Žemaitijoje smuikus iš lentelės kartais skambindavo pirštu.
Skobtinio smuiko viršelį dirbdavo iš pušies arba eglės, apačią ir šonus iš klevo, kartais iš eglės. Toks smuikas galėjo turėti ir daugiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!