Kanklės, kanklininkai ir jų repertuaras

2006 m.
I. Kanklių pavadinimai.
Kanklės (Bretkūnas, VI, 1580:260; Kurschat, I, 1911:225), kanklai (Mielcke, 1800:106), kanklelė (Vilkaviškio rajonas, Geisterškų kaimas), kankleliai (Vilkaviškio rajonas, Keturvalakių kaimas), kankliai, kunkliai (šiaurės rytų Aukštaitija), kanklys (Donelaitis, 1818:6; Gotthold, 1847:241; Glagau, 1869:148; Bartsch, II, 1889:14; F. und H. Tetzner, 1897:59; Kurschat, I, 1911:225), kanklos (Lepner, 1744:94; Bartsch, II, 1889:14).
II. Kanklių tipai.
Pagal instrumentų formą ir stygų skaičių skiriami trys kanklių tipai:
1. Šiaurės rytų aukštaičių;
2. Šiaurės vakarų aukštaičių ir žemaičių;
3. Šiaurės vakarų žemaičių ir suvalkiečių.
Istoriniuose šaltiniuose dar minimos ir Mažosios Lietuvos kanklės, tačiau žinių apie jas per maža, kad būtų galima kalbėti kaip apie atskirą instrumento tipą.
Šiaurės rytų aukštaičių kanklių tipas paplitęs Panevėžio apskrityje, Rozalimo valstijoje, Dervelių kaime 1936 m.; Biržų apskrityje 1854 m.; 1928 – 1930 m. Biržų apskrityje, Laužadiškio kaime; 1927 m. Biržų rajone, Plepikių kaime.
Luostelio arba karsto formos. Viršutinėje plokštėje išpjaustoma šešialapė (keturlapė, penkialapė) žvaigždutė, nedidelės, dažniausiai ovalu išdėstytos skylutės arba kitokių formų išpjovos.
Tipiškiausios penkiastygės, bet pasitaiko kanklių su trimis – aštuoniomis stygomis.
Aukštaičių kanklių tipas.
Šiaurės vakarų aukštaičių ir žemaičių kanklių tipas paplitęs Telšių apskrityje, Paežerės kaime XIX amžiaus viduryje. 1955 metais Raseinių apskrityje, Lyduvėnuose, 1933 metais tiksli vietovė nežinoma.
Šios kanklės daugiausia tik apdaila besiskiriantis etniškai artimų šio regiono gyventojų instrumentų tipas. Kanklės plokščiadugnės, didesnės. Korpusas iškaltuotas iš vieno gabalo, keturbriaunis, mediniai stygų veržikliai. Plongalys nukirstas beveik stačiai, kartais dailiai aptekintas arba užsibaigia siaurėjančiu suapvalintu atsikišimu, pusapskritimio, žuvies, paukščio uodegos ar kitokios formos ornamentuotu kyšuliu. Ornamentika skoninga, išlaikytas vientisas stilius. Viršutinės plokštės išpjova yra šešialapės (keturlapės, penkialapės) žvaigždutės formos, dažnai apsupta apskritimu išdėstytu pailgų išpjovėlių.
Tipiškiausios 9 – 12 stygų kanklės, bet pasitaiko ir 9 – 14 stygų.
Šiaurės vakarų žemaičių ir suvalkiečių kanklių tipas randamas Telšių apskrityje, Marijampolės apskrityje, Veiverių valstijoje, Skriaudžių kaime 1886 metais, iš A. Žmuidzinavičiaus rinkinių 1966 metais, Skriaudžių kaime apie 1900 metus.
Šiaurės vakarų Žemaitijoje randama panašių kaip ir antro tipo instrumentų tik drūtgalys nežymiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!