Smėlynų augalija

Baltijos pajūrio ir žemyninėse kopose, paupių, paežerių, bei karinių poligonų smėlynuose užregistruoti 167 rūšių augalai. (R.Nekrošienė, 2006).
Palyginus su augalais galinčiais augti kitose dirvožemiuose, smėlynų augalijos yra gan nedaug. Dėl šios priežasties aptarsime augalų rūšys augančias bendrai smėlynuose ir Kuršių nerijoje.
Lietuvoje smėlynai, išskyrus pajūrio ir didžiųjų upių pakrančių smėlynus, dažniausiai yra antrinės kilmės, t. y. susidarę dėl žmonių ūkinės veiklos iškirstų miškų vietoje. Visos jos priklauso 2 klasėms: baltųjų kopų bei pilkųjų kopų ir žemyninių smėlynų.
Baltųjų kopų bendrijos Lietuvoje įsikūrusios tik Baltijos pajūryje, ant biraus, maisto medžiagų neturtingo, nuolat pustomo smėlio. Pilkųjų kopų ir žemyninių smėlynų klasės bendrijos nemažus plotus užima pajūryje – pilkosiose kopose ir palvėje, o žemyninėje šalies dalyje jos mažais lopinėliais išsimėčiusios kariniuose poligonuose, kirtavietėse, pamiškėse, miško aikštelėse, šlaituose. Dauguma smėlynų buveinių yra vertingos biologinės įvairovės požiūriu ir saugomos.
Smėlynų augaliją sudaro du dideli smėlynų augalijos kompleksai: Baltijos pajūrio smėlynai ir Pietryčių smėlėtosios lygumos kontinentiniai smėlynai. Taip pat didžiųjų upių slėnių ir lokalių savito mikroklimato, specifinių edafinių bei biotinių faktorių poveikyje susiformavusios augalų bendrijos.
Darbo tikslas: išanalizuoti smėlynuose vyraujančia augaliją Lietuvoje.
1) Įvertinti žemyninės dalies smėlynų augalijos įvairovę.
2) Aptarti augalus augančius Kuršių Nerijos smėlynuose.
1.Lietuvos žemyninės dalies smėlynuose vyraujanti augalija
1.1.Bendra apžvalga
Lietuvos žemyninėje dalyje smėlynų augalija susideda iš įvairių šeimų bei rūšių. Keletas jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, tokios kaip Smiltyninis laibenis (Alyssum gmelinii), kurio Pietinėje Lietuvos dalyje populiacijos gana gausios, tačiau didelių plotų neužima, Driskiosios kiaulpienės (Taraxacum lacistophyllum) žemyninėje Lietuvos dalyje esančios populiacijos mažos, o Tamsialapio skiautalūpio (Epapactis atrorubens) žinomos gausios populiacijos Pietų Lietuvoje.
Pagal informacinius šaltinius galime sakyti, kad beveik visą augalijos dalį sudaro Magnolijūnų (gaubtasėklių) - Magnoliophyta (angiospermae) skyrius, į kurį įeina:
I klasė - Magnolijainiai (dviskilčiai) – Magnoliopsida (dicotyledoneae):
Gvazdikinių šeimoje, kurioje mūsų nagrinėjamoje teritorijoje yra 8 rūšys iš 12 randamų gvazdiko (Dianthus) gentyje.
Balandinių šeima, kurioje randamos tik 2 rūšys iš Lietuvoje augančių 30-ties. Balandiniai ir gvazkininiai įeina į gvazdikiečių (Caryophyllales)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!