Slaugos filosofijos, teorijos ir modeliai

Klaipėda, 2007 m.
XX amžiaus antrajai pusei būdinga intensyvi slaugos mokslo, filosofijos, teorijų ir modelių raida.
XX amžiaus antrajai pusei būdinga intensyvi slaugos mokslo, filosofijos, teorijų ir modelių raida. Labai pasikeitė slaugos turinys ir objektas, sveikas ir sergantis individas, šeima, bendruomenė. Slaugytojų profesionalumas tiek padidėjo, kad jie galėjo kritiškai įvertinti slaugos praktiką, suformuluoti slaugos teorijas ir slaugos modelius, atlikti slaugos mokslo tiriamąjį darbą ir tokiu būdu pasiūlytas slaugos teorijas patikrinti praktikoje. Teorijos - tai racionalus reiškinio paaiškinimas, tai mintys, kurios tikslina, kaip, kodėl ir kas atsitinka. Neabejotinai įrodyta, kad laiko patikrintos teorijos tampa įstatymu. Žmonės turi susidaryti nuomonę apie priimamas teorijas, jos turi būti išmėgintos kur tiktai įmanoma bei paremtos faktais. Bėgant laikui, besivystant mokslui, teorijos gali keistis, tobulėti. Pavyzdžiui, egzistavo slaugymo procedūros, padedančios išvengti pragulų odos trynimo pagalba, teorija. Kaupiantis naujoms žinioms tapo žinoma, kad ši teorija yra netiksli ir kad trynimas iš tiesų yra net žalingas. Taip patikrinamos ir priimamos naujos teorijos, kurios remiasi odos anatomijos, fiziologijos ir hemodinamikos samprata. Remiantis naujomis žiniomis apie žmogaus prigimtį ir sveikatą, buvo sukurta slaugymo praktikos teorija. Egzistuoja du teorijų vystymo būdai. Pirmasis, deduktyviosios teorijos vystymo būdas, remiasi idėjomis, esančiomis kitose veiklos srityse. Tokiu būdu ieškoma metodų, kaip viena ar kita idėja gali būti pritaikyta slaugymo praktikoje. Antrasis vystymo būdas vadinamas induktyviąja teorija. Induktyvioji teorija nesiremia jau esančiomis teorijomis, bet praktikos tyrinėjimų pagalba generuoja naujas idėjas ir nustato naujas koncepcijas, pajungdama jas naujos teorijos kūrimui. Pavyzdžiui, stebint mirštančiuosius buvo nustatytos pakopos, per kurias individas pereina šio proceso metu. Mirštantįjį, vos sužinojusį apie artėjančią savo baigtį, ištinka šokas. Jis neigia tą faktą bei izoliuojasi. Po to gali sekti pyktis. Trečioji yra “derybų“ fazė, kurios metu žmogus klausia: „Kodėl aš?“. Po to dažniausiai seka depresijos fazė. Žinios apie šias pakopas labai naudingos slaugytojams, teikiantiems individui pagalbą, jos tikslas - padėti individui suvokti situaciją ir to pasekoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!