Epidemiologija
Vėžinės (onkologinės) ligos – tai ligų grupė kurių būdingas požymis – nevaldomass genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės)
Skrandžio vėžys yra viena iš labiausiai paplitusių vėžio lokalizacijų tačiau pastaruosius dešimtmečius sergamumas skrandžio vėžiu mažėja pvz JAV vakarų Europoje, Japonijoje bei kitose Azijos valsbėse Kai kur sergamumas sumažejęs net per pus nepaisant to kasmet pasaulyje diagnozuojama 755 000 naujų skrandžio vėžio atvejų.
Sergmumas juo nevienodas įvairiose šalyse: mažesnės rizikos zona yra Vakarų europa Šiaurės Amerika negu Rytų ir Pietų Europa Pietų Amerika. Didžiausias sergamumas nustatytas Japonijoje, Čilėje.
Vyrai skrandžio vėžiu serga dažniau nei moterys. Didžiausias sergamumas šia liga pasireiškia tarp 60-75 metų amžiaus asmenų. Lietuvoje sergamumas skrandžio vėžiu mažėja: 1992m. – 1142, 2000 m. – 1034, 2004 m. – 974, 2008 m. – 836 nauji skrandžio vėžio atvejai. Nors bendras sergamumas skrandžio vėžiu tiek vyrų, tiek moterų aiškiai mažėja, deja, apie 45-48 % iš visų naujų atvejų nustatomi III-IV stadijos.
Etiologija
Kaip ir kitų vėžio lokalizacijų skrandžio vėžio priežastis yra daugelis veiksnių: H. Pylori genetiniai ir aplinkos veiksniai.
H. pylori visuotinai pripažinta kad tai pagrininis veiksnys daugiapakopiame skrandžio vėžio atsiradimo procese ypač kai jis vystosi distalinėje skrandžio dalyje ir yra žarninio tipo. Tarptautinis vėžio tyrimo centras prie PSO ją pripažino pirmos klasės (tikruoju) kancerogenu. Su H. Pylori siejama mažiausiai 30 – 50% skrandžio vėžio atvejų. Tačiau yra duomenų jog proksimalinės skrandžio dalies (įskrandžio) vėžio požiūriu H. Pylori infekcija gali būti apsauginis veiksnys.
Genetiniai veiksniai.
Skrandžio vėžiu 3kartus dažniau serga pirmos eilės giminaičiai.
Dažniau serga asmenys kurių kraujo grupė A negu O grupė.
Nustatyti chromosomų pokyčiai susiję su tumorą slopinančiais genais.
Rasti onkogenų susijusių su fibroblastų augimo veiksniais ir fibroblastų augimo veiksnių receptoriais pokyčiai.
Aplinkos veiksniai. Daugiausia jų susiję su mityba. Skrandžio vėžio riziką didina:
Didesnis nitratų kiekis maiste: jame esančių ar skrandžio ertmėje dėl hipochlorhidrijos suvešėjusių bakterijų reduktazės juos perdirba į nitritus, kurie vėliau su baltymais sudaro nitozaminus, pasižyminčius kancerogeninėmis sąvybėmis.
Šį darbą sudaro 1490 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!