Skomantas "Mindaugo sūnus"

VP – 4 gr. st.
Skomantas – šiuo slapivadžių rašo net aštuoini žmonės (dabar gal ir daugiau). Skaitytojuj galima priminti, jog idėja kurti tokią knygų jaunimui apie Lietuvos praeitį seriją kilo JAV gyvenančiam lietuvių rašytojui Kaziui Almenui. Anot jo, kultūros tvermė yra savosios kultūros išlaikymo garantija. Svarbiausia, jog savoji kultūra būtų perduota jaunajai kartai, o ji „pritaptų nuo mažens prie tautinės kultūros“. Štai dėl ko ši knygų serija yra skirta jaunimui.
Kaip teigia minėtas rašytojas, gryniausios lietuviškumo apraiškos yra pagonybė ir knygnešių epocha. Todėl kūrinių pamatą sudaro XIII amžiaus istoriniai įvykiai – pagoniškųjų genčių ir krikščioniškosios Europos sandūros peripetijos. Savaime suprantama, kad jauno žmogaus solidūs dokumentiniai veiklai šia tema nesudomins. Todėl randama gana gudri išeitis: istoriniai faktai įpinami į intriguojantį siužetą. Istorinių nuotykių žanru parašytas kūrinys jaunuoliui yra daug patrauklesnis nei istorijos vadovėlis, be to, sekdamas painias siužeto linijas, jis kartu susipažįsta su jam būtinais žinoti įvykiais, su jais susijusiom asmenybėm. Žinoma, priklauso nuo to, ar tikri faktai nelieka periferijoje, t. y. tik fonas įdomiam siužetui gimti, ar jie nėra iškraipomi ir pan. Ar toks kultūros populiarinimas turi švietėjiškos naudos? Ar tai nėra pramoginė literatūra?
Istorinį romaną plačiau tyrinėjęs literatūrologas Giedrius Viliūnas pažymi, jog pirmas lietuvių literatūros istorijoje kūrinys su tokia žanrine nuoroda yra palyginti vėlyvas reiškinys. Istorinio sąmoningumo požiūriu reikšminga yra tarpukario romano raida. Kaip teigia Viliūnas, šiuo laikotarpiu pasirodė per dvidešimt tokio žanro kūrinių. Sovietinėje Lietuvoje cenzūra neleido plėtotis grožinei istorinės tematikos literatūrai, palankesnė situacija jai kurti buvo išeivijoje. Šiame kontekste minėtinos Juozo Kralikausko, Jurgio Gliaudos, Kazio Almeno pavardės. Į Lietuą šis žanras sugrįžta apie devintojo dešimtmečio pradžią. Istorinė lietuvių praeitis vėl atgyja Vytauto Misevičiaus, Rimanto Šavelio, Edvardo Uldukio, Romualdo Granausko, Ramūno Klimo, Algimanto Telšio, Aneliaus Markevičiaus, Algirdo Pociaus kūriniuose. „Lyginant su tarpukario ir išeivijos istoriniu romanu čia galima pastebėti labai reikšmingų permainų: žymiai mažiau dėmesio skiriama tolimos Lietuvos praeities vaizdavimui,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!