Mindaugo – valdovo paveikslas Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas“

Valdovų paveikslai lietuvių literatūroje – aktuali tema, analizuojanti ne tik kunigaikščių istorijas ar jų buitį, bet ir besigilinanti į senosios Lietuvos, LDK laikų istoriją. Kiekvienas iš mūsų puikiai žinome bene labiausiai kompromituojančią asmenybę – pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, kurio išgarsėjimą lemia dėl Lietuvos padaryti didūs darbai, kurie nepamirštami ir istorija perduodama iš kartos į kartą. Verta pabrėžti, jog tiek istorijoje, tiek literatūroje vaizduojamas karaliaus Mindaugo paveikslas aprašomas gana skirtingai. Žymaus lietuvių rašytojo Justino Marcinkevičiaus istorinė drama „Mindaugas“ yra vienas geriausių ir žinomiausių rašytojo kūrinių iš trilogijos „Mindaugas. Mažvydas. Katedra“, kuri buvo išleista 1978 m. Tai kokį Mindaugą, kaip valdovą, vaizdavo Justinas Marcinkevičius? Būtent apie Marcinkevičiaus Mindaugą šiandien ir norėčiau pakalbėti.
Istorinėje dramoje, remiantis tiek istoriniais faktais, tiek Justino Marcinkevičiaus idėjomis, pateikiamas XIII a. valdovo vaizdinys, kuris leidžia suprasti, jog nors iš valdovo paprastai tikimasi sąmoningumo ir aštraus proto bei elgesio– jis – tik žmogus. Taigi kūrinyje paaiškėja daug žmogiškų paklydimų, sunkumų ir jausmingų momentų, kurie nupiešia Mindaugo, kaip žmogaus - valdovo paveikslą.
Mindaugas yra daugiau negu natūralaus dydžio personažas. Savo gelme, apimtimi ir idėjine bei psichologine galia jis nustelbia visus kitus, sumažindamas juos iki nepastebimumo. Lyginant su Mindaugu, visi antriniai personažai atrodo pernelyg eskiziniai, pakankamai neišvystyti ir užgožti. Dramos konstrukcija ir eiga, galima sakyti, be priekaišto vysto Mindaugą kaip išskirtinį ir vienvaldį herojų. Net ir gana aiškūs monologai bei dialogai nepajėgia jo sustabdyti, tik šiek tiek apramina. Abiejų metraštininkų dialoge, įgyjama dar viena visiškai nauja pusiausvyra, kuri verčia su šiurpu prisiminti asmenybės kulto laikus, kuomet kraujas, Mindaugo žodžiais išsireiškiant, irgi buvo laikomas rišamąja medžiaga, kuomet valstybinis organizmas laikėsi ne meile, o visus ir viską persunkusia baime, ir kuomet Juodo metraštininko idėjos naudojosi neribota valdžios autoriteto parama. Be abejo, tai buvo žmogus, gimęs to meto politikai. Matyt, Mindaugas buvo gerai įvaldęs įprastus besikuriančių valstybių politikos „įrankius“: melą, klastą, prievartą, papirkinėjimą. Net nužudymą. Kūrinyje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!