„Skirgaila“ analizė

APIE ,,SKIRGAILĄ“

• Dramos ,,Skirgaila” kompozicija: 4 dalys: ,,Tarp dviejų pasaulių”, ,,Aistrų sūkury”, ,,Palūžusios sielos”, ,,Bedugnė”.

• Veikėjai: Skirgaila, Jogailos brolis, kunigaikštis; Ona Duonutė, Lydos kunigaikštytė, Mozūrų karaliaus sužadėtinė; Keleris, vokiečių riteris; Oligė, kunigaikštytės pagalbininkė; Stardas, seniesiems dievams ištikimas pagonis; Skurdulis, senas išminčius.

• Idėjos. Žmogiškumas turi būti žmonių širdyse. Sena yra nebetinkama; norint eiti į priekį, reikia siekti tai, kas nauja.

• ERDVĖ. Viduramžių pilis (Vilniaus aukštesnioji).

• LAIKAS. Po Lietuvos krikšto, 1387m.

• ŽANRAS. Tragedija, nes baigiasi mirtimi, Onos Duonutės didžiuliu sielvartu, Skirgailos pralaimėjimu.

• Konfliktas. Pagonybės ir krikščionybės susidūrimas. Tarp Skirgailos ir Onos Duonutės. Tarp Skirgailos ir Kelerio.

• V. Krėvė novatorius. Pirmasis lietuvių literatūroje pavaizdavo individualią asmenybę, suabejojusią visuomeniniais idealais ir susitelkusią į asmenines problemas.

• Dramos terminai. Dalys, scena, veiksmo vieta, replika, remarka, veiksmo laikas, santykiai tarp personažų (konfliktai). Veikėjai ryškios individualybės, kurias geriausiai atskleidžia dramos kalba (monologas, dialogas, polilogas). Tragiškasis herojus- didelių siekių asmenybė; antagonistas – tvirtas, prieštaraujantis tragiškajam herojui. Svarbu aptarti konfliktą, analizuoti tragišką situaciją.

• Dramos situacija. Krėvė vaizduoja Lietuvą istorijos kryžkelėje (krikščioniškosios Europos ir ,,pagoniškosios” Lietuvos susidūrimas) ir žmogų vertybių krizės situacijoje. Aštraus proto, valingas dramos herojus Skirgaila pranoksta savo aplinką, blaiviai vertina istorijos procesus, jaučia permainų būtinybę ir ieško tinkamiausio kelio Lietuvai. JIs priverstas rinktis naujas tautos gyvenimo gaires ir kovoti dėl jos išlikimo ne tik su išorės priešais, bet ir su savo aplinka.

• Kūrinio tema. Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasinę sanklodą su naujomis idėjomis, išsaugoti tautos kultūrinę tapatybę ir garbingai įsijungti į Europos valstybių gyvenimą. Senieji papročiai ir tradicijos yra netekę galios, todėl visa atsakomybė už Lietuvos ateitį tenka herojui. Veikėjas turi viską pats spręsti, suvokdamas spprendimų svarbą.

• TRAGIZMAS. Tokia situacija herojui teikia didybės ir kartu tragizmo, nes jis nėra visažinis ir negali numatyti savo sprendimų pasekmių, be to, jam tenka kaltė dėl tradicijų laužymo. Skirgaila žmonėms nori gero, tačiau nežino, kaip tai padaryti, o savo veiksmais griaudamas nusistovėjusias gyvenimo normas atneša žmonėms daug sukrėtimų. Todėl herojus yra kaltas be kaltės: jis sukelia daug kančių kitiems ir kenčia pats.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!