Skiepai, skiepų naudą bei žala

Tikslas: Išnagrinėti literatūrą apie skiepus, papasakoti kas yra skiepai, atskleisti skiepų naudą ir žalą.
• Tikslas: Išnagrinėti literatūrą apie skiepus, papasakoti kas yra skiepai, atskleisti skiepų naudą ir žalą.
• Trumpai pristatyti skiepų pasą ir keliautojų vakcinas
Skiepų istorija
• Vakcinacijos užuomazgų būta jau ir senovės Indijoje bei Kinijoje, vėliau ją bandyta taikyti įvairiose šalyse. 1796 m. Edward Jenner, šiuolaikinės imunoprofilaktikos pradininkas, atliko karvių raupų įskiepijimo eksperimentą. Jis pirmą kartą įskiepijo karvių raupų pūslelės turinį žmogui. Paaiškėjo, kad nedidelė karvių raupų viruso dozė žmogui galėjo suteikti imunitetą nuo raupų − pavojingos ir užkrečiamos ligos. Su šiais eksperimentais susijusi ir žodžio „vakcinavimas“ kilmė – „vacca“ lotyniškai reiškia karvę.
• 1881 m. Luji Pasteras iškėlė skiepų nuo pasiutligės klausimą, o po ketverių metų šiais skiepais buvo paskiepytas pirmas žmogus. 1986 m. paskelbtas pirmasis „Imunizavimo politikos“ dokumentas, kuriuo, kurdamos imunizavimo programas, rėmėsi daugelis pasaulio šalių. 1988 m. iškeltas tikslas iki 2000-ųjų išnaikinti poliomielitą.
Skiepai Lietuvoje
• Skiepai Lietuvoje
• Praktinės vakcinacijos pradininku Lietuvoje laikomas Šiauliuose dirbęs A. J. Bernardas. 1768 m. Lietuvos medicinos daktaras Bėkleris pradėjo profilaktiškai skiepyti žmones karvių raupais. 1808 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko iniciatyva sostinėje įkurtas Vakcinacijos institutas. Tai buvo pirmasis toks institutas Rytų Europoje ir vienas pirmųjų senajame žemyne. 1897 m. Vilniuje atidaryta Pastero stotis. Joje buvo gaminamos kelios pasiutligės vakcinos. Po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurta centralizuota profilaktinių skiepijimų apskaitos sistema; imta visuotinai skiepyti vaikus nuo difterijos, kokliušo, stabo, o imunoprofilaktinės temos įtrauktos į infekcinių ligų ir epidemiologijos kursą.
Skiepų sudėtis
• Skiepų sudėtis
• Antigenai (ligų sukėlėjai ar jų dalys) – pagrindinė veiklioji vakcinos dalis. Nors kai kurios vakcinos turi tik vieną aktyvų antigeną, yra vakcinų su keliais antigenais.
• Adjuvantai - medžiagos, sustiprinančios antigenų imunogeniškumą, t. y., gebėjimą sukelti imuninį atsaką.
• Konservantai – stabilizuoja preparato komponentus.
• Dezinfektantai – turintys užtikrinti vakcinų sterilumą.
• Tirpiklis - daugiausia injekcinis vanduo arba fiziologinis tirpalas.
• Kitos cheminės medžiagos, bakterijų terpių pėdsakai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!