Skandinaviškos rinkos modelis

Šiuolaikiniai globalizaciniai procesai ir Vakarų civilizacinis lūžis “grasina išplauti” ribas ne tik tarp nacionalaus ir globalaus lygmens, bet ir tarp viešo bei privataus interesų, o taip pat kolektyvinio ir individualaus prado. Kultūrinė anemija, anomija ir reliatyvizmas atsispindi ir dažnoje “globalizmu alsuojančioje” studijoje, kuri dažniausiai pasižymi tik formaliomis konstrukcijomis be jokio norminio turinio. Ne tik tradiciniai humanitariniai mokslai, bet ir socialiniai, tokie kaip politologija, viešasis administravimas, sociologija ir ekonomika privalo implikuoti normatyvinį turinį ir prisidėti prie vertybinių modelių kūrimo ir bandymų juos taikyti praktikoje.
“Laisvosios rinkos ekonomika” ir “socialinės rinkos ekonomika” – tai du poliariniai Vakarų ekonominio-socialinio gyvenimo taškai, kurie žymi santykinai skirtingų socialinių modelių organizaciją. Socialinėje politikoje pirmasis jų apibrėžimus nustatė Richard Titmuss [12: 30-31], politologijoje jo idėjas išvystė danų tyrėjas Gosta Esping-Andersen [1: 23-29], kurie visas Vakarų šalis “padalino” į tris santykinai skirtingus modelius: liberalų marginalinį, besiremiantį ryškia individualizmo tradicija (tipiškiausios atstovės – Šiaurės Amerikos, kitos anglo-saksiškos valstybės ir daugelis Lotynų Amerikos šalių), korporatyvinį, kurio ryškiausios atstovės yra dauguma kontinentinės Vakarų Europos šalių ir institucinį-universalųjį, kurį atstovauja Šiaurės Europos valstybės [5:129-132].
Galima pažymėti, kad pastarųjų dviejų modelių valstybės ilgą pokarinį laikotarpį teoriškai ir praktiškai kūrė “socialinės rinkos ekonomikas”, kurių esminis bruožas yra aukštesnis negu liberalaus marginalinio modelio socialinės apsaugos ir kitų struktūrų “išprekinimo” lygis, t.y. santykinis nepriklausymas nuo rinkos jėgų poveikio. Šių metodologinių skirtumų suvokimas galėtų padėti Lietuvos socialinės sistemos reformatoriams įvertinti reformų kryptį ir pažangą, aiškiau įsivaizduoti siektinus uždavinius.
Darbe keliami tikslai: 1) apibrėžti socialumą kaip siektiną vertybę, 2) atskleisti “socialinės rinkos ekonomikos” pranašumus, 3) atskleisti dekomodifikacijos reiškinio esmę, 4) parodyti dekomodifikacijos laipsnio reikšmę Vakarų šalių ir Lietuvos socialinėje apsaugoje.
Verslo pasaulis ES šalyse pajuto, kad spaudimas jiems iš politikų pusės dėl darbo vietų išsaugojimo nuolat didėja ir su tuo reikia skaitytis. Autorius nurodo, kad pasaulyje egzistuoja daug laisvosios rinkos formų. Pavyzdžiui, JAV laisvos rinkos modelis, užtikrinantis aukštą gamybos efektyvumą ir Amerikos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!