Skaitmeniniai žemėlapiai ir jų panaudojimas

Daugelyje žmogaus veiklos sričių naudojamos geoinformacinės sistemos. GIS apibrėžiama kaip techninės ir programinės įrangos, duomenų apie supančią aplinką ir juos apdorojančio personalo visuma, parengta geografinei informacijai kaupti, saugoti, atnaujinti, analizuoti ir pateikti. Geoinformacinėje sistemoje geografiniai objektai siejami su įvairiais registrais, taip sudaromos geoinformacinių duomenų bazės.
GIS gali būti saugomi geografiniai objektai, tiesiogiai nesusiję arba nesusieti su registrais. Tokios duomenų bazės, kuriose saugomi geografiniai objektai, neturintys plačios papildomos nekartografinės informacijos, vadinamos kartografinių duomenų bazėmis. Kartografinių duomenų bazės dažnai naudojamos sudarant analoginius žemėlapius.
Skaitmeninis kartografavimas atitinkamai apima: skaitmeninės informacijos apie vietovę rinkimo metodus, duomenų modelio ir struktūros parinkimą, sukauptų duomenų atnaujinimo, duomenų redagavimo ir vaizdavimo taisykles. KDB dažnai taikoma kitokia geoduomenų struktūra, optimaliai atitinkanti skaitmeniniam kartografavimui tam tikru masteliu keliamus reikalavimus. KDB struktūrai įtakos turi normatyviniai aktai, reglamentuojantys kartografavimo tuo masteliu turinį, sutartinius ženklus, atvaizdavimo taisykles ir pan.
Geoobjektų, saugomų kompiuterinėse laikmenose, padėtis išreiškiama koordinatėmis, todėl mastelio sąvoka netenka prasmės. Tačiau duomenų vartotojų patogumui KDB, sudarytai pagal vieno mastelio duomenis, taikomas tam tikro mastelio kartografinės duomenų bazės apibrėžimas. KDB, sudarytai naudojant skirtingo tikslumo duomenis, suteikiama informacija apie kiekvieno joje saugomo geoobjekto padėties tikslumą.
Skaitmeninis žemėlapis - toliau SŽ, suprantamas kaip duomenų bazė, apimanti informaciją, reikalingą žemėlapiui sudaryti. Atitinkamai SŽ galima laikyti kartografinių duomenų bazių išvestinę informaciją, reikalingą analoginiam arba žemėlapiui ekrane sudaryti.
3) duomenų sandarą (pvz., skaidymas į sluoksnius).
Kartografinių duomenų bazės teikia papildomas duomenų naudojimo, didelių jų kiekių saugojimo galimybes, todėl SŽ, papildžius juos reikiama informacija įtraukiami į KDB.
Negalima SŽ laikyti kompiuterinio brėžinio, kuriame vektoriniai ar rastriniai duomenys nesisteminti:
• nekoduoti;
• neišskaidyti į sluoksnius;
• neorientuoti koordinačių sistemos atžvilgiu.
Kompiuterinėse braižymo ir konstravimo sistemose dažniausiai formuojami nedidelės teritorijos, t.y. lokalių objektų, skaitmeniniai žemėlapiai. Lemia didėjantis duomenų kiekis ir tai, kad CAD sistemose ribotai naudojamos duomenų bazių valdymo sistemos. Duomenų bazių skaitmeninį žemėlapį apibūdina šie elementai:
• erdvinis duomenų modelis;
• duomenų sandara, t.y. sluoksniai ir jų charakteristikos, geoobjektų skaidymo į sluoksnius metodika;
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!