PLM - programuojamos loginės matricos. Architektūra, sandara, panaudojimas

 Loginės funkcijos Teiginių logikoje buvo nagrinėjami paprasti ir sudėtingi teiginiai, įgyjantys tik dvi reikšmes: T ir F. Egzistuoja ir daugiau teorijų (baigtinių automatų, informacijos, skaitmeninių skaičiavimo mašinų) bei praktinių uždavinių, kuriuose kintamieji analizuojami tik dviejų reikšmių atžvilgiu. Pavyzdžiui, jei konkreti įtampos ar srovės skaitinė reikšmė nesvarbi, tai galime nagrinėti tik dvi signalų reikšmes: yra įtampa arba nėra įtampos, teka srovė ar neteka. Tokia informacija yra diskretinė. Ją sudaro elementarių simbolių ( elementų rinkinys ) vadinamas alfabetu. Alfabetas, kurį sudaro du elementai vadinamas dvejetainiu, o jo elementai žymimi 0 ir 1. Šis žymėjimas yra simbolinis ir jo negalima sutapatinti su natūraliaisiais skaičiais 0 ir 1. Kaip buvo minėta, teiginių logikoje nagrinėjama sudėtingų teiginių teisingumo priklausomybė nuo paprastujų teiginių teisingumo. Paprastieji teiginiai laikomi kintamaisiais, įgyjančiais tik dvi reikšmes, o sudėtingi teiginiai – funkcijomis, kurios priklausonuo tų kintamųjų ir įgyja tas pačias dvi reikšmes. Įprasta, kad teisingą reikšmę T atitinka 1, o klaidingą reikšmę F — 0. Kintamieji, kurie įgyja ti kdvi reikšmes: 0 ir 1, vadinami loginiais kintamaisiais. Funkcijos, kurių argumentai yra loginiai kintamieji ir kurios įgyja reikšmes 0 ir 1, vadinamos loginėmis funkcijomis. Loginės funkcijos φ (x1, x2, ………xn) apibrėžimo sritis — visų galimų sutvarkytų n-mačių rinkinių, kurių komponentės yra dvejetainio alfabeto simboliai: 0 ir 1.. Rinkiniai sutvarkyti taip, kad argumentai ir rinkinio komponentės visais atvejais vienodai atitinka vieni kitus. Pavyzdžiui, funkcijos φ (x1, x2) apibrėžimo sritis yra aibė { (0, 0), (0, 1), (1, 0) (1, 1) }. Vienodinant rinkinių išdėstymą, vartojama natūrali numeracija. Duomenų rinkinio numeriu vadinamas skaičius, kuris gaunamas interpretuojant dvejetainį rinkinį kaip dvejetainį skaičių. Pavyzdžiui, rinkinio (1, 1, 0, 1) numeris yra skaičius 1101`2 = 13`10. Čia visada pirmas yra nulinis rinkinys, kurio visos komponentės — nuliai, o paskutinis — vienetinis rinkinys, kurio visos komponentės vienetai. Dvejetainį rinkinį apibrėžia jo numeris ir matavimų skaičius. Todėl žinant matavimų skaičių, rinkinius galima atskirti pagal jų numerius. Taikant kombinatorikos dėsnius, galima nustatyti, kad n-mačių dvejetainių rinkinių skaičius yra 2n, t.y. loginės funkcijos φ (x1, x2, ………xn) apibrėžimo sritį sudaro 2n rinkinių. Kadangi apibrėžimo sritis yra baigtinė, įprastą loginę funkciją pavaizduoti lentelėje. Vienoje lentelės pusėje surašomi funkcijos apibrėžimo srities rinkiniai, o kitoje pusėje — atitinkamų rinkinių funkcijos reikšmės. Toks užrašymo būdas yra pats bendriausias ir nepriklauso nuo loginių operacijų sistemos. Pritaikę ekvivalenčių teiginių logikos formulių apibrėžimą, gauname, kad ekvivalenčiomis vadinamos tokios funkcijos, kurias atitinka vienodos reikšmių lentelės. Pagal kombinatorikos dėsnius skirtingų n kintamųjų skaičius yra (2)2n. Čia įeina ir tokios funkcijos φ (x1, x2, ………xn), kurios nuo tam tikrų argumentų xi faktiškai nepriklauso. Loginės n kintamų funkcijos, kurias galima pakeisti funkcijomis, priklausiončiomis nuo k

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!