Sintetinių plovimo medžiagų poveikis gamtai

TIKSLAS: atsakyti į klausimą: ar sintetinės plovimo medžiagos labiau naudingos ar žalingos?
Sausumoje ir vandens telkiniuose kaupiasi gamtai svetimos, t. y. žmogaus sukurtos medžiagos, tarp jų ir sintetinės skalbimo priemonės. Tai yra mums labai gerai žinomi skalbimo milteliai, įvairūs plovikliai, valikliai ir t. t. Šios priemonės tikrai daro žmogaus gyvenimą lengvesnį, gražesnį, švaresnį, bet ar sveikesnį? Toks klausimas, manau, iškyla nevienam vartotojui.
Kadangi sintetinių medžiagų bakterijos ir grybai nesugeba skaidyti arba skaido labai sunkiai, jos išlieka gamtoje labai ilgai ir daugeliu atveju yra labai pavojingos: sukelia įvairias ligas, teršia aplinką ir kt.
Iš pirmo žvilgsnio kartais gali atrodyti, kad skalbimas yra labai paprastas ir kasdieninis procesas, apie kurį nėra jokios prasmės daug galvoti. Ir vis dėlto taip nėra.
Tekstilines medžiagas, taigi, ir mūsų drabužius daugiausia užteršia riebalai ir kitos vandenyje netirpstančios arba blogai tirpstančios medžiagos. O dulkės, suodžiai, įvairios druskos, prakaitas dažniausiai būna susimaišę su riebalais, sudarydami nešvarumų sluoksnelį, kuris ir padengia medžiagų paviršių. Būtent, todėl mūsų pagrindinė plovimo priemonė – vanduo, dažnai nebegali visiškai pašalinti rūbuose esančių nešvarumų, nes grynas vanduo nepajėgia sudrėkinti riebalų bei riebaluotų medžiagų. Tuomet vandeniui padėti ateina plaunančios medžiagos – muilas ir plovikliai.
Jau gana seniai žmogus išmoko naudoti skalbimui kai kurias gamtoje randamas organines ir neorganines medžiagas: tam tikrų augalų šakneles, pvz.: saponiną, garstyčias, gyvulių tulžies syvus, kai kurių rūšių molį, pelenus ir t. t. Nėra tikslių žinių, kada buvo sugalvota iš riebalų ir šarmo virti labai efektyvią plaunančią medžiagą – muilą. Tik žinoma, kad XII – XIII amžiuje Rusijoje muilas jau buvo gaminamas ir net parduodamas kitų šalių pirkliams.
Ploviklių gamybos pradininkas mūsų šalyje yra rusų mokslininkas G. Petrovas, kuris 1912 metais gavo patentą naujai plaunančiai medžiagai gaminti iš naftos perdirbimo produktų. Ši medžiaga vadinama “Petrovo kontaktu„, “žibaliniu kontaktu„ arba “kontaktu T„. Ypač sparčiai sintetinių ploviklių gamyba vystėsi antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, kai labai trūko riebalų. Šiuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!