"Šildymo meistrai" įmonės veiklos analizė

 ĮVADAS Norint garantuoti įmonės gyvavimą 21 amžiaus sąlygomis, reikia sugebėti įvertinti jos finansinę būklę. Tai svarbiausia įmonės ekonominės veiklos charakteristika, kuri parodo bendrovės konkurencingumą bei bendradarbiavimo potencialą. Atliekant verslo projektų kompiuterizuoto įmonės veiklos modeliavimo praktiką, ugdomi gebėjimai priimti sprendimus, susijusius su gamybos mąstu, darbuotojų ir įrangos skaičiumi bei rinkodaros išlaidomis. Analizuojant rinkos tyrimus po kiekvienų metų yra galimybė ištaisyti klaidas, padarytas ankstesniais finansiniai metais. Svarbiausia, kad po kiekvieno sprendimo priėmimo yra reali galimybė įvertinti savo įmonės finansinius rezultatus dirbtinai sukurtoje rinkoje bei išanalizuoti padarytas klaidas, stengiantis kiekvienais metais gauti kuo didesnį veiklos rezultatą t.y. pelną. Darbo objektas – UAB „Šilumos meistrai“ veikla. Darbo tikslas – išanalizuoti UAB „Šilumos meistrai“ 6 finansinių metų veiklos rezultatus. Uždaviniai: 1. Apžvelgti įmonės veiklos rodiklių kitimą. 2. Įvertinti rinkodaros srityje padarytus sprendimus. 3. Pateikti pasiūlymus susijusius su įmonės veikla. 4. ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 4.1 Įmonės apibūdinimas ir pagrindiniai tikslai Dalyvaujant virtualiame kompiuteriniame žaidime „Kietas riešutas“ buvo įkurta UAB „Šildymo meistrai“. Žaidimo metu buvo siekiama susipažinti ir įtvirtinti žinias apie įmonės valdymui reikalingus sprendimus, kurie lemia įmonės pelningumą bei apyvartos didinimą. Įmonė siekia laimėti prieš konkurentus bei užimti kuo didesnę rinkos dalį visomis turimomis priemonėmis. Siekdama išnaudoti turimus gamybinius pajėgumus bei patenkinti vartotojų poreikius, įmonė nusprendė gaminti individualių namų centrinio šildymo katilus „Kaitra-150“ ir „Kaitra–200“. Ši šiluminių katilų rūšis gali būti kūrenama malkomis, durpėmis ar anglimis. Katilas „Kaitra-150“ gali apšildyti iki 150 kv. m ploto patalpas, katilo galia – 20 kW. „Kaitra-200“ yra galingesnis, jis gali apšildyti didesnio ploto patalpas, yra galimybė reguliuoti temperatūrą. Katilas skirtas individualiems gyvenamiesiems namas bei kitokioms patalpoms. Jį renkasi turtingesni savininkai, turintys didesnius namus. 4.2 Įmonės pajėgumas Pirmųjų metų pradžioje UAB „Šilumos meistrai“ turėjo 4 įrengimus. Buvo pasamdyta 15 darbuotojų. Norint didinti gamybos apimtį buvo nuspręsta nupirkti dar 2 įrengimus, pasamdyti dar 15 darbuotojų ir 4 prekybos atstovus. Įrenginių našumo indeksas siekė 0,67, o įrenginių panaudojimo koeficientas – 1. Šias metais buvo pagaminta 2225 vnt. „Kaitra-150“ katilų. Antrųjų metų pradžioje įmonė turėjo 6 įrengimus, 30 darbuotojų ir 4 prekybos atstovus. Kadangi, pirmaisiais metais parduota visa produkcija, buvo nuspręsta didinti gamybos apimtį ir nupirkti dar 1 įrengimą bei pasamdyti dar 5 darbuotojus ir 2 prekybos atstovus. Įrenginių našumo indeksas siekė 0,81, o įrenginių panaudojimo koeficientas – 1. Šias metais buvo pagaminta 2864 vnt. „Kaitra-150“ katilų. Trečiųjų metų pradžioje įmonė turėjo 7 įrengimus, 35 darbuotojus ir 6 prekybos atstovus. Tam, kad įrenginių panaudojimo koeficientas būtų aukščiausias, nuspręsta pasamdyti dar 5 darbuotojs ir 1 prekybos atstovą. Žinant, kad nuo sekančių metų reiks didesnių gamybos pajėgumų, buvo nuspręsta pirkti dar 2 naujus įrenginius. Įrenginių našumo indeksas siekė 0,69, o įrenginių panaudojimo koeficientas – 1. Šias metais buvo pagaminta 3076 vnt. „Kaitra-150“ katilų. Ketvirtųjų metų pradžioje įmonė turėjo 9 įrengimus, 40 darbuotojų ir 7 prekybos atstovus. Kadangi, nuo ketvirtųjų metų įmonė gamino dviejų rūšių katilus, buvo nuspręsta priimti dar 35 darbuotojus ir 2 prekybos atstovus. Dėl nusidėvėjimo buvo parduota 1 senas įrenginys ir pirktas 1 naujas. Įrenginių našuo indeksas siekė 0,74, o įrenginių panaudojimo koeficientas – 1. Šias metais buvo pagaminta 3166 vnt. „Kaitra-150“ katilų ir 1250 vnt. „Kaitra-200“ katilų. Penktųjų metų pradžioje įmonė turėjo 9 įrengimus, 75 darbuotojus ir 9 prekybos atstovus. Norint padidinti įrenginių našumo indeksą, dėl nusidėvėjimo buvo nuspręsta parduoti 1 seną įrengimą. Kadangi šiais metais buvo gaminama taip pat daug produkcijos, todėl teko pasamdyti dar 1 prekybos atstovą. Įrenginių našuo indeksas siekė 0,77, o įrenginių panaudojimo koeficientas – 1. Šias metais buvo pagaminta 3019 vnt. „Kaitra-150“ katilų ir 1100 vnt. „Kaitra-200“ katilų. Šeštųjų metų pradžioje įmonė turėjo 8 įrengimus, 75 darbuotojus ir 10 prekybos atstovų. Norint padidinti įrenginių našumo indeksą, dėl nusidėvėjimo buvo nuspręsta parduoti 1 seną įrengimą. Kadangi šiais metais buvo gaminama mažiau produkcijos, todėl teko atleisti 5 darbuotojus ir pasamdyti dar 1 prekybos atstovą. Įrenginių našumo indeksas siekė 0,68. Šias metais buvo pagaminta 2402 vnt. „Kaitra-150“ katilų ir 950 vnt. „Kaitra-200“ katilų. 4.3 Rinkodaros sprendimai ir jų veiksmingumo įvertinimas Įmonė gamino centrinio šildymo katilus „Kaitra-150“ ir „Kaitra-200“. Šildymo katilai gali būti kūrenamas malkomis, durpėmis ir anglimis. Įmonė „Šilumos meistrai“ prieš nustatydama kainą tyrė rinką ir konkurentus. Kiekvienais metais įmonė pirko informaciją apie rinkos paklausą, įmonės padėtį ir konkurenciją. Išanalizavus šiuos rodiklius buvo nustatomos kainos. Pirmaisis metais katilų pardavimo kaina siekė 1021 eurus, su kiekvienais metais kaina kito, įvertinant rinką ir konkurentus. Ketvirtaisis metais pradėjus gaminti katilus „Kaitra-200“, jų pardavimo kaina siekė 1576 eurus, su kiekvienais metais ji kito. 1 pav. „Kaitra-150“ ir „Kaitra-200“ šešerių metų pardavimo kainos kitimas. Šaltinis: sudarytas autorių, remiantis įmonės duomenimis. Be reklamos pradedant savo veiklą įmonei tikrai nepasiseks pasiekti pageidaujamų rezultatų. Pagrindinis reklamos tikslas – plėsti žinojimą apie prekę, sužadinti interesą, sukelti norą pirktį ir paskatinti veiksmą, atkreipti potencialių klientų dėmesį į tai, kad rinkoje pasirodė nauja įmonė, gaminanti šildymo katilus, akcentuoti kokybišką prekę, pirkėjams priimtina kaina. Reklamavimui įmonė išleido daug lėšų. Reklama yra vienas iš svarbiausių veiksnių realizuojanti produkciją. Todėl įmonė skyrė nemažas lėšas reklamuoti savo produkciją. Tai įmonei labai padėdavo rinkoje realizuoti savo produkciją. Prekybos atsotvai taip pat svarbus rinkodaros elementas, todėl didėjant gamybos apimčiai didinome ir prekybos atstovų skaičių. 2 pav. „Kaitra-150“ ir „Kaitra-200“ šešerių metų reklamos išlaidų kitimas. Šaltinis: sudarytas autorių, remiantis įmonės duomenimis. 4.4 Pagaminta ir parduota produkcija Atsižvelgiant į pradinę katilų paklausą, pirmaisiais metais buvo nuspręsta pagaminti 2225 vnt. „Kaitra-150“ katilų per metus. Įmonės darbuotojai pagamino numatytą 2225 vnt. kiekį, o prekybos atstovų dėka pirmaisiais metais pavyko parduoti 2225 vnt. Nesusidarius likučiui pirmųjų metų pabaigoje, antraisiais metais katilų buvo gaminama 639 vnt. daugiau. Darbuotojai pagamino reikalaujamą kiekį katilų ir prekybos atstovų dėka įmonė pardavė visą antrais metais pagamintą produkciją t.y. 2864 vnt. katilų „Kaitra-150“. Trečiaisiais gamybos metais, atsižvelgiant į didėjančius pardavimus, buvo nuspręsta pagaminti 3076 vnt. katilų „Kaitra-150“ per metus. Prekybos atstovų dėka įmonė pardavė visus naujai pagamintus katilus. Ketvirtaisiais metais, kad mūsų gaminamų katilų „Kaitra-150“ paklausa didelė, buvo nurarta gamybą padidinti iki 3166 vnt., o katilų „Kaitra-200“, atsižvelgiant į pradinę katilų paklausą nuspręsta gaminti 1250 vnt. Produktyvus prekybos atsotovų darbas lėmė, kad pardavėme visus 3166 vnt. katilus „Kaitra-150“, katilų „Kaitra-200“ likutis metų pabaigoje buvo 111 vnt., tai įmonei kainavo 4440 eurus sandėliavimo išlaidų Penktaisiais metais „Kaitra-150“ katilų gamybos apimtis buvo mažinama iki 3019 vnt., o „Kaitra-200“ iki 1100 vnt. Mažėjanti paklausa lėmė, kad „Kaitra-150“ katilų buvo parduota 2782 vnt., „Kaitra-200“, o „Kaitra-200“, dėka prekybos atsotvų pavyko parduoti 1117. Likučiai metų pabaigoje buvo, 237 vnt. „Kaitra-150“ katilų ir 94 vnt. „Kaitra-200“katilų, tai įmonei kainavo atitinkamai 7110 ir 3760 eurus. Šeštaisias metais įmonė mažino gamybą siekdama parduoti likučius sandėlyje. Katilų „Kaitra-150“ buvo gaminama 2402 vnt., o „Kaitra-200“ – 950 vnt. Tačiau dėl per mažėjančios paklausos ir per mažo prekybos atsotvų skaičiau, katilų „Kaitra-150“ buvo parduota 2432 vnt., o „Kaitra-200“ tik 722 vnt. Metų pabaigoje „Kaitra-150“ katilų kiekis sandėlyje buvo 20 vnt., o „Kaitra-200“ – 322, tai įmonei kainavo atitnkamai 6210 ir 12880 eurus. 4.5 Produkto (vieneto) gamybinė ir pilnoji savikaina. Savikainos kitimo priežastys Produkcijos gamybinė savikaina ir pilnoji savikaina. 3 pav. „Kaitra-150“ šešerių metų gamybinės savikainos ir pilnosios savikainos palyginimas. Šaltinis: sudarytas autorių, remiantis įmonės duomenimis. 4 pav. „Kaitra-200“ trejų metų gamybinės savikainos ir pilnosios savikainos palyginimas. Šaltinis: sudarytas autorių, remiantis įmonės duomenimis. Pirmaisiais metais „Kaitra-150“ gamybos savikaina siekė 872 eurus, o pilnoji savikaina 962. Su kiekvienais metais tiek gamybinė tiek pilnoji katilų savikaina didėjo, tai lėmė naujai priimami darbuotojai, didinamas darbo užmokesčio fondas, socialinis biudžetas, išlaidos reklamai, tiekėjų kreditas dienomis, sandėliavimo išlaidos. Lyginant pirmuosius ir šeštuosius metus, gamybinė savikaina išaugo 79 eurais, o pilnoji – 88 eurais. Kevirtaisis metais buvo pradėta gaminti „Kaitra-200“ katilus, pirmaisiais metais gamybinė savikaina siekė 1330 eurų, o pilnoji 1469 eurus. Šių katilų savikaina taip pat su kiekvienais metais didėjo. Lyginant ketvirtuosius ir šeštuosius metus, gamybinė savikaina išaugo 27 eurais, o pilnoji 67 eurais. 4.6 Pelningumo rodikliai 1 lentelė Įmonės pelningumo rodikliai Rodiklis 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 6 metai Pardavimo pajamas, € 2271725 3041568 3226724 5103534 4733781 3861940 Turtas, € 301665 599070 699039 1015648 980621 966963 Bendrasis pelnas, € 319950 503668 467053 713700 648630 575186 Grynasis pelnas, € 118190 230083 180114 267440 236098 163267 Bendrasis pelningumas, % 14,08 16,56 14,47 13,98 13,70 14,89 Grynasis pelningumas, % 5,20 7,56 5,58 5,24 4,99 4,23 Turto pelningumas, % 61,93 51,09 27,75 31,20 23,66 16,77 Šaltinis: sudarytas darbo autorių, remiantis įmonės ataskaitomis. 5 pav. Šešerių metų pelningumo rodiklių palyginimas Šaltinis: sudarytas autorių, remiantis įmonės duomenimis. Bendrasis pelningumas = Bendrasis pardavimo pelningumas rodo, kiek bendrojo pelno tenka vienam pardavimo pajamų eurui. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė yra stipresnė. Rodiklis neturėtų būti žemesnis negu 10 procentų, nes tai gali reikšti, kad įmonė turi ūkininkavimo išlaidų padengimo sunkumų. Pirmus tris metus bendrasis pelningumas svyravo tarp 14% ir 16%, ketvirtais ir penktais metais laikėsi apie 14%, o šeštais – apie 15%. Tokie rodikliai parodo, kad įmonė sugeba padengti ūkininkavimo išlaidas, įmonei nėra sunku išsilaikyti rinkoje, pagal vertinimo skalę – geras. Grynasis pelningumas = Pardavimų grynasis pelningumas rodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimo pajamų eurui. Šis rodiklis parodo tikrąjį pardavimo pelningumą, įvertinus visas pajamas ir išlaidas. Grynojo pelningumo rodikliui nukritus žemiau 10%, įmonė gali pradėti veikti nuostolingai. Rodikliui peržengus 10% įmonei padidina pelningumą. Pirmaisiais metais grynasis pelningumas buvo žemas sudarė tik 5,20%. Antraisiais metais rodiklis buvo aukščiausias – 7,56. Likusiais metais nuo 5,58% nukrito iki 4,23%. Tokie rodikliai yra prasti, tai parodo, kad reikia didinti grynajį pelną, didinti kainas ar imtis kitų veiksmų. Turto pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno gaunama vienam turto eurui. Kuo aukštesnė rodiklio reikšmė, tuo įmonė efektyviau panaudoja savo turtą. Pirmais metais rodiklis buvo didžiausias ir siekė 61,93%, antrais metais krito iki 51,09%. Sekančius tris metus svyravo nuo 24% iki 31%, o šeštaisiais krito netgi iki 16,77%. Tokie rodikliai yra neblogi, įmonė pirmais metais efektyviai naudojo savo turtą, tačiau šešių metų laikotarpyje rodiklis tik smuko. Tai reiškia, kad įmonė, galėjo efektyviau paskirstyti savo turtą ir tapti dar stipresniais rinkos dalyviais. Įmonės akcinį (įstatinį) kapitalą sudaro įmonės išleistų akcijų nominaliųjų verčių suma. Akcinis (įstatinis) kapitalas suformuojamas steigiant įmonę. Vėliau jis gali būti didinamas. Įmonė per visą laikotarpį buvo pelninga, todėl galėjo didinti akcinį kapitalą. Jį didino trečiaisiais metais 25000 €. Dividendai suprantami kaip įmonės pelno išmokėjimas jos savininkams. Dividendus riboja du svarbiausi veiksniai: uždirbto pelno suma ir turimų pinigų, kuriuos galima išmokėti, suma. Dividendus paprastai moka įmonės, kurios jau pakankamai skyrė investicijoms ir yra pasiekusios stabilų pelningumą bei plėtrą. Dividendų mokėjimas priklauso ir nuo pasirinktos įmonės strategijos. Dividendus galima skirti tik tuo atveju, jeigu įmonė praėjusiais metais uždirbo pelno. Įmonė visus metus turėjo grynojo pelno, todėl turėjo galimybę išmokėti dividendus. Pirmus du metus įmonė laikėsi investicijų strategijos, o sekančius keturis metus mokėjo dividendus akcininkams. Nuo trečių iki penktų metų, išmokėta, kiek mažiau nei 50 % grynojo pelno, o šeštaisiais metais kiek daugiau nei 50 %. Tai parodo, kad įmonė laikėsi remkomenduotinos strategijos. 6 pav. Šešerių metų dividentų mokėjimas. Šaltinis: sudarytas autorių, remiantis įmonės duomenimis. 4.7 Balanso analizė 2 lentelė Balansų lentelė Straipsniai 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 6 metai Turtas 301 665 599 070 699 039 1 015 468 980 621 966 563 A. Ilgalaikis turtas 52 000 55 000 73 600 68 680 45 200 25 720 Įrengimai 60 000 75 000 108 600 117 400 107 400 97 400 Nusidėvėjimas (-) 8 000 20 000 35 000 48 720 62 200 71 680 B. Trumpalaikis turtas 249 665 544 070 625 439 946 788 935 421 940 843 Atsargos 0 0 0 147 599 346 715 633 871 Pirkėjų įsiskolinimas 189 310 253 464 268 894 425 295 394 482 166 118 Grynieji pinigai 60 355 290 606 356 546 373 895 194 224 140 855 Nuosavybė ir įsipareigojimai 301 665 599 070 699 039 1 015 468 980 621 966 563 C. Kapitalas ir rezervai 163 190 393 273 498 387 665 827 801 924 865 191 Akcinis kapitalas 45 000 45 000 70 000 70 000 70 000 70 000 Rezervai 11 819 45 464 93 757 153 964 221 760 289 103 Nepaskirstytasis pelnas 106 371 302 809 334 630 441 863 510 164 506 088 D. Įsipareigojimai 138 475 205 797 200 653 349 641 178 697 101 372 Paskolos 28 000 21 000 14 000 7 000 0 0 Banko kreditai 0 0 0 0 0 0 Skolos tiekėjams 89 618 144 194 154 868 295 446 137 032 72 560 Kitos skolos 20 857 40 603 31 785 47 195 41 664 28 812 1) Pirmuosius metus palyginus su antraisiais turtas padidėjo ~ 50 %. Nuosavas kapitalas padidėjo ~ 60 %. Įsipareigojimai padidėjo daugiau nei 40 %. 2) Antruosius metus palyginus su trečiaisiais turtas padidėjo beveik 15 %. Nuosavas kapitalas padidėjo ~ 20 %. Įsipareigojimai sumažėjo maždaug 2,5 %. 3) Trečiuosius metus lyginant su ketvirtaisiais turtas padidėjo ~ 31 %. Nuosavas kapitalas padidėjo ~ 15 %. Įsipareigojimai padidėjo 43 %. 4) Ketvirtus metus lyginant su penktais turtas sumažėjo maždaug 3,5 %. Nuosavas kapitalas padidėjo ~ 17 %. Įsipareigojimai sumažėjo ~ 49 %. 5) Penktuosius metus palyginus su šeštaisiais turtas sumažėjo ~ 1,5 %. Nuosavas kapitalas padidėjo ~ 7,5 % Įsipareigojimai sumažėjo ~ 43 %. 4.8 Įmonės finansinės būklės ir jos veiklos efektyvumo įvertinimo rodikliai ir jų analizė Bendrasis pardavimo pelningumas. Tai per laikotarpį uždirbto bendrojo pelno ir visos pardavimo pajamų sumos santykis. 1 m. Bendrasis pelningumas = = = 14,08 %. 2 m. Bendrasis pelningumas = = = 16,56 %. 3 m. Bendrasis pelningumas = = = 14,47 %. 4 m. Bendrasis pelningumas = = = 13,98 %. 5 m. Bendrasis pelningumas = = = 13,70 %. 6 m. Bendrasis pelningumas = = = 14,89 %. Pagal pirmų metų bendrojo pelningumo rodiklį matoma, jog 14,08 % bendrojo pelno tenka vienam pardavimo pajamų eurui. Grynasis pardavimo pelningumas. Tai per laikotarpį uždirbto grynojo pelno ir visos pardavimo pajamų sumos santykis. 1 m. Grynasis pelningumas = = = 5,20 %. 2 m. Grynasis pelningumas = = = 7,56 %. 3 m. Grynasis pelningumas = = = 5,58 %. 4 m. Grynasis pelningumas = = = 5,24 %. 5 m. Grynasis pelningumas = = = 4,99 %. 6 m. Grynasis pelningumas = = = 4,23 %. Pagal pirmų metų grynojo pelningumo rodiklį matoma, jog 5,20 % grynojo pelno tenka vienam pardavimo pajamų eurui. Turto pelningumas. Tai per laikotarpį uždirbto grynojo pelno ir vidutinės turto vertės santykis. Vidutinė turto vertė apskaičiuojama prie turto vertės laikotarpio pradžioje pridėjus turto vertę laikotarpio pabaigoje ir padalinus iš dviejų. 1 m. Turto pelningumas = = = 61,93 %. 2 m. Turto pelningumas = = = 51,09 %. 3 m. Turto pelningumas = = = 27,75 %. 4 m. Turto pelningumas = = = 31,20 %. 5 m. Turto pelningumas = = = 23,66 %. 6 m. Turto pelningumas = = = 16,77 %. Pagal pirmų metų turto pelningumo rodiklį matoma, kad 61,93 % grynojo pelno tenka vienam turto eurui. Nuosavo kapitalo pelningumas. Tai per laikotarpį uždirbto grynojo pelno ir nuosavo kapitalo vidutinės vertės santykis. Nuosavo kapitalo vidutinė vertė apskaičiuojama prie nuosavo kapitalo vertės laikotarpio pradžioje pridėjus nuosavo kapitalo vertę laikotarpio pabaigoje ir padalinus iš dviejų. 1 m. Nuosavo kapitalo pelningumas = = = 113,54 %. 2 m. Nuosavo kapitalo pelningumas = = = 82,69 %. 3 m. Nuosavo kapitalo pelningumas = = = 40,39 %. 4 m. Nuosavo kapitalo pelningumas = = = 45,94 %. 5 m. Nuosavo kapitalo pelningumas = = = 32,17 %. 6 m. Nuosavo kapitalo pelningumas = = = 19,59 %. Kapitalo pelningumas labiau domina investuotojus, nes atskleidžia jų investicijų pelningumą ir galimybę uždirbti dividendus. Pagal pirmųjų metų rodiklį matoma, kad nuosavo kapitalo pelningumas siekia daugiau nei šimtą procentų – 113,54%. Bendrasis skolos koeficientas. Tai visų laikotarpio įsipareigojimų bei viso laikotarpio turto santykis. 1 m. Bendrasis skolos koeficientas = = = 45,90%. 2 m. Bendrasis skolos koeficientas = = = 34,35%. 3 m. Bendrasis skolos koeficientas = = = 28,70%. 4 m. Bendrasis skolos koeficientas = = = 34,43%. 5 m. Bendrasis skolos koeficientas = = = 18,22 %. 6 m. Bendrasis skolos koeficientas = = = 10,48 %. Pagal pirmų metų bendrojo skolos koeficiento rodiklį matoma, kad 45,90 % skolintų lėšų panaudojama formuojant įmonės turtą. Finansinio sverto rodiklis. Tai visų laikotarpio įsipareigojimų bei nuosavo kapitalo santykis. 1 m. Finansinis svertas = = = 84,86 %. 2 m. Finansinis svertas = = = 52,33 %. 3 m. Finansinis svertas = = = 40,26 %. 4 m. Finansinis svertas = = = 52,51 %. 5 m. Finansinis svertas = = = 22,28 %. 6 m. Finansinis svertas = = = 11,72 %. Pagal pirmųjų metų finansinio sverto rodiklį matoma, jog 84,86 % skolintų lėšų tenka vienam nuosavybės eurui. Apyvartinis kapitalas. Tai trumpalaikis turtas, likęs įmonės žinioje, sumokėjus per vienerius metus visus trumpalaikius įsipareigojimus. 1 m. Apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai = 249 665 – 110 475 = 139 190 Eur. 2 m. Apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai = 544 070 – 184 797 = 359 273 Eur. 3 m. Apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai = 625 439 – 186 653 = 438 786 Eur. 4 m. Apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai = 946 788 – 342 641 = 604 147 Eur. 5 m. Apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai = 935 421 – 178 697 = 756 724 Eur. 6 m. Apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai = 940 843 – 101 372 = 839 471 Eur. Pagal pirmųjų metų rodiklį matoma, kad apyvartinio kapitalo reikšmė yra teigiamas dydis – 139 190, vadinasi, įmonė turi pakankamai nuosavo trumpalaikio turto. Bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas. Tai trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. 1 m. = Bendrasis trumpalaikio turto koeficientas = = 2,26 2 m. = Bendrasis trumpalaikio turto koeficientas = = 2,94 3 m. = Bendrasis trumpalaikio turto koeficientas = = 3,35 4 m. = Bendrasis trumpalaikio turto koeficientas = = 2,76 5 m. = Bendrasis trumpalaikio turto koeficientas = = 5,23 6 m. = Bendrasis trumpalaikio turto koeficientas = = 9,28 Pagal pirmųjų metų rodiklį matome jog trumpalaikis turtas 2,26 karto didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus. Greitojo (skubaus, kritinio) mokumo koeficientas. Jis apskaičiuojamas kaip trumpalaikio turto, neįskaitant atsargų, ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. 1 . = Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas = = 2,26 2 m. = Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas = = 2,94 3 m. = Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas = = 3,35 4 m. = Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas = = 2,33 5 m. = Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas = = 3,29 6 m. = Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas = = 3,03 Palyginus pirmų metų bendrojo ir greitojo mokumo koeficientus matoma, kad jie vienodi, vadinasi atsargų šiais metais nėra. Pardavimo savikainos lygis. Šis rodiklis laikomas pagrindiniu sąnaudų lygio rodikliu. 1 m. Pardavimo savikainos lygis = = = 0,86 2 m. Pardavimo savikainos lygis = = = 0.83 3 m. Pardavimo savikainos lygis = = = 0,86 4 m. Pardavimo savikainos lygis = = = 0,86 5 m. Pardavimo savikainos lygis = = = 0,86 6 m. Pardavimo savikainos lygis = = = 0,85 Pagal gautą pirmųjų metų rodiklį matoma, jog 86 centai tenka vienam pardavimo pajamų eurui. Veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų eurui. Tai veiklos sąnaudų ir pardavimo pajamų santykis. 1 m. = Veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų eurui = = 0,08 2 m. = Veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų eurui = = 0,08 3 m. = Veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų eurui = = 0,09 4 m. = Veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų eurui = = 0,09 5 m. = Veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų eurui = = 0,09 6 m. = Veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų eurui = = 0,11 Pagal pirmų metų rodiklį matoma, kad 8 % veiklos sąnaudų tenka vienam pardavimo pajamų eurui. 5. IŠVADOS IR SIŪLYMAI 1. Apžvelgus įmonės veiklos rodiklių kitimą, galime daryti išvadą, jog efektingiausi metai pagal įrenginių našumą ir įrenginių panaudojimo koeficientą buvo antrieji veiklos metai, kuriais įrenginių našumo indeksas siekė 0,81, o įrenginių panauojimo koeficientas - 1. Pardavimo atvilgiu galime teigti, jog ketvirtieji įmonės gyvavimo metai buvo sėkmingiausi, nes įmonė pardavė daugiausiai produkcijos - 3166 vnt. „Kaitra-150“ ir 1139 vnt. „Kaitra-200“. Taip pat galima teigti, kad pardavimo pajamos didžiausios buvo ketvirtaisiais įmonės gyvavimo metais t.y. 5,10 mln. Eur. Bendrasis pelnas, taip pat didžiausias buvo ketvirtaisiais įmonės metais, jis siekė 714 tūkst. Eur. Grynasis pelnas iki ketvirtųjų įmonės metų augo, pasiekęs 267 tūkst. Eur, likusiais metais neženkliai krito. Apžvelgus šešerių metų balansą matome, kad įmonės turtas bei nuosavybė ir įsipareigojimai pirmuosius tris metus augo ir ketvirtaisias metais siekė 1,01 mln. Eur., o nuo ketvirtųjų įmonės gyvavimo metų ėmė mažėti, ir šeštaisiais metais pasiekė 966 tūkst. Eur. 2. Veiklos pradžioje buvo nuspręsta gaminti optimalų katilų kiekį, kad galima būtų įsilieti į rinką ir sužinoti kokia yra paklausa. Kainodaros politika pirmaisiais metais buvo tokia, kad išlaikyti kuo mažesnę kainą už katilus tam, kad privilioti klientų dėmesį. Tokia strategija pasitvirtino ir visa gamybos apimtis buvo parduota pirmaisiais metais. Dar trejus metus iš eilės kaina buvo keičiama tolygiai atsiželgiant į rinkos tyrimus, kad būti užtikrinta vieta rinkoje. Reklamos sąnaudos visus metus buvo palaikomos apie nuo 3 iki 5 procentų nuo pardavimo pajamų, todėl tai buvo dar vienas garantas sėkmės kelio link užkariaujant klientų dėmesį. 3. Gamybinės įmonės UAB „Šildymo meistrai“ valdymas buvo reikalaujantis daug atsakomybės, skaičiavimų, kantrybės bei ekonominių sugebėjimų panaudojimų. Pastebėta, kad valdyti įmonę nėra taip paprasta kaip atrodė pradedant žaisti šį žaidimą, nes įmonė veikia konkurencinėje aplinkoje ir reikia rasti patį geriausią sprendimą atsiželgiant į konkurentų padėtį. Žaidžiant žaidimą iš naujo, prieš darant sprendimus reikėtų labiau analizuoti paklausą, konkurentus bei įmonės padėtį marketingo srityje. Didelių pakitimų daryti nebūtų būtina, kadangi įmonė po šešerių gyvavimo metų buvo lyderiaujanti. Dirbti komandoje sekėsi gerai, nes darbas buvo padalintas lygiomis dalimis ir vyko sklandžiai. Sprendimus priėmėme kartu pasitardami. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. BUCKIŪNIENĖ, Olga. Verslo finansų valdymas. Mokomoji knyga. Vilnius, 2013. 228 p. ISBN 978-609-436-022-0 2. Kompiuterizuotos įmonės veiklos modeliavimas. Vilnius, 2015. [žiūrėta 2016 m. gegužės 17 d.] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!