Sigitas Geda "Jotvingių žemė"

0 prie upelių landžiojo karvytės.
Pleveno prie pat žemės, vagose.
Ten buvo vandenys, Mėnulio pusė.
Koplytstulpiai ir peršviestas genys.
Žalių šakų erdvėj paskleidę pušys.
Raudonas kaimas. Baltas gyvulys.
Ir visos šito krašto dienos –
Kaip jotvingiai ant didelių kalnų.
Gulėdamas tarp moterų ir diemedžių,
Klausiausi – šventas Jurgis vandenų.
Subėgę mano, seserys ir broliai
Dar pasakyt norėjo man kažką.
Aš juos paglosčiau šviečiančia ranka.
Jau ūžė žalias ąžuolo altorius.
S. Geda
Jotvingių žemė
Interpretacija
Sigitas Geda - poetas, lyrikoje atveriantis Lietuvos istorijos ir dvasinės patirties gelmes, dramaturgas, kritikas, eseistas, vertėjas. Gedos poezijoje svarbus pasaulio gyvastingumas, gaivalingumas, nuolatinis atsinaujinimas. Taip pat jaučiamas nuolatinis priešistorės ir šiandienos ryšys; ieškoma universalios mitinės atminties, supinamos senosios lietuvių literatūros, Rytų poezijos, viduramžių dailės, Biblijos, senųjų kultūrų mitologijos. Žemė, kosmosas ir žmogus suvokiami kaip lygiaverčiai partneriai, giedama giesmė gyvybei.
Eilėraščio “Jotvingių žemė” pirmoje strofoje matoma įprasta, kasdieniška realybė, perteikta neskubiu pasakojimo ritmu (“Parvažiavau namo”, “boružės, gulinčios po akmenėliais”). Lyrinis subjektas tarsi grįžta į gimtą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!