Sigitas Geda 1943-2008

XX a. septinto dešimtmečio viduryje ir aštunto pradžioje lietuvių poezija keitėsi - į literatūrą atėjo keletas poetų, kuriems rūpėjo modernizuoti eilėraštį. Atsinaujinimas matyti iš Sigito Gedos, Juditos Vaičiūnaitės, Marcelijaus Martinaičio, Jono Strielkūno, Jono Juškaičio, Tomo Venclovos knygų. Šie poetai jau nebesižvalgė į so­vietinės literatūros tradiciją. Jų kūryboje aiškiai jaučiamas pasaulinės - ir Vakarų, ir Rytų - poezijos kontekstas. Patys poetai ėmėsi šį kontekstą įtvirtinti vertimais. Septintą-aštuntą dešimtmetį išėjo kelios reikšmingos klasikinės ir moderniosios Vakarų poezijos vertimų knygos. Iš slapta į Lietuvą įvežamų knygų jau buvo pažįsta­ma egzodo poezija. Ji gana įvairi, bet skirtingus kūrinius sieja socialistinio realizmo normų neatitinkantis žmogaus ir pasaulio traktavimas, gerokai sudėtingesnė, inte­lektualesnė poetinė kalba.
Kaip ir ankstesnės kartos iš kaimo kilusių poetų, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio, Vytauto Bložės kūryboje gana daug valstietiškos kultūros ženklų. Tačiau joje nebėra idiliško grožėjimosi gamta, žmogaus ir gamtos gretinimo, taip mėgstamo neoromantikų. Žemdirbių kultūros įvaizdžiai, tautosakos stilistika, de­rinama su kasdieniška, proziška ir intelektualia kalbėsena, laužyta, avangardistinę manierą primenančia sintakse, tampa sudėtingos metaforos pagrindu. Nebėra ir įprasto lyrinio subjekto - eilėraštyje kalbama keliais balsais, pasakojama, slepiama­si už veikėjo. Poetai ne tiek kalba apie jausmus, kiek transformuoja, t. y. perkuria, tikrovę, joje svarbūs mito elementai.
Kūrybos apžvalga.
Sigito Gedos kūrybinės veiklos laukas buvo labai platus, o palikimas - didžiulis. Literato kelią jis pradėjo kaip poetas, ir poezija laikytina svarbiausia jo kūrybos dali­mi. Vilniaus universitete baigęs lituanistiką, 1966 m. jis išleido pirmąjį eilėraščių rin­kinį „Pėdos“, to meto lietuvių poezijoje išsiskiriantį tautosakinės ir avangardistinės stilistikos derinimu. Tai būdinga ir vėlesniems poezijos rinkiniams „26 rudens ir va­saros giesmės“ (1972 m.), „Mėnulio žiedai“ (1977 m.), „Žydinti slyva Snaigyno eže­re“ (1981 m.), „Mamutų tėvynė“ (1985 m.), „Septynių vasarų giesmės“ (1991 m.), „Jotvingių mišios“ (1997 m.), poemai „Strazdas“ (1967 m.).
Be poezijos, Geda rašė dramas, scenarijus, reiškėsi kaip literatūros kritikas, turin­tis savitą požiūrį, dažnai prieštaraujantį įprastiems vertinimams.
Jo kūrybinėje biografijoje labai svarbūs vertimai. Jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!