Rašiniai

Severjos paveikslas kūrinyje ,,Dėdės ir dėdienės”

10   (2 atsiliepimai)
Severjos paveikslas kūrinyje ,,Dėdės ir dėdienės”  1 puslapis
Severjos paveikslas kūrinyje ,,Dėdės ir dėdienės”  2 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Severjos paveikslas kūrinyje ,,Dėdės ir dėdienės” Įvairus moters įvaizdis literatūroje buvo kuriamas nuo seniausių laikų. Aprašomi jų paveikslai ne tik padeda mintyse susidaryti veikėjo vaizdinį, bet ir praturtina visą kūrinį. Galime teigti, jog tradiciškai gyvenime ir literatūroje moteris yra laikoma šeimos židinio puoselėtoja, kuri dvelkia neapsakomu švelnumu, rūpestingumu. Ji – kantri, likimui nuolanki būtybė, nepasiduodanti gyvenimo sunkumams, drąsiai siekianti savo tikslų ir tą patį daryti skatinanti kitus. Viename brandžiausių ir meniškiausių Juozo Tumo – Vaižganto kūrinių ,,Dėdės ir dėdienės“ greta pagrindinių veikėjų Mykoliuko ir Rapolo Geišės paveikslų įsipina Severiutės moteriškojo žavesio pradas, praturtintas aistros potėpiais bei nuopolio ir moralinio atgimimo situacijomis. Įstatyti į primityvias baudžiavinio kaimo aplinkybes, visi trys veikėjai sugeba jausti, stebėti ir suvokti save, patirti aukščiausias būties akimirkas. Dėdės ir dėdienės, pasak Vaižganto, reiškia ne giminystės ryšį, bet socialinį santykį tarp ūkį paveldėjusių šeimininkų ir čia pasilikusių dirbti ir vargti "dėdžių". Tai tarsi tarpinis asmuo tarp šeimos nario ir samdinio, kuris dirba be atlygio, dažniausiai tik už maisto gabalėlį ar kokį nors menką drabužį. Iš to galima numanyti, jog apysakoje gausu nusivylimų, tylios bei nematomos veikėjų dramos, įvairių asmenybių apraiškų. Taigi kokia yra Severja? Severja Pukštaičia išvaizda ir gyvenimo būdu išsiskyrė iš kitų kaimo merginų. Jau kūrinio pradžioje sužinome, jog jos veidelis buvo, nesakysime, gražus, tik toks baltas ir toks švelniai rausvas, jog už tą cerą japonai, sakoma, tikrai būtų dovanoję septynetą kitokių moteriškų trūkumų. Veido, rankų, tad ir toliau turbūt oda buvo tokia lygi, tarytum dirbtinai aptempta, ir taip blizgėjo, lyg lakuota. Derėti tai gal ir nelabai derėjo, bet reiškė geležinį kūno padarymą ir jo patvarumą. Rodės, tokia oda nė senatvėje nesiraukšlės. Iš šio aprašymo galėtume klaidingai manyti, jog mergina temokėjo būti graži, rūpintis savimi ir daugiau nieko. Tačiau Severiutė buvo ne tik daili, bet ir be galo darbšti moteris. Ji visuomet palaikė pavydėtiną švarą namuose: ,,Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis, – kalbėjo draugės atbėgusios pasikieminėt ir nairydamos.“ Jos stebėdavosi, jog viduje nėra nė bluselės, o kieme visuomet nosį kutena įvairūs kvapai. Nieko keista, juk jį šlavė kas šeštadienis, ir jis visados buvo švarus švarus, daug švaresnis, mažiau prišiukšlintas negu troba. Nors ir užsiėmusi ruošos darbais, savęs, kaip ir pridera moteriai, taip pat neužmiršdavo: ,,Kitų matei kojas, šventei tenumazgojamas. Pukštaičios buvo tiek neįpurvintos, jog lengvai įspėjai jas esant rūpestingai mazgojamas ne tik tai vienai dienai. Buvo baltos tuo švelniu baltumu, kuriuo žymisi moteriškas kūnas, parausvinamas sveikatos ir nepagedusio kraujo.“ Severjos išskirtinumą rodė ir jos pomėgiai. Kaime visi pasakodavo ir žinodavo, jog ji esanti pirmoji šiame miške krembliautoja, pirmoji išrenkanti pačius gardžiuosius kremblius. Pukštaičia, kupina jaunystės žavesio ir nerūpestingumo, džiaugdavosi gamta, gėrėdavosi nepaprastu jos žavesiu. Puikiai pažinojo mišką, nesibaimino jame tykančių žvėrių, juokaudama net lūšis sulygindavo su dvigubai mažesne savo kate. Didžiuodavosi savo drąsa bei nevengdavo ir apie kaimo bernelius atvirai vieną kitą pašiepiamą žodelį pasakyti: ,,Tokiuo ankstyvu laiku, kaip aš kad krembliauju, jie, tinginiai, nepaslenka, o gal labiau už mane, mergelę, miško bijo.“ Taip pat ruošė puikius patiekalus, dosniai jais vaišindavo svečius: ,,Ič gerai viešnelei Severja išsinešdavo šaukštą grietinės ir apdažydavo paliepę ar grūzdį, kol uždės ant riekės menkos duonos. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį sukė ir seilę varė. Tikrai sakau, tai toki skanėsai, kokių tegali patiekti labai išmintinga virėja savo smailižiams.“ Visi šie valgiai pelnė jai daug meilės, pagyrų, tačiau, būdama kukli, nesuprasdavo, kodėl sulaukia tiek nuopelnų. Taigi matome, jog ji buvo nepaprasta gamtos mylėtoja, nevengė darbo, rūpinosi buitimi, švara, namų jaukumu, pasižymėjo kulinariniais sugebėjimais, moterišku paslaptingumu ir žavesiu. Meilė yra tauriausias jausmas kiekvieno žmogaus gyvenime. Tėvas Valerijus yra pasakęs, jog ,,tai pati nuostabiausia ir labiausiai gydanti dovana. Vertybė, kuriai niekas žemėje negali prilygti, nes tik ji vienintelė atveria žmoguje iškiliausias patirtis. Tik ji kuria stebuklus.“ Severja, būdama jauna, žavi, taip pat troško patirti šį nuostabų jausmą. Jai reikėjo artumo, rūpesčio, globos. Kūrinio pradžioje matėme, jog ši yra neabejinga senam pažįstamui Mykoliukui: ,,O koks geras! Jau tokio kito visoje parapijoje nerasi... Mums jis kaip ir nesvetimas, tik saviškis. Drauge augom... O koks jis nedrąsus... Mes, mergelės, savo tarpe drąsesnės. Jokio palaido žodžio... O kad griežia! Girdi? Visas raistas jam taria.“ Jis jai taip pat buvo neabejingas, dainuodavo meilės dainą: ,,Aš tau pačią saulę atiduosiu, nes tu man skaistesnė už saulę. Aš tau visas žvaigždes nuraškysiu, nes tavo dvi akelės gražesnės ir meiliau mirksi už visą dangaus skliaustą giedrią šaltą žiemos naktį. Tegul sau iškerta visą mielą mūsų raistelį, – liks man tavo plaukeliai...“ Mykoliukas ir Severiutė vis ,,netyčia“ susitikdavo, klausydavosi jo griežiamų melodijų. Deja, šiai meilei atsiskleisti nebuvo lemta. Mykoliukas žinojo, jog vedybos sugriautų brolio ir jo vaikų, kuriuos mylėjo kaip savus, gyvenimą. Neilgai trukus tarp įsimylėjėlių įsikišo Saveikių dvaro prižiūrėtojas Rapolas Geišė. Bene pusę amžiaus nugyvenęs vyriškis, kaimo tijūnas, kurio visi bijo, taip pat buvo įsižiūrėjęs Severją Pukštaičią - ,,jos geidė, kaip alkanas duonos.“ Severja, pirmąkart susidūrusi su kūniška suaugusio vyro agresija, suprato: ,,Visai kas kita esama mylėti ir būti mylimai.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 1176 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Mokyklinis
Failo tipas
Word failas (.docx)
Apimtis
2 psl., (1176 ž.)
Darbo duomenys
  • Lietuvių kalbos rašinys
  • 2 psl., (1176 ž.)
  • Word failas 17 KB
  • Lygis: Mokyklinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį rašinį
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt