Mykoliuko-Mykolo paveikslas Juozo Tomo-Vaižganto apysakoje “Dėdės ir dėdienės”

Juozas Tumas-Vaižgantas savo apysaką pradeda įžanga, kurioje pristato keistą ir sunkiai šių laikų žmogui suvokiamą socialinį tipą – “dėdes ir dėdienes”: “Man teks kalbėti apie tėvo brolį – nevedusį ir apie tėvo brolienę – našlę.” Vaižgantas pasakoja ne apie tokius dėdes ir dėdienes pas kuriuos drąsiai “užvažiuosi, drąsiai kalbėsies, nakvynės ir vaišių lauksi (…)”. Jis pasakoja apie šeimoje “atliekamus”, neapmokamus samdinius, niekuomet dėkingumo nesulaukiančius gimines. Giliai širdyje vyksta aplinkiniams nematomos, bet skaudžiai ir giliai išgyvenamos asmeninės dramos. Šiam socialiniam tipui priklauso ir apysakos veikėjas Mykoliukas-Mykolas.
Mykoliuko personažas ypatingas tuo, kad jis ryškiai kinta visos apysakos metu. Skaitytojas seka jo asmenybės pasikeitimus ir išgyvenimus. Pirmą kartą Mykoliuką pamatome tokį:”O “Mykoliukas” – jau visas Mykolas. Jam arti trijų dešimtų.” Keista, trisdešimties metų vyrą vadinamą mažybiniu vardu, galima būtų įsivaizduoti paliegusį, silpną ir dėl to taip šaukiamą, bet ne –“jis gražiai išaugęs, storas juosmenyje, pečiuitas, daugiau kaip vidutinio ūgio ir pagali.” Tai kodėl jis Mykoliukas? Tikrai ne iš meilumo jį taip šaukia: “niekas jo nepamalonino nei šiandien, nei bet kada per visą jo amžių; niekas jo darbštumo ir spartumo nepamatė ar tyčia nepasirodė matą; juoba nieks nė gražiu žodžiu neatlygino.” Tokioje aplinkoje žmogus turėtų jaustis įskaudintas, nevertinamas ir nelaimingas. Tačiau Mykoliukas šypsosi, nors ir “visai ne šiam pasauliui”. Būtent ta šypsena ir išreiškia Mykoliuko susitaikymą su gyvenimo jam užversta našta, kurią jis neša nesiskųsdamas. Tai pagrindinė Mykoliuko charakterio savybė, didele dalimi nulėmusi jo gyvenimą. Pabrėžiamas ypatingas veikėjo ryšys su gamta. Kitiems neregimą bendravimo su kitu pasauliu būdą ryškiausiai atskleidžia paprastutė Mykoliuko smuiku čirpinama melodija: “ Lygiai taip pat (…) čirškia jo gamtos brolis žiogas, čia pat žolyne drauge prisigaužęs.” Vienintelį kartą savo gyvenime Mykoliukas pabunda iš to pragaištingo sąstingio. Savo vertę suvokti jam padeda meilė. Mykoliukas, būdamas visai gražios išvaizdos: “juodi juodi plaukeliai(…) , tamsus tamsus veidelis (…), graži graži lietuviška noselė”, visai lengvai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!