MYKOLIUKO CHARAKTERIS Mykolas Šiukšta Vitalinis egzistencijos klodas Archajinės bendruomenės normos 1. Tariama benamystė. Kadangi bendruomenėje yra tarsi benamis (neturi savo namų, net nuosavos lovos – ją „užsitarnauja“ iš brolio šeimos tik per ilgus darbo metus), jam artimuosius atstoja gamta: „Sėdi skersomis lyg našlaitis, neturįs prie ko prisiglausti, nei motutės, nei mergelės, tai prisišliejęs bent dirvos motinėlės.“ 2. Muzika. Lyg „gamtos brolis žiogas“ savo muzika intuityviai išreiškia grožio ilgesį („sužadinęs ilgesį, norą eiti toliau toliau, į gamtą griežėjėlę, į gamtą dainuotoją, į gamtą dabitą, kur gražu, kur prakilnu, iš kur – „tol matyt“, destis, kas atitinka lietuvio liūdesį ir ilgesį.“). 3. Vertinimas. Jis nevertinamas („Niekas neįvertino Mykoliuko muzikos, kaip neįvertino jo darbo nė meilės...“), aplinkinių priimamas kaip savaime suprantamas – taip, kaip savaime, natūraliai priimama gamta: „Šviečia saulė – gera žmonėms, apsiniaukė – prasčiau žmonėms.“ 4. Meilė. Mykoliuko meilė Severjai taip pat natūraliai susijusi su gamta – „Jis ir ji buvo tik gamtos akordas, dar vienas visoje jos harmonijoje.“ Mykoliukui nebūtina matyti Severją – jis ją jaučia („Jautė ją grįžtant, nors buvo nusigręžęs...“; „Juo arčiau, juo Mykoliukui darėsi geriau, lyg šaltyje artinantis šilimėlės srovei.“). „Dažnas neoromantinio žmogaus palydovas yra jo vidinio pasaulio nuotaikas atspindinti ir papildanti gamta...“1 Neatsitiktinai širdies daina mylimajai aprėpia saulę, žvaigždes – taigi gamtos detalės tampa meilės objekto tęsiniais („Aš tau pačią saulę atiduosiu, nes tu man skaistesnė už saulę. Aš tau visas žvaigždes nuraškysiu, nes tavo dvi akelės gražesnės ir meiliau mirksi už visą dangaus skliautą...“). meilė įprasmina Mykoliuko gyvenimą, jį sutaurina. Žemiausias socialinis statusas. Užima dėdės, t.y. socialinio vieneto šeimoje, statusą. Nors myli Severją, tačiau neturi galimybės su ja susituokti – nenori nuskurdinti brolio vaikų; iš gimtinės pasitraukti negali, nes be gimtojo sodžiaus neįsivaizduoja savo gyvenimo. Apranga Veikla 1. Itin skurdi apranga. „Neginčijami Mykoliuko tebuvo „dveji“ – kailiniai su miline, kuriais dvejais vilkėjo, kai buvo šalta, kuriuos dvejus svėrės sau per petį, kai ėjo bent kuriuo metu gulti.“ Ką rodo tokia apranga? Mykoliuko socialinį statusą. 2. Išsaugoti keli daiktai – relikvijos. Severjos dovanotas šalikas, šventenybė, susijusi su vienintele viso gyvenimo mylimąja – jaunystės svajonių Severja. Šalikas ir savadarbis smukelis prilygsta tokioms šventenybėms kaip maldaknygės ir kryžius, esančioms šalia jo lovos. 1. Eina dvigubą baudžiavą. Dirba ir ponui dvaro pievose, ir broliui jo laukuose bei namie, yra savotiškas ūkio inventorius, žmogus-ašvienis2: dirba sunkiausius darbus, nors jo niekas rimtai nevertina. 2. Dirba be atokvėpio. Nepaisant visko, Mykoliuko darbas poetizuojamas (reikia prisiminti Mykolą – Dzidorių Artoją, dviem jaučiais ariantį lauką – pasakotojas šį vaizdą lygina su Čiurlionio paveikslu). 3. Uoliai lanko bažnyčią. Muzikavimą ir meilės jausmą vyresniame amžiuje jam atstoja bažnyčia. SEVERJOS CHARAKTERIS Severja Pukštaičia Vitalinis egzistencijos klodas Archajinės bendruomenės normos 1. Meilė Mykoliukui susijusi su gamta: „Jis ir ji buvo tik gamtos akordas, dar vienas visoje jos harmonijoje.“ („Su Mykoliuku buvo tik dvsių susituokimas...“) 2. Meilė Rapolui Geišei taip pat susijusi su gamta: „Vyrišką meilę ta gamtos duktė gėrė lygiai taip pat, kaip gėrė ryto rasą ar aušros šilumą...“(„Geišė užstojo jai visą saulės šviesą, visą pasaulį, visus žmones.“) „Geišė jai buvo tik gamtos pajėga, pasinaudojusi tik jo rankom jai spaudžioti ir glostyti, lūpoms jai bučiuoti.“ „...jis – galingas gamtos epizodas.“ „Nebuvo galybės lygios jo galybei. Ir nusinešė ją į trečią kalną, jei ne į trečiąją karalystę, kaip užburtą karaliūnaičią.“ „...Geišė – gamta...“ 1. Ypatingas statusas iki baudžiavos panaikinimo. Tiek būdama netekėjusi, tiek ištekėjusi už tijūno, jis gyvena gerai: neina į baudžiavą (užtat ir tokios baltos odos kaip ponaitė); ir ištekėjusios Severjos socialinis statusas puikus – tijūnienė, bet neilgam. „Geišė perkėlė ją į visai kitą buitį, kur jis vėl buvo gaalingas; didžius darbus tvarkė kaip koks inžinierius, ir visi jo klausė.“ 2. Žemiausias socialinis statusas. Baudžiavos panaikinimas pakeičia jos padėtį: ji užima dėdienės, t.y. socialinio vieneto šeimoje, statusą. „Ar tai ne sapnas,ne nakties svajonė, keista ir net negalima? Tai žemės rojus, iš kurio ūmai juos išmetė, niekuo nenusidėjus; ir paliko jiemdviem ilgesys to, kas nebegrįš. / Viskas dingo. Dingo jai ir rapolas, to rojaus Adomas.
Šį darbą sudaro 1467 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!