Šeši senovės graikų mitai, padarę didžiausią įtaką meno istorijai

 Šeši senovės graikų mitai, padarę didžiausią įtaką meno istorijai. Senovės graikų mitai - tai nėra vien tik liaudies fantazijos kūriniai, kurie dar suprantami, kaip senovės pasakojimai apie graikų dievus ir didvyrius. Šie iš lūpų į lūpas sklidę, o vėliau surinkti bei užrašyti mitai tapo pagrindu Europos kultūrai ir jos vystymuisi. Todėl galima teigti, kad mitai buvo labai svarbūs ne vien ateities kartų suvokimui ir mokymui, bet ir meno istorijai. Taigi, kalboje remdamasi turimomis žiniomis, mitais bei šaltiniais apie meno istoriją, pristatysiu šešis senovės graikų mitus, padariusius didžiausią įtaką meno istorijai. Mitai apie Heraklį ir Narcizą - tai kūriniai, kurie dažni kuriant kino filmus. Kino filmuose labai svarbu pabrėžti aktualiausių ir dažniausiai svarbių žmogaus gyvenime savybių pavyzdžius, kurie įkvėptų arba pamokytų. Graikų mitinis didvyris ir pusdievis Heraklis buvo vienas tų herojų, kuris siejamas su didvyriškumu, reikalingu filmų siužetams perteikti. Jis buvo stiprus, drąsus ir narsus. Heraklis mituose buvo puikiai žinomas dėl garsiųjų dvylikos savo atliktų žygdarbių. Juos herojus atliko ir įprasmino savo didvyriškumą dirbdamas Mikėnų karaliui Tirui. Kitas herojus senovės Graikijoje buvo vandenų dievybių sūnus Narcizas. Jo savitumas graikų mite atsiskleidžia per emocinius sutrikimus ir egoizmą. Jis, kaip herojus - komplikuotas ir vertas išsamesnės psichologinės analizės, o bausmė, paskirta Afroditės, yra tapusi vienu svarbiausių siužetų, kuris pritaikomas ir šiuolaikiniame pasaulyje. Šie herojai darė įtaką meno istorijai, nes jie dažnai vaizduojami įvairiuose filmuose. Vienas iš unikalių pusdievio Heraklio mito interpretacijų yra režisieriaus Breto Ratnerio filmas „Heraklis“. 2014 m. išleistame filme režisierius interpretuoja visą Heraklio gyvenimo istoriją - nuo kūdikystės iki pat jo garsiųjų žygių, dirbant pas karalių Tirą. Pagal tinklapio buvaukine.lt vertinimą, „Heraklis“ – tai kitoks, žymiai atviresnis ir dramatiškesnis pasakojimas apie žymiojo Dzeuso sūnaus likimą, kurio metu netrūksta humoro, įstabių dekoracijų ir kostiumų. Juostoje daug charizmatiškų veidų, efektingai atrodančių kovų scenų.“ Narcizo mito interpretacija labai aiškiai perteikta lietuvių režisierės Dovilės Gasiūnaitės filme „Narcizas“. Šiame filme Narcizo mitas interpretuojamas perkeliant jį į šiuolaikinį pasaulį. Pagrindinis filmo herojus Teodoras yra gražus, talentais ir prasmingu gyvenimu apdovanotas, savo vertę suvokiantis violončelininkas. Jis traukia žmones, tačiau juos ir skaudina. Nepaisant to, žmonės nesugeba jam atsispirti. Pagrindinis herojus kūrinyje savo elgesiu pasirodo labai abejingas šeimai, draugams ir kitiems. Jis trokšta naujų potyrių, tačiau, kaip filmo aprašyme rašoma, „jis dar nežino, kad didžiausias iššūkis yra jis pats.“ Filmas atskleidžia narciziškos asmenybės gyvenimą ir didžiausias ydas, kurios šiuolaikinį žmogų parodo kaip egoistišką Narcizą. Taigi, mitai apie Heraklį ir Narcizą yra tapę svarbiausiais didvyriškumo ir egoizmo pavyzdžiais, kuriant herojus kino filmuose. Mitai apie Sizifą, Prometėją ir Orfėją bei Euridikę tapo literatūros kūrinių pagrindu. Mitų herojai dar dažniau yra pasirenkami vaizduoti ir interpretuoti literatūroje. Pavyzdžiui, Sizifo bausmės absurdiškumu rėmėsi daug egzistencialistų, bandę suprasti, kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė, ką žmogui suteikia bereikšmis darbas, kaip jaučiasi žmogus, patyręs egzistencinius iššūkius. Titanas Prometėjas mite ir vėliau literatūroje - įkvepiantis herojus, kuris, kaip ir aptartasis Heraklis, daugiausiai pasižymėjo didvyriškumu, kurį buvo labai svarbu aptarti, kaip prasmingo elgesio pavyzdį. Garsieji įsimylėjėliai Orfėjas ir Euridikė pasmerkti liūdesiui ir išsiskyrimui, toks vaizdinys skirtas garsiosioms meilės istorijoms, kuriose meilė perteikiama kaip skaudinanti ir kelianti kančią. Taigi Sizifas, kaip idealiai perteiktas absurdiškumo pavyzdys, buvo svarbus egzistencialistų literatūroje. Pirmiausia jis vaizduojamas rašytojo Albero Kamiu kūrinyje „Sizifo mitas“. 1940 m. rašytame A. Kamiu kūrinyje parodoma smulkiaburžuazinė prancūzų visuomenė ir jos kasdienis gyvenimas. Ši visuomenė yra nepatenkinta esama padėtimi. Ji kenčia ir patiria absurdą, tačiau neturi užsispyrimo kovoti prieš absurdą Antrojo pasaulinio karo pradžios metu. Pagal Sizifo išgyvenimus mite A. Kamiu kuria pasakojimą apie „vienatvės“ kultūrą ir akimi nematomus absurdo elementus, apsunkinančius žmonių gyvenimą, suvokimą ir vidinės laisvės pajautas. Apie sizfiškumo apraiškas rašė ir lietuvių rašytojas Antanas Škėma psichologiniame romane „Balta drobulė“, apibrėžęs pagrindinio kūrinio veikėjo Antano Garšvos gyvenimo absurdiškumą, lygindamas liftininko darbą su Sizifo darbu: „Up ir down, up ir down griežtai įrėmintoje erdvėje. Nauji dievai čia perkėlė Sizifą. Šie dievai humaniškesni. Akmuo neteko žemės traukos. Sizifui nereikalingi gysloti raumenys.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!