Kalba — didžiausia vertybė. Tačiau ar tai vis dar aktualu jaunam žmogui?

Kauno „Ąžuolo“ katalikiška vidurinė mokykla, 9f kl.
Iš dalie jie yra teisūs – pabandykime įsivaizduoti,kaip atrodytų pasaulis,jeigu žmonės nemokėtų kalbėti. Kažin ar pasiseks vaizduotėje tokį pasaulį sukurti. Juk kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, ji padeda žmonėms suprasti vienas kitą. Taigi, kalbos paskirtis yra bendravimo palengvinimas. Ir jeigu žmogus, kalbėdamas su kitu žmogumi, sugeba savo mintis išdėstyti taip, kad liktų pilnai suprastas, net jeigu jis vartoja nevisai taisyklingą kalbą – puiku.
Kalba – jau nykstanti vertybė. Tai ypač galima pastebėti jaunimo tarpe, kur kas antras žodis – keiksmažodis, kas penktas – nelietuviškas, o kas aštuntas – iškraipytas. Tačiau kaip kalbos, didžiausios žmogaus vertybės, praradimas veikia visuomenę, ateinančią kartą? Ar įmanoma tai sustabdyti? Ar apskritai reikia bandyti tai stabdyti?
Tikslas:
Įsigilinti į šiuolaikinę visuomenę, jos požiūrį į kalbą, aptarti problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Įvertinti jaunimo požiūrį į kalbą ir kitas jau nykstančias vertybes, visuomenės masiškėjimą, supanašėjimą. Pasvarstyti, kas gali skatinti tokį požiūrį į gimtąją kalbą, ir kaip tam galima užkirsti kelią. Apžvelgti priežastis, kurios gali įtakoti lietuvių kalbos išnykimą. Praplėsti savo žinias apie kalbą, jos ištakas, vystimąsį ir pasikeitimus iki šių laikų.
Dėstymas:
Pasaulyje, įvairių skaičiavimų duomenimis, yra apie 3000 kalbų. Žmonių šnekamosios (be jų dar yra dirbtinės) kalbos skirstomos į kalbų šeimas ir grupes. Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių šeimai, baltų šakai. Prieš šešetą - aštuonetą tūkstančių metų dar nebuvo nei lietuvių, nei latvių, nei daugelio kitų tautų. Ilgainiui indoeuropiečių prokalbė pradėjo kisti, ji suskilo į atskiras gentis, o prokalbė - į tarmes. Iš tų tarmių ilgainiui susidarė atskiros prokalbės.
Lietuvių kalba nuo prokalbės yra nutolusi mažiau už visas kitas gyvąsias, tai yra dabartines indoeuropiečių kalbas. Ji ypač gerai išlaikiusi daug archajiškų indoeuropiečių prokalbės bruožų. Kai kurių mokslininkų teigimu, lietuviai mažiausiai keliavo ir įsikūrė arti savo senosios protėvynės, kuri buvo nuošalyje nuo kitų etninių grupių keliavimo tako, todėl ir kalba senovėje mažiausiai buvo paveikta kitų, neindoeuropiečių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!