Šeinius. Kuprelis

I. Šeiniaus romane „Kuprelis“ Ignas Šeinius (1889 – 1959) – rašytojas, publicistas, vertėjas, lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, rašęs lietuvių ir švedų kalbomis, diplomatas; vienas aktyviausių prasmės ir grožio ieškotojų, stengiantis peržengti tikrovės ribas: „Dukart du dvasiniame gyvenime ne visados duoda keturis.“ Vaizdavimo būdu bei stiliumi I.Šeinius yra pirmas nuoseklus impresionistas lietuvių literatūroje. „Kai gamta miega, jos alsavimo ritme galima paslaptį išgirsti.“ Romanas „Kuprelis“ 2 variantai: 1913m., 1932 m. Romano pagrindinis veikėjas – kuprotas vargonininkas, vėliau Sargautų malūnininkas Olesis, pravardžiuojamas Kupreliu. Panaudojamas mitinis motyvas – graži siela bjauriame kūne. Kūrinio paantraštė „Vienos pavasario dienos pasaka“ „Tai mano gyvenimo nesugydoma žaizda.“ Romano centre – nebe tautinė problema, bet asmeninė tragedija, šiuo atveju nelaimingos meilės istorija. Romanas kompoziciškai tarsi įrėmintas: pradžioje tėvas prašo sūnų Ignasėlį, studentą, ketinantį tapti rašytoju, nueiti į malūną padėti Kupreliui sumalti grūdus; pabaigoje studentas su tėvu grįžta namo, bet viskas aplinkui lyg ir pasikeitę, paveikta Kuprelio istorijos. Olesio meilės ir gyvenimo istoriją išklausęs Ignacas išeina tarytum dvasinę mokyklą, paruošiamas suaugusiųjų pasauliui, gyvenimo netikėtumams ir prasmės ieškojimui. Romano apžvalga „Kuprelis“ – romanas apie meilę. (Kiti pirmieji lietuvių romanai – Vinco Pietario Algimantas (1907) ir Julijono Lindės-Dobilo Blūdas (1912) meilės temos beveik nelietė, ji nebuvo reikšminga.) Šeinius savo kūrinyje panaudoja mitinį motyvą, mėgtą Romantizmo rašytojų, – graži siela bjauriame kūne. Pagrindinis veikėjas, Sargauto malūnininkas Olesis, yra nuo vaikystės kuprotas, neturtingas, bet apdovanotas meniniais gabumais, subtiliais jausmais, jautria širdimi. Suvokdamas luošumo nuspręstą savo dalią, norėdamas būti arčiau meno ir Dievo, tampa bažnyčios vargonininku. Bet jam lemta patirti didelę, vienintelę viso gyvenimo meilę, pasibaigiančią nelaimingai, nusivilti Dievu. Šie dvasiniai sukrėtimai pakeičia Olesių – jis apsigyvena toli nuo gimtųjų vietų, vengia žmonių, tampa kaimo keistuoliu, vienišu malūnininku, skaitančiu filosofines knygas ir panteistiškai jaučiančiu gamtą. Tokį jį kūrinio pradžioje mato rašytoju norintis tapti jaunuolis Ignacius, tokį palieka romano pabaigoje. Kol malami miltai, Olesius pasakoja Ignui savo meilės istoriją – atlieka savotišką gyvenimo išpažintį, kartas nuo karto pertraukiamą sugrįžimų į dabartį. Pasakojimo intensyvumas, jo ritmas sinchronizuojamas su malūno bildesiu, griaustinio garsais ir perteikia dvasinius pakilimus bei atoslūgius, atspindi nuotaikų niuansus. Kuprelio veiksmas plėtojasi spaudos draudimo laikais, tad romane svarbi lietuvybės, kovos už tautinį sąmonėjimą tema, plėtojama paraleliai su jaunuolių meilės linija. Meniškos sielos Olesius dievino savo mylimąją Gundą Gervidžiūtę, apgaubė ją romantiškos paslapties skraiste. Platoniški jausmai laikė jį atplėšę nuo žemės. Luošumas trikdė herojaus pasitikėjimą savimi, slopino viltį, kėlė vidinį nerimą, lėmė prieštaringų išgyvenimų kaitą, skatino dairytis mistinių ženklų, šifruoti sapnus. Realybė skaudžiai, beveik mirtinai Olesių sužeidė. Apvilta meilė, vidinė kančia dar labiau sustiprino dvasinės atramos poreikį – Kuprelis tapo Dievo ieškančiu piligrimu, vėliau – nusivylusiu nihilistu, atsiskyrėliu, skaitė išminčių knygas, kol galiausiai susikūrė savo tikėjimą ir rado dvasinį nusiraminimą. Olesiaus istoriją išklausantis jaunuolis Ignacas išeina tarytum dvasinę mokyklą, paruošiamas suaugusiųjų pasauliui, gyvenimo netikėtumams ir prasmės ieškojimui. Kuprelis ne tik nuosekliai pasakoja įvykius, bet ir sustoja prie svarbiausių vietų, jas apmąsto ir komentuoja iš laiko perspektyvos. Toks gana sudėtingas siužeto ir pasakojimo komponavimas buvo naujas lietuvių literatūroje. Jautriu subtilių išgyvenimų aprašymu Šeiniaus Kuprelis artimas norvegų impresionisto Knuto Hamsuno meilės romanams. Olesis ir Gundė (Kunigunda) Bendra: jausmingumas, patriotizmas, laki vaizduotė, muzikalumas, meilė menui. Skirtinga (Gundė): aktyvi, nenuspėjama, drąsi. Skirtinga (Kuprelis): pasyvus, aistringai mylintis, nedrąsus, nepasitikintis savimi. Olesis ir Ignasėlis 1. Jie pažįstami nuo Ignasėlio vaikystės. 2. Abu lakios vaizduotės, meniškos prigimties. 3. Abu jautriai jaučia gamtą, yra tarsi jos vaikai. Kuprelio būdas, pomėgiai, vertybės Pagrindžiantys teiginiai Kuprelis yra vienišas, žmonių nesuprastas. Nedrąsus. Jautrus. Mąstantis, kūrybingas. Meniškos prigimties. Vertybės Baugina jo išvaizda, dėl kurios sulaukia kreivų žvilgsnių, apkalbų. Pamilęs Gundę nedrįsta rodyti jai dėmesio. Patyręs išdavystę elgiasi kaip išprotėjęs, šalinasi žmonių. Tobulina malūno mechanizmą, skaito filosofines knygas, gilinasi į būties paslaptis. Gražiai skambina, mėgsta klasikinę muziką. Meilė, gamta, menas, Dievas, gimtoji kalba. Kaimo žmogui, pirmiausia pragmatiškai besirūpinančiam nauda, Kuprelis yra keista ir nesuprantama asmenybė, nes jaučia giliai, labiausiai vertina muziką, klausosi klasikinės muzikos, skaito filosofines knygas. Tai dvasios aristokratas. • Paaiškinkite romano paantraštę „Vienos pavasario dienos pasaka“ Visa, ką tą vasaros dieną patyrė studentas Ignasėlis, panašu į stebuklą – jam atsivėrė nuostabios sielos žmogaus istorija, sukrečianti iki sielos gelmių. • Aptarkite romano kompoziciją: kuo ji ypatinga, kodėl kūrinyje glaudžiai susipina dabartis ir praeitis. Romano laikas yra viena diena, tačiau kūrinyje nusikeliama į kitą laiką ir kitą erdvę. Praeitis, atrodo, yra Kuprelio dabartis: jis gyvena savo didžiosios meilės prisiminimais, kuriais ir pasidalijo su Ignasėliu. • Romanas sukurtas 1913 m., kai Lietuva dar priklausė Rusijos imperijai. Nemažai dėmesio kūrinyje skiriama visuomeninei temai – tautiniam veikėjų sąmonėjimui. Remdamiesi visu kūriniu papasakokite vargonininko Olesio tapimo sąmoningu lietuviu istoriją. Ar tai vienintelė romane plėtojama tema? Lietuvis Olesis puikiai kalbėjo vokiškai (pirmasis šeimininkas malūne buvo vokietis), vėliau – lenkiškai. Meilę lietuvių kalbai pažadino mylimoji Gundė, kurios tėvas platino uždraustą spaudą lietuviškais rašmenimis. Būtent merginos paragintas jis bažnyčioje ėmė giedoti lietuvių kalba. Tai nėra vienintelė romano tema: romane nagrinėjama ir meno, ir meilės, ir religijos, ir gamtos temos... • Kodėl romane kalbama pirmuoju asmeniu? Ką suteikia kūriniui toks pasakojimas? Modernusis menas yra subjektyvus, siekia perteikti autentiškus išgyvenimus, atskleisti žmogaus vidinį pasaulį. Suteikia intymumo, artumo su veikėju jausmą. Pirmuoju asmeniu kalba ir Ignasėlis, ir Olesis. Pirmiausia studentas stebi, ką veikia Kuprelis, kai malūnininkas prabyla, kalba pirmuoju asmeniu, pasakoja apie savo viltį išvysti Gundę. Vėliau moderniai, beveik be jokių komentarų, vėl matome Kuprelį dabartyje, stebimą studento. Pabaigoje skaitome, kaip jaučiasi Ignasėlis, išgirdęs skaudžią istoriją. • Remdamiesi tekstu apibūdinkite veiksmo vietą: kur vyksta pokalbis, kuo ši vieta ypatinga. Vyksta malūne, kuris yra tarsi gyvas – reaguoja į Kuprelio jausmų, nuotaikų permainas, yra suaugęs su savo šeimininku. Ypatinga veiksmo vieta sustiprina įspūdį. • Remdamiesi žiniomis apie modernųjį meną ir impresionizmą padarykite išvadą, kodėl priešpaskutiniame romano skyriuje labai daug vietos skiriama sapnui. Ką tai sako apie patį Kuprelį? Moderniojo meno kūrėjus domina žmogaus pasąmonėje vykstantys procesai, intuicija, kuri labiausiai ir atsiveria sapnuose. Juk ir Kuprelio sapnas yra jo svajonių, nerealizuotų troškimų išraiška. Matome, jog svajodamas Kuprelis yra laimingesnis nei realybėje. Kuprelio meilės istorija „Juk meilė – bent regimo gyvenimo vienatinė prasmė. Nerasti jos – vis tiek, kaip ir to gyvenimo nustoti.“ „Jaučiau, kad įžengiau naujan, lig šiol nežinoman, tik sapnuojaman pasaulin.“ „Aš mylėjau ją, kaip naktis myli lakštingalos dainą.“ Šeiniaus romano „Kuprelis“ pagrindiniam veikėjui meilė – tai gyvenimo prasmė. Romano ,,Kuprelis“ pagrindinis veikėjas yra menininkas Olesis, kuris groja bažnyčioje vargonais. Olesio ,,sudėtingas myli – nemyli raizgalynas“ išsirutulioja iki būties esmės. Apvilta meilė, vidinis skausmas maksimaliai suintensyvina dvasinės atramos poreikį – Kuprelis tampa Dievo ieškančiu piligrimu, vėliau – nusivylusiu nihilistu, atsiskyrėliu, skaito įžymių filosofų knygas, pavyzdžiui, bendrosios filosofijos kūrėjo I. Kanto, kol galiausiai prieina prie išvados, kad tik meilė padaro žmogaus gyvenimą prasmingą: „Laimę ir prasmę žemės gyvenime gali duoti tik Gundė.“ Tai jis supranta nuėjęs vingiuotą savęs pažinimo kelią. Meilės objektas – Gundė (Kunigunda) Graži, susipratusi lietuvė, skatinanti lietuvybę, platinanti „Aušrą“ Savarankiška, nesilaikanti tradicinių normų Mylinti, bet aikštinga, siekianti būti mylima, norinti išbandyti įvairias galimybes Svyruojanti tarp dviejų vyrų – Olesio ir vaikystės bičiulio iš Varšuvos. Kuprelio gyvenimo istorija Kuprelis pasijunta lyg prieš jį būtų prasivėrusi gili duobė, praraja, kurion jis puola, grimzta. Pasitraukia nuo žmonių į mišką, gyvena drevėje – laižosi sielos žaizdas. Iškeliauja Jeruzalėn aplankyti šventų vietų. „Laimę ir prasmę mano žemės gyvenime gali duoti tik sugrįžus Gundė.“ Įsikūręs malūne sielą gydo vienatve, išminčių knygomis, kūryba. „Meilė mane tokį padarė. Sulaužė, perdegino.“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!